04/08/2026
Antradienio atvirai. Kaip rudos lūpos vos nesustabdė tinklalaidės?
Ar jums yra buvę, kad viena visiška smulkmena sugadina visą dieną?
Man taip nutiko.
Ir ne, ši istorija visai ne apie rudas lūpas. Nors būtent jos tą dieną užėmė visas mano mintis.
Kai Ignė Lukminė iš Pokyčių namai parašė, kad atvyksta filmuoti tinklalaidės, iš karto sutikau.
Pagalvojau – gera proga pasidalinti mintimis, išeiti į eterį. Nors, tiesą sakant, jau kelias savaites prieš filmavimą jutau, kad reikėtų atsisakyti. Tuo metu gyvenime buvo labai daug visko – darbas darželyje, projektai, psichologijos pamokos mokykloje, klientai... Jaučiau, kad tiesiog pavargau.
Bet juk dėl svajonių kartais paspaudžiame save dar truputį.
Prieš filmavimą nuėjau pas naują visažistę. Ji manęs nepažino, aš aiškiai nepasakiau, ko noriu, o ji kūrė taip, kaip atrodė gražu jai.
Ir rezultatas buvo... visiškai ne aš.
Sėdėjau jos kėdėje ilgiau nei planavau, todėl dar ir pavėlavau pas Ignę. Nebebuvo laiko nieko taisyti.
Viso pokalbio metu kalbėjome apie Žvaigždės modelį, apie vidinę pusiausvyrą ir tai, kas padeda žmogui šviesti gyvenime.
O aš mintyse vis grįždavau prie savo... rudų lūpų.
Šiandien net juokinga tai prisiminti. Nes suprantu, kad niekas jų taip nematė, kaip mačiau aš. Bet būtent taip veikia mūsų protas. Kai esame pavargę ar įsitempę, kartais viena smulkmena tampa didesnė už visą dieną. Užgožia pokalbį. Patirtį. Net džiaugsmą.
Todėl ši istorija nėra apie makiažą.
Ji apie mus.
Apie tai, kaip dažnai leidžiame vienam netobulumui užgožti visa kita.
Ir dar ji apie žmones, kurie mumis tiki tada, kai patys savimi abejojame.
Po filmavimo parašiau Ignei:
– Man atrodo, gavosi visai prastai. Gal nededam?
O ji atsakė:
– Ne. Padarėm. Vadinasi, dedam.
Kartais kitas žmogus mumis tiki labiau nei mes patys. Ir kartais to visiškai pakanka 💛
Beje, jei vis dar galvojate, kad psichologai visada jaučiasi gerai ir viską daro tobulai – ne. Mes irgi esame žmonės.
Skirtumas tik tas, kad dažniau pastebime, kas su mumis vyksta, ir mokomės neužsibūti tose mintyse.
Todėl šį kartą dalinuosi mūsų pokalbiu tokį, koks jis yra.
Gal žiūrėdami jūs net nepastebėsite mano rudų lūpų.
Bet gal išgirsite tai, kas iš tiesų svarbu 💛