Psichologė-psichoterapeutė Sonata Zumbrickienė

Psichologė-psichoterapeutė Sonata Zumbrickienė Psichologinis konsultavimas ir psichoterapija.

Nemokama biblioterapijos grupė, gal kažkam bus aktualu ir norėsite prisijungti🙂https://www.facebook.com/share/p/1J9hLU7o...
28/08/2026

Nemokama biblioterapijos grupė, gal kažkam bus aktualu ir norėsite prisijungti🙂
https://www.facebook.com/share/p/1J9hLU7oHR/

📖 BIBLIOTERAPIJOS GRUPĖ SUAUGUSIEMS, kurią ves medicinos psichologė Kristina Stirbė. 📖

NEMOKAMOS TERAPINĖS GRUPĖS SUAUGUSIEMS | 2026 m. ruduo

Šį rudenį Klaipėdos psichikos sveikatos centras kviečia savo pacientus į nemokamas medicinos psichologų vedamas terapines grupes suaugusiesiems.

Pirmoji pristatoma grupė – BIBLIOTERAPIJOS GRUPĖ SUAUGUSIEMS.

Biblioterapija - tai saugi erdvė, kurioje literatūra tampa būdu geriau pažinti save. Skaitydami, reflektuodami ir dalindamiesi grupėje mokysimės atpažinti bei įvardyti savo jausmus, mažinti emocinę įtampą, atrasti naujų įžvalgų ir problemų sprendimo būdų.

Grupė skirta norintiems sulėtinti kasdienybės tempą, atsigręžti į savo vidinį pasaulį ir stiprinti emocinį atsparumą.

📅 Pradžia: spalio 6 d.
🕙 Antradieniais: 10:00–11:30
⏳ 10 užsiėmimų po 1,5 val.
📍 Klaipėdos psichikos sveikatos centre
💛 Dalyvavimas nemokamas

Svarbu: prieš pradedant lankyti grupę reikalingas trumpas įvadinis pokalbis su grupės vedančiąja Kristina Stirbe.

📩 Registracija į įvadinį pokalbį: [email protected]

Į visas 2026 m. rudens terapines grupes galima registruotis užpildžius registracijos formą:
https://www.facebook.com/events/1692788302849981

📌Vienas pacientas gali pasirinkti vieną medicinos psichologo vedamą terapinę grupę. Pirmenybė teikiama tiems, kurie 2026 m. grupinėje terapijoje dar nedalyvavo. Jei šiuo metu nesate KPSC pacientas, galite prisiregistruoti prie centro ir naudotis jo teikiamomis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis.

https://www.facebook.com/share/p/18o3iKMGJ3/
20/05/2026

https://www.facebook.com/share/p/18o3iKMGJ3/

⚠️ Šiandien Vilniuje ir kai kuriuose kituose šalies regionuose paskelbtas oro pavojaus signalas daugeliui vaikų sukėlė nerimą. Mokyklose bei darželiuose vaikai buvo palydėti į priedangas, dalis jų skambino tėvams ir ieškojo saugumo.

Tokie įvykiai vaikus gali neraminti, išgąsdinti, sukelti nežinomybės jausmą ir įvairių klausimų. Vaikai gali labai jautriai reaguoti ne tik į pačius įvykius, bet ir į suaugusiųjų emocijas, aplinkinių reakcijas, girdimas kalbas ar socialiniuose tinkluose matomus vaizdus. Todėl šiandien tėvams svarbiausia – padėti vaikui vėl pasijusti saugiam.

💡 Dalijamės keliomis specialistų rekomendacijomis, kaip šį vakarą kalbėtis su vaikais ir padėti jiems nusiraminti.

🟠 Pirmiausia – išklausykime savo vaiką. Paklauskime vaiko, kaip jis jautėsi šiandien, kas buvo baisiausia, kas labiausiai įstrigo. Leiskime jam kalbėti savo tempu. Nebūtina iškart raminti ar aiškinti – dažnai vaikui svarbiausia būti išgirstam ir suprastam.

🟠 Patvirtinkime vaiko jausmus. Jei vaikas sako, kad bijojo, nerimavo ar verkė – nesumenkinkime jo jausmų žodžiais „čia nieko tokio“, „nereikia bijoti“. Verčiau sakykime: „Suprantu, kad buvo baisu“, „Tokiose situacijose daug kas išsigąsta“. Tai padeda vaikui jaustis priimtam ir saugiam savo emocijose.

🟠 Ramiai paaiškinkime situaciją pagal vaiko amžių. Svarbu pasakyti aiškiai ir trumpai: šiandien signalas buvo skirtas atsargumui, žmonės reagavo tam, kad visi būtų saugūs, o šiuo metu tiesioginio pavojaus nėra. Vaikams labai svarbu girdėti, kad suaugusieji situaciją kontroliuoja.

🟠 Pasakykime, kas veikė gerai. Galime atkreipti dėmesį, kad mokytojai, auklėtojai, gelbėjimo tarnybos ir kiti suaugusieji žinojo, ką daryti, rūpinosi vaikais ir stengėsi juos apsaugoti. Tai stiprina pasitikėjimą aplinkiniais ir mažina bejėgiškumo jausmą.

🟠 Ribokime perteklinę informaciją. Šį vakarą reikėtų vengti nuolat įjungtų žinių kanalų, gąsdinančių vaizdų ar emocingų diskusijų vaikų akivaizdoje. Net jei atrodo, kad vaikas neklauso – jis girdi ir jaučia daugiau, nei gali parodyti.

🟠 Atkurkime įprastą saugumo jausmą. Įprasti vakaro ritualai – vakarienė kartu, knygos skaitymas, apkabinimas prieš miegą, ramus pokalbis. Visa tai padeda vaiko nervų sistemai nusiraminti ir grįžti į stabilumo jausmą.

🟠 Leiskime vaikui būti arčiau. Po išgąsčio kai kurie vaikai gali nebenorėti būti vieni, dažniau ieškoti fizinio artumo, sunkiau užmigti ar prašyti daugiau dėmesio. Tai normali reakcija į stresą. Kantrus vaikui artimo suaugusiojo buvimas šalia padeda greičiau atsigauti po patirtų stiprių emocijų.

🟠 Atkreipkime dėmesį į užsitęsusį nerimą. Jei artimiausiomis dienomis vaikas tampa itin jautrus, sunkiai miega, nenori eiti į mokyklą ar darželį, nuolat kalba apie baimę – verta skirti daugiau laiko atviriems pokalbiams, o prireikus kreiptis pagalbos į specialistus.

🟠 Nepamirškime pasirūpinti ir savimi. Vaikai labai jaučia suaugusiųjų emocinę būseną. Kuo ramiau ir stabiliau jausimės mes, tuo daugiau saugumo galės pajusti ir jie.

Šį vakarą vaikams labiausiai reikia ramaus balso, artumo ir žinojimo, kad šalia yra suaugusieji, kurie pasirūpins jų saugumu.

📞 Jei jaučiate padidėjusį savo vaikų nerimą ar kyla kitų tėvystės klausimų, pasitarkite su Paramos vaikams centro psichologais „Tėvų linijoje“ darbo dienomis 9:00-13:00 ir 17:00-21:00 val. telefonu 0 800 900 12 arba el. paštu [email protected] (atsakome per 7-9 d. d.).

https://www.facebook.com/share/p/14XUT3AfPrS/
29/01/2026

https://www.facebook.com/share/p/14XUT3AfPrS/

Socialinė izoliacija sveikatai kenkia labiau nei nutukimas ar fizinis pasyvumas ir prilygsta 15 surūkytų cigarečių per dieną žalai (Holt-Lunstad et al., 2010 metų 148 tyrimų, 300 000 dalyvių meta-analizė). Panaši išvada ir iš ilgiausiai pasaulyje vykdomos Harvardo suaugusiųjų raidos studijos – kokybiški santykiai su šeima ir artimais draugais yra stipriausias laimės ir ilgaamžiškumo šaltinis, lenkiantis net cholesterolio lygį ar IQ. Ar tai reiškia, kad visas jėgas turime nukreipti tik į tokius stiprius ryšius, nes visa kita yra bereikalingas „triukšmas“?

Ne. Kaip teigia naujausi tyrimai ir kaip savo naujoje knygoje „Eat Your Ice Cream“ mini E. J. Emanuelis, „silpni ryšiai“ (baristom, kaimynais, kito skyriaus darbuotojais, pakeleiviais, kasininkais, etc.) yra lygiai taip pat biologiškai būtini. Net jeigu intuityviai atrodo, kad pokalbis su nepažįstamuoju yra tik mandagumo reikalas, small–talk‘as, mokslas rodo ką kita:

👉Tyrimas, kuriame dalyvavo virš 60 000 žmonių Jungtinėje Karalystėje ir Turkijoje, atskleidė, kad net minimalios interakcijos – pasisveikinimas ar padėkojimas kasininkui – tiesiogiai koreliuoja su didesniu pasitenkinimu gyvenimu.

👉Taip vadinamas „Starbucks“ tyrimas parodė, kad žmonės, kurie su barista užmezgė trumpą pokalbį, jautėsi priklausantys bendruomenei ir buvo geresnės nuotaikos nei tie, kurie stengėsi būti „efektyvūs“ ir tiesiog atliko „sandorį“. Emanuelis pabrėžia: paversti gyvenimą „pardavimo automatu“ (vending machine) yra tiesus kelias į vienišumą.

👉Oksfordo universiteto tyrimas parodė, kad populiarios įmonių „wellness“ programėlės (miego, meditacijos) nedavė jokios naudos darbuotojų savijautai. Vienintelė intervencija, kuri veikė? Savanorystė. Kodėl? Nes ji kūrė ryšį su kitais žmonėmis, t.y. stiprino silpnuosius ryšius,.

❓Kaip ir kodėl tai veikia?

Mokslininkai tai aiškina „Socialinio bazinio lygio teorija“ (Social Baseline Theory). Mūsų smegenys evoliucionavo taip, kad buvimas šalia kitų žmonių signalizuoja saugumą. Trumpas pokalbis su nepažįstamuoju siunčia signalą mūsų smegenims, kad aplinka saugi, todėl kūnas gali taupyti energiją, kurią kitu atveju skirtų budrumui ir stresui,. Tai veikia kaip „socialinis užkandžiavimas“ (social snacking) – trumpi bendravimo momentai, kurie reguliuoja mūsų nuotaiką.

❓Kaip tai panaudoti savo gyvenime?

👉Taikykite taisyklę „3–1“: Kasdien pasisveikinkite ar padėkokite 3 „silpniesiems ryšiams“ (pvz., valytojai, kaimynui, kurjeriui) ir užmegzkite bent 1 trumpą „mikro-pokalbį“ (10–60 sek.). Tyrimai rodo, kad net pasisveikinimas be ilgo pokalbio jau turi teigiamą efektą.

👉Žaiskite lobių ieškojimą („Scavenger Hunt“): Kad sumažintumėte socialinę baimę, paverskite tai žaidimu. Iškelkite tikslą: „Šią savaitę paklausiu vieno nepažįstamojo, kur jis gavo tokią gražią kepurę“ arba „Paklausiu baristos rekomendacijos“. Tyrimai rodo, kad toks bendravimo pavertimas žaidimu mažina atmetimo baimę.

👉Būkite iniciatoriai: Dauguma žmonių nori bendrauti, bet bijo pradėti. Tyrimai rodo sisteminę klaidą: mes pervertiname nejaukumą ir neįvertiname, kiek džiaugsmo pokalbis suteiks abiems pusėms. Būkite tas, kuris pradeda pokalbį traukinyje ar lifte – tai veikia abipusiškai.

👉Venkite savitarnos kasų: Jei turite pasirinkimą tarp efektyvumo (savitarnos kasa) ir žmogiško kontakto (kasininkas), rinkitės žmogų. Tai nėra laiko švaistymas – tai investicija į emocinį stabilumą,.

👉Susikurkite „silpnųjų ryšių buveines“: Eikite į tą pačią kavinę tuo pačiu metu arba vaikščiokite tuo pačiu maršrutu. Reguliarus matymas paverčia nepažįstamuosius pažįstamais, o tai kuria „tarpinius ryšius“, kurie suteikia saugumo jausmą.

p.s. nuoroda į knygą (-as) – komentaruose.

Išgyvename virsmo metą, kai esame kupini vilties ir naujos pradžios pažado. Kažkam tas virsmas tik pokyčiai kalendoriuje...
24/12/2025

Išgyvename virsmo metą, kai esame kupini vilties ir naujos pradžios pažado. Kažkam tas virsmas tik pokyčiai kalendoriuje, kažkam susijęs su saulės sugrįžtuvėmis, kažkam - dieviškas stebuklas. Šis laikas gali būti džiaugsmas. Arba rūpesčiai. Kažkam gal skausmo ir vienatvės metas. Kad ir kokį laiką išgyvenate šiuo metu... ir tai praeis. Tai, ką iš tikrųjų galime duoti ir gauti dažniausiai nėra apčiuopiama pirštais. Šiltas žvilgsnis, geras žodis, nuoširdus pokalbis ar jauki tyla gali būti tai, kas įkvėps, palaikys, nuramins, sušildys. Leis pajausti, kad esi ne vienas, esi svarbus, esi matomas. Visiems, kurie mane mato, siunčiu šilumą širdies. Kurkite, mylėkite, džiaukitės, svajokite, tikėkite. Gyvenkite gyvenimą.Taikos ir šilumos jūsų namuose ir širdyse❤️

Address

Klaipeda

Opening Hours

Monday 02:00 - 17:00
Tuesday 02:00 - 17:00
Wednesday 02:00 - 17:00
Thursday 02:00 - 17:00
Friday 02:00 - 17:00

Telephone

+37065512040

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Psichologė-psichoterapeutė Sonata Zumbrickienė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Psichologė-psichoterapeutė Sonata Zumbrickienė:

Shortcuts

Share