14/06/2026
Lietuvos vaikų neurologų asociacija pirmąjį birželio savaitgalį prisidėjo prie tradicinės Lietuvos neurologų vasaros mokyklos.
Asociacijos pirmininkė Milda Dambrauskienė neurologijos srities inovacijoms skirtoje sesijoje, kurią moderavo prof. Nerija Vaičienė-Magistris, apžvelgė genų terapijos naujienas.
Nuo praėjusios vasaros trys kūdikiai, kuriems spinalinė raumenų atrofija nustatyta iškart po gimimo, Kauno klinikose buvo gydyti genų terapija. Šią vasarą laukiama Europos vaistų agentūros sprendimo dėl intratekalinės genų terapijos vyresniems nei 2 metų vaikams ir suaugusiems.
Miego medicinos sesiją moderavo vaikų neurologė, Vilniaus universiteto docentė dr. Rūta Samaitienė-Aleknienė. Šios sesijos metu LSMU Neurologijos klinikos doktorantas, vaikų neurologas Dovydas Burkojus apžvelgė vaikų ir suaugusiųjų naktinius paroksizmus.
LVNA inicijuota sesija šiemet buvo skirta funkciniams neurologiniams sutrikimams (FNS). Apie juos buvo diskutuojama iš vaikų neurologo, vaikų ir paauglių psichiatro bei psichologo perspektyvos.
Doc. R. Samaitienė-Aleknienė pripažino, kad šie sutrikimai klinikinėje praktikoje kelia nemažai iššūkių. Vaikų ir paauglių psichiatrė Kamilė Plėšnytė-Čapkauskienė, dirbanti Švedijoje, supažindino su šiuolaikiniu požiūriu į FNS etiopatogenezę ir gydymo taktiką.
Iš kitos pusės – į galimai funkcinius imituojančius judesių sutrikimus dėmesį atkreipė LSMU Neurologijos klinikos doktorantė, vaikų neurologė Jurgita Karandienė. Ji aptarė genetines ligas, kai tiksli priežastis gali padėti rasti tinkamą gydymo būdą.
Apie psichologo vaidmenį daugiadalykėje komandoje, be kurios neapsieina kokybiška pagalba funkcinį neurologinį sutrikimą turinčiam pacientui, kalbėjo LSMU Sveikatos psichologijos katedros profesorė Aistė Pranckevičienė.
Kaip akcentavo K. Plėšnytė-Čapkauskienė, specifinio medikamentinio gydymo funkciniam neurologiniam sutrikimui nėra. Gydymas turi būti kompleksinis ir orientuotas į funkcijų atkūrimą, streso valdymą bei gyvenimo kokybės gerinimą.
Deja, pasak prof. A. Pranckevičienės, FNS turintys pacientai, nukreipti ambulatorinei pagalbai, dažnai tinkamų psichologinių paslaugų negauna. Psichologams, kurie nesispecializuoja darbe su tokiais sutrikimais, gali trūkti žinių ir patirties, kaip dirbti su pacientais, patiriančiais sunkiai valdomų ir nenuspėjamų sunkumų.
Siekiant užtikrinti nuoseklią pagalbą, vaikų FNS atvejais netgi būtų reikalingas atvejo vadybininkas, kuris padėtų palaikyti ryšį tarp sveikatos ir švietimo sistemų.
Tradiciškai sekmadienio rytą vyko Neurovizija, kurios komisijoje dirbo ir išradingumo bei fantazijos nestokojančių jaunųjų kolegų pristatymus vertino prof. N. Vaičienė-Magistris.
Dėkojame Lietuvos neurologų asociacijai už ilgametės tradicijos puoselėjimą, galimybę kartu mokytis, tobulėti ir stiprinti bendradarbiavimą.
