Sporto psichologė Eglė

Sporto psichologė Eglė Esu psichologijos mokslų magistrė, specializuojuosi sporto psichologijoje. Savo darbe taikau dėmesingo įsisąmoninimo (angl. "mindfulness") principus.

Konsultacijų metu išsiaiškiname sunkumų priežastis ir sudarome veiksmų planą jiems įveikti.

Labai tikiu MFK "Žalgiris" komandos potencialu ir psichologiniu tvirtumu. Pirmyn merginos!
23/04/2026

Labai tikiu MFK "Žalgiris" komandos potencialu ir psichologiniu tvirtumu. Pirmyn merginos!

Mėgstu plėsti savo ribas. Trijų dienų patirtis Kauno Žalgirio organizuotame seminare treneriams suteikė galimybę pažinti...
14/04/2026

Mėgstu plėsti savo ribas. Trijų dienų patirtis Kauno Žalgirio organizuotame seminare treneriams suteikė galimybę pažinti šią organizaciją iš vidaus, sužinoti jų darbo su jaunimu principus, bei papildyti žinias apie sportinės lyderystės ir komandos vienybės ugdymą.
Special thanks to Salika Paucelle for sharing knowledge about mental coaching and inspiration to work hard!

Norint ne kovoti su pasekmėmis, bet užkirsti kelią priežastims, reikia pirmiausia ugdyti trenerių ir tėvų sąmoningumą, p...
17/03/2026

Norint ne kovoti su pasekmėmis, bet užkirsti kelią priežastims, reikia pirmiausia ugdyti trenerių ir tėvų sąmoningumą, priminti jų atsakomybę ir pareigą suteikti vaikams sveiką ir saugią vaikystę.

Sportas ir fizinis aktyvumas turėtų stiprinti vaikų sveikatą ir ugdyti jų pasitikėjimą savimi, tačiau sulaukiama vis dau...

Atėjo laikas pasidalinti NAUJIENA KOMANDOMS! 💫Mes su kolega Paulius Rakštikas sukūrėme ypatingą IŠŠŪKĮ. Tai 24 valandų ž...
04/03/2026

Atėjo laikas pasidalinti NAUJIENA KOMANDOMS! 💫
Mes su kolega Paulius Rakštikas sukūrėme ypatingą IŠŠŪKĮ. Tai 24 valandų žygis gamtoje, kur dalyviai patirs situacijas, kuriose teks priimti sprendimus turint ribotą informaciją, susitarti dėl krypties, pasidalinti atsakomybėmis ir palaikyti vieni kitus nuovargio ar pasimetimo akimirkomis.
Tai ne pažintinis žygis. Tai ne orientavimosi žygis. Tai realus ir natūralus gyvenimas kartu, sprendžiant kaip veikti drauge.

Tikslas paprastas, bet ambicingas – padėti komandai pereiti nuo talentingų individualybių grupės prie vieningo, vienas kitu pasitikinčio sportinio vieneto!

Paulius turi sukaupęs didžiulę patirtį vedant grupes į žygius. O daugiau informacijos apie šią programą galite gauti susisiekę tiesiogiai su manimi 📨

Kas priims iššūkį? 🤔

KAS TAS PASITIKĖJIMAS SAVIMI.Kai sportininkams nesiseka, jie dažnai girdi: "Tau reikia labiau savimi pasitikėti". Bet ka...
25/02/2026

KAS TAS PASITIKĖJIMAS SAVIMI.
Kai sportininkams nesiseka, jie dažnai girdi: "Tau reikia labiau savimi pasitikėti". Bet kas iš tiesų yra tas pasitikėjimas savimi? Tai nėra įgūdis, su kuriuo gimstame, vadinasi jį galime lavinti. Bet kartu jis nuolat svyruoja, priklausomai nuo aplinkybių, su kuriomis susiduriame. Vadinasi tai nėra pasiekimas, kuris užsifiksuoja, arba kaip mygtukas, kurį galime įjungti.
Pasitikėjimas savimi yra jausmas. Kaip ir kitus jausmus, jį galime įtakoti per savo mąstymą ir elgesį.
Taigi kaip ELGIASI savimi pasitikintis žmogus? Vaikšto ryžtingai, stovi tiesai, šiek tiek pakelta galva, žvilgsnis fiksuotas (ne lakstantis), nevengia susitikti kitus žvilgsnius. Gal galima pabandyti tai suvaidinti? Elgiantis pasitikinčiai savimi, tikėtina, sulauksite ir aplinkinių reakcijos į jus, kaip į pasitikinčius savimi. Kartu mūsų smegenys gaus signalą, kad tai yra tiesa.
Siekiant gerinti pasitikėjimą savimi per MĄSTYMĄ, verta prisiminti du esminius punktus:
1. Kurti POZITYVIAS mintis. Tai ne banalus posakis, o moksliškai įrodytas faktas. "Aš galiu daugiau nei visiems atrodo." Svarbu atkreipti dėmesį, kad pozityvios mintys būtų ne apie tai, kaip tu nori, kad kažkas nenutiktų ("Neprarask kamuolio"), bet apie tai, kas nori, kad būtų tiesa ("Energija mano rankose").
2. Kurti mintis apie PROCESĄ, kurį gali kontroliuoti, o ne apie REZULTATĄ, kuris nuo tavęs ne visiškai priklauso. "Atiduosiu visas jėgas", "laikysiuosi žaidimo plano", bet ne "turiu nugalėti".

Padaryti viską, ką galėjai, irgi yra pergalė.

DĖMESYS IR TELEFONAI.Dėmesingumas - tai sugebėjimas „užsirakinti“ esamame laike. Dabartinėje aplinkoje tai padaryti tamp...
02/02/2026

DĖMESYS IR TELEFONAI.

Dėmesingumas - tai sugebėjimas „užsirakinti“ esamame laike. Dabartinėje aplinkoje tai padaryti tampa labai sunku, nes šiuolaikinės technologijos yra sukurtos taip, kad pavogtų jūsų dėmesį. Kas kelias minutes į telefonus gaunate pranešimus apie naujas žinutes, pranešimus, video ir pan. Tai įpratina smegenis šokinėti nuo vienos veiklos prie kitos ir jos nebemoka išlaikyti dėmesio ties viena veikla jai skirtą laiką. Kuo labiau šį įprotį naudojate, tuo sunkiau bus jo atsikratyti. Nors dabar sportininkai turi geresnes sąlygas, naujas priemones ir progresyvius metodus treniruotėms, jie nebeturi sugebėjimo likti susikaupę visą treniruotės ar varžybų laiką. Prieš atsirandant išmaniesiems telefonams, aukščiausio lygio sportininkai neskirdavo keliolikos valandų savo treniruočių laiko kitų sportininkų ar specialistų video ir reels’ų peržiūroms su „tips and tricks“ patarimais, kaip greitai tapti geresniais. Jie neturėjo galimybės apgauti save, kad taps geresni vien peržiūrėję tą video turinį. Priešingai, toks turinys netinkamai programuoja jūsų smegenis greitai šokinėti nuo vieno dėmesio objekto prie kito, ieškant naujų dopamino (atlygio ir malonumo hormono) impulsų. Jūsų smegenys taip pat raumuo, taigi dėmesingumą taip pat galima treniruoti. O jei smegenys nemokomos išlaikyti dėmesio vienoje vietoje ilgesnį laiką, dėmesingumas silpsta.
Kaip tai veikia jūsų dėmesį per varžybas? Jaučiate įtampą, o jūsų mintys yra įpratusios šokinėti nuo vieno objekto prie kito. Ir tada kas įvyksta: jūs pradedate galvoti apie daug skirtingų dalykų, jūsų reakcija sulėtėja, darosi sunku būti esamame momente, gali pasipilti klaidos.
Mūsų smegenys veikia taip, kad perkeliant dėmesį nuo vieno objekto prie kito, dalis dėmesio dar kurį laiką lieka prie ankstesnio objekto. Taigi, jei tikrinsite telefono pranešimus per pertraukėles treniruotės metu, smegenys mokinsis, kad, kai pasidaro pernelyg nepatogu ar šiek tiek nuobodu, galima pabėgti nuo to, perkeliant dėmesį prie kitų dalykų. Perkeliant tai į varžybų situaciją, sportininkams tampa sunku vėl susikoncentruoti po klaidos, nes dėmesys ieško nusiraminimo kažkur kitur, tik ne dabartiniame varžybų momente. Ankstesniais laikais sportininkai neturėjo šios problemos, jų dėmesys nemokėjo ieškoti pabėgimo, todėl nenuklysdavo ir likdavo žaidime.
Gera žinia ta, kad kaip jau sakiau, smegenis galima treniruoti. Taigi kokie yra praktiški būdai kaip išmokyti smegenis likti susikaupus visą norimą laiką:
1. 90 minučių taisyklė. Kaip stiprinate savo raumenis vis didesne apkrova, smegenis galite stiprinti priverčiant jas išbūti susikaupusias („be telefono“) ilgindami laiką. Per pertraukėles neimkite telefono, geriau skirkite tas kelias minutes sukaupti dėmesį į kvėpavimą, atsigerti, pavaikščioti.
2. "Jei…, tai…". Tai pratimas skirtas perprogramuoti smegenis, kad pasikeistų automatinės reakcijos. Pirmiausia reikia įsivardinti dažniausiai pasitaikančius trukdžius ir tada sukurti jiems „jei…, tai…“ planą, t. y. atsakymą: „jei atsiras trikdis, tai elgsiuosi taip“. PVZ.: Jei pajausiu norą pasitikrinti telefoną per treniruotę, paliksiu jį nepaliestą gulėti krepšyje“. Žinoma, kaip ir visi pratimai, šis iš pradžių bus sunkus, taigi išlaikykite kantrybę ir discipliną. Pasiruoškite atlaikyti smegenų pasipriešinimą. Bet įveikus persilaužimą, taps lengviau ir ilgainiui įsirašys naujos automatinės programos.
3. Susikurti „Zoną be trikdžių“. Dažnai imame į rankas telefoną vien todėl, kad jis guli šalia. Arba jei paliekate įjungtą pranešimų garsą, smegenys jį išgirdusios jau nori paimti ir patikrinti. Taigi dėmesys tampa suskaldytas jums to net nesuvokiant. Kai dėmesys yra išbarstytas, nei vienos užduoties negalite atlikti pilna jėga, galite jaustis tarsi išsibarstę, gali net didėti nerimas, nes nebepavyksta susidėlioti prioritetų. Kaip to išvengti? Palikite telefoną „skrydžio“ rėžime, arba visai kitoje patalpoje. Taip pat atsiribokite nuo bereikalingų pokalbių, aplinkinio triukšmo. Toks paprastas bet veiksmingas pratimas padeda susirinkti dėmesį į vieną vieną ir sugrąžina kontrolę į jūsų rankas. Kiekvienas judesys, kiekvienas sprendimas tampa tikslingas, apgalvotas, o dėmesys ten, kur jūs norite.

KALBĖKITĖS. Kuo daugiau. Su draugais, su treneriais, su tėvais, su psichologais, su savimi. Kalbėjimas gydo. Bendravimas...
25/12/2025

KALBĖKITĖS. Kuo daugiau. Su draugais, su treneriais, su tėvais, su psichologais, su savimi. Kalbėjimas gydo. Bendravimas yra dovana! 🎁❤️‍🩹
Su šventėmis! 🎄

26/11/2025
12/11/2025
Šių metų Sporto Forume klausėme C. Segalen (Prancūzija) pranešimą apie nesąžiningas manipuliacijas sporte ir jų prevenci...
28/10/2025

Šių metų Sporto Forume klausėme C. Segalen (Prancūzija) pranešimą apie nesąžiningas manipuliacijas sporte ir jų prevenciją, D. Novak (Kroatija) pranešimą apie socialinių faktorių įtaką fiziniam aktyvumui ir sportininkų pasiruošimui, bei A. Eliakim (Izraelis) pranešimą apie naujausius genetinius tyrimus sporto srityje. Kam įdomu, nuoroda į įrašą: https://www.youtube.com/watch?v=SvgS9skzp60

KAIP DĖMESINGAS ĮSISĄMONINIMAS ("MINDFULNESS") YRA SUSIJĘS SU SPORTINIAIS REZULTATAIS.„Dėmesingas įsisąmoninimas ("Mindf...
01/10/2025

KAIP DĖMESINGAS ĮSISĄMONINIMAS ("MINDFULNESS") YRA SUSIJĘS SU SPORTINIAIS REZULTATAIS.

„Dėmesingas įsisąmoninimas ("Mindfulness") reiškia dėmesio valdymą tam tikru būdu: sąmoningai, į dabartinį momentą ir be vertinimo.“
– Jon Kabat-Zinn.

Ši sąvoka sporte tampa vis svarbesnė. Suprasdami, kas slypi už "mindfulness" esmės, galime aiškiai pamatyti, kaip tai pagerina sportinius pasiekimus.

DĖMESIO SUTELKIMAS. Sporte dėmesys yra viskas. Kai esi visiškai susikoncentravęs į tai, ką darai – ar tai būtų metimas, smūgis, ar bėgimas – tavo veiksmai tampa tikslesni ir efektyvesni. Dėmesys padeda išlikti „žaidime“.

TIKSLINGUMAS. Kai žinai, kodėl darai tai, ką darai, tavo treniruotės tampa kokybiškesnės, o rungtynės – prasmingesnės. Sąmoningas dėmesingumas moko kryptingai valdyti savo dėmesį ir energiją.

BUVIMAS „ČIA ir DABAR“: Geriausi pasirodymai vyksta tada, kai esi visiškai dabartyje – nesidairai atgal į klaidas ir negalvoji apie galimą rezultatą. Tavo protas, kūnas ir veiksmas susijungia į vieną. Tai vadinama „srauto būsena“ ("flow") – ir dėmesingas įsisąmoninimas padeda ją pasiekti.

BE VERTINIMO: Sportininkai dažnai jaučia spaudimą iš trenerių, žiūrovų, ar patys iš savęs. Tačiau per stiprus savęs vertinimas gali išbalansuoti – sumažinti pasitikėjimą, išmušti iš ritmo. Dėmesingas įsisąmoninimas moko tiesiog pastebėti mintis ar emocijas, bet jų nevertinti – tai leidžia greičiau atsitiesti po klaidų ir žaisti laisviau.

Address

Vilnius

Telephone

+37061643595

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Sporto psichologė Eglė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Sporto psichologė Eglė:

Shortcuts

Share