Psichologė psichoterapeutė Simona Čepėnaitė

19/07/2026

„Esu tiesiog patenkintas tuo, ką darau, ir kaip pasiekiu tai, ko man reikia“, – tvirtina Eugenijus Laurinaitis.

Laidos nuorodą rasite komentaruose.

D. Umbraso / LRT nuotr.

18/07/2026

Psichiatras tikina – stresas yra energijos pliūpsnis, skatinantis veikti: „sėdėti ir drebėti neverta.“

Laidos nuorodą rasite komentaruose.

LRT stop kadrai.

14/06/2026

04/06/2026

fans

25/05/2026

Šių dienų naujienos ir pranešimai apie oro pavojų Lietuvoje sukelia daug nežinios bei emocinės įtampos. Nerimas, baimė ar saugumo jausmo svyravimai šiuo metu yra visiškai natūrali reakcija, kurios nereikėtų slopinti. Su šiais iššūkiais susiduria visi – tiek suaugusieji, tiek vaikai, jautriai reaguojantys į aplinkos dirgiklius.

Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro Bendruomeninių šeimos namų skyrius operatyviai reaguoja į situaciją ir kviečia visus bendruomenės narius pasinaudoti nemokama pagalba.

Centro specialistai teikia nemokamas psichologo konsultacijas visiems gyventojams, o ypač – tėvams, kuriems šiandien tenka dviguba užduotis: suvaldyti savo stresą ir nuraminti išsigandusius vaikus.

Centro specialistės padės jums:
● Atrasti būdų, kaip valdyti asmeninį nerimą bei sugrąžinti emocinę pusiausvyrą.
● Sužinoti, kaip raminamai ir suprantamai pasikalbėti apie situaciją su savo vaikais.
● Atpažinti artimųjų patiriamo streso ženklus ir suteikti jiems reikiamą palaikymą.

Konsultacijos yra visiškai nemokamos ir konfidencialios. Nelikite su kylančiu nerimu vieni – kviečiame kreiptis tiesiogiai, skambučio metu pasakius, kad skambinate dėl BŠN paslaugų, į mūsų psichologes:

Psichologė Simona – tel. nr. 062963036
Psichologė Agnė – tel. nr. 069642754

Pasirūpinkite savo ir savo šeimos ramybe bei emocine sveikata jau dabar.

Veikla finansuojama vykdomo projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ lėšomis.
ℹ️ Daugiau informacijos:
📞 +370 683 28554
✉️ [email protected]

22/05/2026

Šiandien Lietuvoje paskelbtas oro pavojus daugeliui sukėlė nerimą, įtampą ir nesaugumo jausmą.

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistai primena pasirūpinti savo emocine sveikata: riboti perteklinį ir vis pasikartojančių naujienų vartojimą, skirti laiko poilsiui, kvėpavimo pratimams, pokalbiams su artimaisiais ar kitoms raminančioms veikloms.

Taip pat – nevengti pokalbių su vaikais. Vaikams saugumo jausmą kuria ne tobuli atsakymai, o ramus ir pasiekiamas suaugęs žmogus. 🌿

Štai keli svarbūs patarimai, kurie gali padėti šiandien ir bet kada, susidūrus su nerimą keliančiomis situacijomis:

👉 Pirmiausia nusiraminkite patys. Tik tada pradėkite pokalbį su vaiku.
👉 Išklausykite, ką vaikas jau žino. Leiskite kalbėti, nepertraukinėkite.
👉 Aiškinkite paprastai, pagal amžių. Venkite gąsdinančių scenarijų ar perteklinių detalių.
👉 Ribokite informacijos srautą. Foninės žinios, vaizdai ar garsai gali sustiprinti nerimą.
👉 Pabrėžkite saugumą. Vaikams svarbu girdėti, kad suaugusieji žino, ką daryti.
👉 Laikykitės rutinos. Įprasta dienotvarkė ir buvimas kartu labai ramina.

Rūpindamiesi savimi, padėkime ir vaikams jaustis saugiai. 🧡

16/05/2026

„Apie 50 proc. visuomenės kažkada išgyvena depresijos simptomus. Net vyrai po vaiko gimimo gali pajausti depresiją. Pagal stereotipą, jie turi atrodyti stiprūs, bet viduje tos stiprybės gali ir nebūti“, – sako psichoterapeutas.

Laidos nuorodą rasite komentaruose.

D. Umbraso / LRT nuotr.

04/05/2026

Ši mintis taikliai atskleidžia, kad socialinis nerimas dažniausiai kyla ne dėl kitų žmonių minčių, o dėl mūsų pačių projekcijų, baimių ir susikurtų scenarijų. Tai yra gilus savirefleksijos momentas, atlaisvinantis nuo svetimų lūkesčių naštos.

Iš esmės tai reiškinys, kurį psichologijoje dažnai sieja su Spotlight effect – mes linkę manyti, kad kiti mus stebi ir vertina daug labiau, nei jie iš tikrųjų tai daro.

Bet ne pats kitų vertinimas kelia didžiausią įtampą, o mūsų pačių susikurtos prielaidos apie tą vertinimą. Kitaip tariant, tu reaguoji ne į realybę, o į savo interpretaciją.

Dažnai tai atrodo taip:
• „Jie turbūt galvoja, kad aš keistas“
• „Pasakiau kažką kvailo“
• „Atrodžiau ne taip“

Ir nors atrodo, kad tai „jų balsas“, iš tikrųjų tai yra tavo vidinis balsas, projektuojamas į kitus.

Svarbi vieta, kur verta stabtelėti:
ar turi realių įrodymų, kad jie taip galvoja, ar tai tik tavo proto sukurta versija?

Kai pradedi tai atskirti, atsiranda daugiau laisvės:
• nebereikia kovoti su visų kitų nuomonėmis,
• užtenka dirbti su savo vidiniu dialogu.

Ir čia yra šiek tiek paradoksas: kuo mažiau bandai kontroliuoti, ką kiti galvoja, tuo mažiau tai apskritai turi galios.

24/04/2026

Kartais žmogus taip ilgai mokosi „būti patogus“, kad pamiršta, koks yra iš tikrųjų.
Tai dažnai nutinka žmonėms, kurie yra jautrūs, empatiški ar nori išlaikyti ramybę santykiuose — bet ilgainiui tai gali labai išsekinti.

Kai nuolat „mažini save“, po truputį gali pradėti jaustis, kad tavo poreikiai, nuomonė ar net vertė yra mažiau svarbūs. Ir tada atsiranda vidinis konfliktas: viena dalis nori būti išgirsta, kita – bijo, kad jei pasirodysi „per daug“, kažkas nusisuks ar bus nepatenkintas.

Svarbus klausimas: ar dabar pradedi tai pastebėti ir jausti, kad taip tęsti nebenori?

Nereikia staiga tapti visiškai kitu žmogumi. Kartais pradžia būna labai maža:
• leisti sau turėti nuomonę, net jei ji nepatogi,
• pasakyti „ne“ bent vienoje situacijoje,
• pastebėti momentus, kai vėl save sumažini.

Ir dar vienas dalykas — tai, kad buvai prisitaikantis, nereiškia, jog tai tavo „tikrasis dydis“. Tai buvo strategija, kuri kažkada padėjo. Bet dabar tu gali rinktis kitaip.

Kartais pirmas žingsnis yra labai mažas:
pastebėti momentą, kai save sumažini, ir tyliai paklausti – „o ko iš tikrųjų noriu aš?“