25/07/2026
Savaitgalio permąstymams.
Ši karikatūra parodo, kaip šiandien matau Lietuvos sveikatos sistemą.
Vienoje pusėje – valstybės valdoma medicina.
Sistema, kuriai nuolat trūksta finansavimo, tačiau iš medikų reikalaujama vis daugiau. Daugiau pacientų, daugiau paslaugų, daugiau atsakomybės.
Medikas tokioje sistemoje palaipsniui pamiršta pašaukimą ir tampa tiesiog gamybos linijos darbuotoju.
Vizitui skiriama per mažai laiko, darbo tempas didžiulis, klaidų ir teisinių rizikų daugėja.
Žmogus perdega, užsisklendžia, tampa grubus. Ne todėl, kad toks pasirinko būti, o todėl, kad sistema jį tokį padarė.
Kita problema – nemokamai gaunama paslauga neretai praranda vertę. Pacientui atrodo, kad ji tiesiog „priklauso“, o mediko darbas, žinios ir atsakomybė tampa nematomi. Vertinga paslauga dažnu atveju, deja, simboliškai išmetama į šiukšlių dėžę.
O dar tas medicinos politizavimas, kuris panaikina bet kokį stabilumą, reikalingą sukurti kažką gražaus.
Viešosios įstaigos iš tiesų nėra visų ar visuomenės. Jos priklauso mažai saujelei "pirmųjų tarp lygių", kur jiems čia nutiesiami žalieji koridoriai esant reikalui.
Kitoje pusėje – mokama, prabangi medicina.
Gražūs laukiamieji, išskirtinis aptarnavimas, prabangus interjeras ir aukštos kainos.
Paslauga gali būti kokybiška, tačiau ji prieinama tik daliai visuomenės.
Medicina tampa panaši į prabangos prekę.
Man asmeniškai nėra priimtinas nei vienas iš šių kraštutinumų.
Nenoriu dirbti sistemoje, kuri nužmogina.
Tačiau nenoriu ir medicinos, kurioje sergantis žmogus vertinamas pirmiausia pagal tai, kiek jis gali sumokėti. Nenoriu pelnytis iš kažkieno ligos ar kančios.
Savo kliniką įkūriau, kad atsirastų trečiasis variantas, kurio kol kas mūsų šalyje nėra daug.
Nepriklausoma, ne pelno siekianti medicina. Politiškai nepavaldi, tačiau socialiai atsakinga.
Medicina, kurioje gerbiamas pacientas, bet kartu gerbiamas ir medikas.
Kur paslaugos yra kokybiškos ir prieinamos, o įstaiga siekia ne iš žmogaus kuo daugiau uždirbti, bet sąžiningai išgyventi, augti ir kurti vertę.
Būtent tokį kelią bandome kurti savo klinikoje.
Esame privati, tačiau ne pelno siekianti viešoji įstaiga. Nesame pavaldūs politikams.
Didžiąją dalį paslaugų, jeigu tik pavyskta gauti sutartis su ligonių kasa, teikiame be jokių priemokų (niekada jų neėmėme).
Mokamas paslaugas teikiame prieinamomis kainomis. Nelupikaujame, bet ir nenorime, kad mediko darbas būtų nuvertintas.
Mes tiesiog norime užsiimti medicina tokia, kokia ji turi būti.
Ne gamykla.
Ne prabangos salonas.
O vieta, kur žmogus yra pirmoje vietoje.
Manau, kad Lietuvai reikia daugiau tokių nepriklausomų, ne pelno siekiančių gydymo įstaigų, valdomų profesionaliai, skaidriai ir nepriklausomų nuo politinių ciklų.
Jeigu atsirastų ir valstybinių ligoninių, kurios būtų valdomos nepriklausomų valdybų, o ne priklausytų valdančiųjų daugumų užgaidoms ar statytiniams, ir tokia vieta atrodytų patraukli dirbti.
Nes medicina nėra nei konvejeris, nei prabangos prekė.
Medicina yra santykis tarp žmogaus, kuriam reikia pagalbos, ir žmogaus, kuris gali ją suteikti.
