06/06/2026
Ryte pabundate su paburkusiais paakiais.
Vakare jaučiate sunkumą kojose.
Po pietų galvoje atsiranda tarsi rūkas.
Oda sausa, nors vandens išgeriate tikrai nemažai.
Skamba prieštaringai?
Iš pirmo žvilgsnio – taip.
Tačiau tradicinėje kinų medicinoje sakoma, kad problema ne visada yra vandens kiekis.
Kartais svarbiau tai, kaip jis juda organizme.
Dabar apie tai kalbėti ypač aktualu.
Tarpsezoniškumas – laikotarpis tarp metų laikų – tradicinėje kinų medicinoje siejamas su Žemės stichija bei Blužnimi ir skrandžiu.
Būtent šiuo metu organizmas tampa jautresnis tam, ką kinų medicina vadina drėgme.
Ir čia slypi įdomiausia dalis.
Daugelis mano, kad drėgmė organizmui yra naudinga. Ir tai tiesa.
Tačiau ne visa drėgmė vienoda.
💦Yra drėgmė, kuri maitina.
Ji padeda odai išlikti elastingai, sąnariams judėti lengvai, o protui – išlikti aiškiam. Ji suteikia gyvybingumo ir palaiko vidinę pusiausvyrą.
Kai jos pakanka:
➡️oda atrodo gyvybinga;
➡️akys spindi;
➡️ryte lengva atsikelti;
➡️kūne jaučiamas lengvumas.
💧Tačiau yra ir kita drėgmės pusė.
Tradicinėje kinų medicinoje ji vadinama sąstingiu. Tai pelkė vietoje tekančio šaltinio.
Vandens gali būti pakankamai ar net per daug, tačiau jis neatlieka savo funkcijos.
Vietoje gyvybingumo atsiranda sunkumas, kurį lydi:
➡️veido paburkimas rytais;
➡️kojų tinimas;
➡️mieguistumas po valgio;
➡️energijos stoka;
➡️sunkumo pojūtis kūne;
➡️didesnis jautrumas drėgnam, apniukusiam orui.
🍃 Kodėl tai ypač svarbu TARPSEZONIŠKUMO metų? Tai pokyčių metas. Gamta persitvarko, o kartu prie pokyčių prisitaiko ir mūsų organizmas.
Todėl tai, kas vasarą ar žiemą veikė puikiai, dabar gali nebeveikti taip gerai.
Kartais užtenka kelių paprastų dalykų:
👉dažniau rinktis šiltą maistą;
👉nepiktnaudžiauti labai šaltais gėrimais;
👉reguliariai judėti;
👉įtraukti šildančius prieskonius – imbierą,
cinamoną, kardamoną ar ciberžolę.
✨ Kartais verta savęs paklausti:
Ar tavo kūnui šiuo trūksta drėgmės, o gal problema visai ne jos kiekis, o tai, kad ji nustojo tekėti?
Edita 🌸