Psichoterapeutas Arūnas Jankauskis

03/09/2026

1898 m. rugsėjo 3 d. Karlsruhėje, Vokietijoje, gimė grupinės analizės pradininkas Siegmund Heinrich Fuchs (1938 m. Anglijoje pakeitė pavardės rašybą į Foulkes).

Reikšmingiausias S.H. Foulkes'o indėlis į psichotetarapijos teoriją yra jo išplėtota matricos koncepcija: kiekvienas asmuo yra tarsi mazgas jį supančios grupės, bendruomenės komunikacijos ti**le. Asmuo yra veikiamas šios matricos ir pats veikia ją net jei pats to nesupranta. Foulkes'ui grupe visada buvo pirmiau nei individas.

Erster von drei eingestellten Vorträgen von S. H. Foulkes, dem Begr...

31/08/2026

Socialinė vagių kritika.

31/08/2026

BIX gimė 1987 metais Šiauliuose, o pagal kai kuriuos šaltinius grupė atsirado Šiaulių undergroundo scenoje 1987-aisiais (Kilkimzaibu) . Grupė išsiskyrė unikaliu skambesiu – jų stiliuje derėjo rokas, punkas, folkloras ir ska elementai (Kaveikti) , o vėliau kūryboje atsirado ir funk įtakos.

Vieta Lietuvos roko istorijoje
Kartu su „Antis“ ir „Foje“, BIX tapo maišto ir saviraiškos simboliu aštuntajame–devintajame dešimtmetyje, suteikdama muzikai ne tik pramoginį, bet ir visuomeninį matmenį. Grupė žinoma dėl socialiai angažuotų tekstų, pasmerkiančių visuomenės ydas ir skatinančių klausytojus mąstyti (Kilkimzaibu) .

Tarptautinis pripažinimas
Tai retas atvejis, kai lietuviška roko grupė pasiekė reikšmingą sėkmę užsienyje: nuo 1989 iki 1995 metų grupė daugiau laiko praleido koncertuodama užsienyje, įskaitant 8 mėnesių turą JAV. Įspūdingiausias faktas – 1989 metais Vokietijoje jie koncertavo kartu su legendine Nirvana, be to laimėjo apdovanojimą už geriausią vaizdo klipą Kanuose, Prancūzijoje, bei penkias „Bravo“ statulėles.

31/08/2026

Vatikano atstovas rūpinasi psichoemocinę kunigų sveikata.

Kunigui laikas poilsiui nėra „prabanga“, pabrėžė Vatikano Evangelizacijos dikasterijos sekretorius, ragindamas kunigus skirti laiko sveikam poilsiui nuo kasdienės tarnystės ir taip rūpintis savo fizine bei psichikos sveikata. Kalbėdamas per šešių savaičių ugdymo programos, skirtos k...

30/08/2026

1925 kosmetikos kabineto Kaune kūrėja

27/08/2026

Asortyvumas (angl. assortativity) – tai tinklų (grafų) teorijos savybė, apibūdinanti, kaip mazgai linkę jungtis su panašiais į save mazgais.

Pagrindinė idėja:
Jei tinklas asortyvinis – aukšto laipsnio mazgai (turintys daug jungčių) linkę jungtis su kitais aukšto laipsnio mazgais, o žemo laipsnio – su žemo laipsnio.

Jei tinklas disasortyvinis – aukšto laipsnio mazgai dažniau jungiasi su žemo laipsnio mazgais (ir atvirkščiai).

Kuo aiškiau žmogus supranta save, tuo tikslesnis jo "filtras" renkantis panašų partnerį (pagal vertybes, gyvenimo tikslus) – t.y. sąmoningesnis asortyvinis pasirinkimas, o ne vien nesąmoningas traukos modelis.

Trumpai: žinojimas, ko nori, be savęs pažinimo dažnai būna iliuzija – žmogus mano žinantis, bet renkasi pagal senus, nesąmoningus modelius, o ne pagal realius savo poreikius.

Asortyvumo savybę galima ugdyti, įvardinsiu sritis.

1. Savęs pažinimas.
Įvardyk savo vertybes, gyvenimo tikslus, "neperžengiamas ribas".

Peržiūrėk praeities santykių modelius: kas kartojasi? Kodėl traukė būtent tie žmonės?

2. Atskirk potraukį nuo suderinamumo
Fizinė/emocinė trauka ≠ ilgalaikis tinkamumas.
Klausk savęs: "Ar man patinka šis žmogus, ar patinka jausmas, kurį jis sukelia (pvz., susijaudinimas, chaosas)?"

3. Aiškūs kriterijai, bet lankstūs
Susirašyk 3–5 svarbiausius dalykus (pvz., emocinė branda, panašios vertybės, gebėjimas komunikuoti), bet nesukurk pernelyg griežto "sąrašo" paviršutiniškiems dalykams.

4. Lėtink procesą
Duok laiko pažinti žmogų realiose, ne idealizuotose situacijose (stresas, konfliktas, kasdienybė). Idealizacija dažnai užmaskuoja nesuderinamumą.

5. Stebėk veiksmus, ne žodžius
Ar žmogaus elgesys atitinka tai, ką jis sako? Nuoseklumas laikui bėgant – geriausias suderinamumo rodiklis.

6. Terapija ar savistaba
Jei pastebi, kad kartojasi tas pats "netinkamas" pasirinkimų modelis, gali būti naudinga dirbti su terapeutu – tai padeda pertraukti nesąmoningus modelius.

7. Refleksija po kiekvienų santykių
Kas veikė, kas ne? Ko išmokau apie save ir savo poreikius?
Trumpai: asortyvumas ugdomas per savęs pažinimą, sąmoningumą renkantis (ne vien reaguojant į trauką) ir gebėjimą atpažinti realų, o ne idealizuotą suderinamumą.

24/08/2026

Kodėl į šeimos terapiją retai ateina mamos su dukromis ar broliai su sesėmis? Nesenai konsultavau suaugusią dukrą ir besirūpinančia mamą iš terapinės perspektyvos darbas toks pats, kaip konsultuojant porą.

Tokios idėjos kilo.
Šeimos terapijos ir porų terapijos mokyklos istoriškai formavosi apie du mazgus — tėvai/vaikai (nes vaikas „simptomiškas") ir sutuoktiniai (nes santuoka — krizių objektas). Suaugusių brolių-seserų ar suaugusio vaiko-tėvo diados tiesiog neįėjo į paradigmą — nebuvo nei teorinio karkaso, nei paklausos, kuri skatintų jį sukurti.

Santuoka yra sutartinis, teoriškai laisvai pasirenkamas ryšys — todėl visuomenėje priimta jį „taisyti", derėtis, investuoti pastangas.

Tėvai ir vaikai, broliai ir seserys — tai duotybė, kurios nesirinkai. Kultūriškai tokie ryšiai suvokiami kaip „tokie, kokie yra", o ne kaip projektas, kurį galima sąmoningai perkurti. Todėl ir mintis eiti pas terapeutą kartu su seserimi ar motina daugeliui skamba keistai — tarsi bandytum „derėtis" dėl to, kas turėtų būti savaime suprantama.

Poroje dažniausiai abu suinteresuoti išsaugoti santykius (bendri vaikai, finansai, gyvenimas kartu). Siblingų ar tėvų–suaugusių vaikų konflikte dažnai tik vienas nori susitaikymo, kitam nutraukimas yra pigesnis ir saugesnis sprendimas — nėra jokios institucinės ar ekonominės jėgos, verčiančios likti kontakte.

Gėdos fenomenas. Prisipažinti, kad „nesutariame su vyru" yra socialiai priimtina, net normalizuota. Prisipažinti, kad nekenčiu sesers arba nebendrauju su motina, vis dar suvokiama kaip liudijimas apie asmeninį trūkumą ar „blogą" žmogų — tai gėdingiau ir labiau paslepiama.

O kokias priežastys matote jūs?

19/08/2026

Nick Cave dažnai laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės populiariosios muzikos tekstų autorių.

Cave'o tekstai remiasi biblinėmis, gotikinėmis ir pietietiško (Southern Gothic) pasakojimo tradicijomis, kupini simbolizmo ir naratyvinės struktūros.
Temų gilumas – smurtas, religija, meilė, netektis, mirtis ir atpirkimas nagrinėjami be paviršutiniškumo.

Balso ir personažo kaita – nuo tamsių, teatrališkų personažų ("Murder Ballads" albume) iki intymios, autobiografinės išpažinties vėlesniuose darbuose (ypač po sūnaus mirties, albumuose "Skeleton Tree" ir "Ghosteen").

Egzistencinio nerimo, poezijos, muzikos, vokalo puota.

16/08/2026

Visuomenėje plačiai nuskambėjo pedofilijos atvejai. Nukentėjusius raginu kreiptis pagalbos ir neteisinu nusikaltėlių. Tačiau, moralizavimas nepadeda suprasti nebrandaus lytinio potraukio, bei impulsų kontrolės sutrikimo. Klausimas, kokie veiksniai nulemia pedofilijos potraukio formavimąsi liekia aktualus. Prevencijos, bei gydymo galimybės, taip pat aktualios.

Psichoanalitinėje ir platesnėje psichologinėje literatūroje impulsų kontrolės sunkumai pedofilijos atveju aiškinami keliais veiksniais:
Psichoanalitinė perspektyva (Freudo tradicija).

Freudas ir jo sekėjai kalbėjo apie nesubrendusią arba sutrikusią psichoseksualinę raidą – suaugusiojo seksualinis potraukis lieka „užstrigęs" ankstyvame vystymosi etape. (Paradoksas, kad Z. Froidas dėl savo teorijos susilaukė kritikos iš krikščionių ir Romos Katalikų Bažnyčios, bet šiam kartui nesiplėsiu).

Kaip pasireiškia nesubrendusi asmenybė, kokie bruožai jai būdingi?

Silpna Ego kontrolė virš Id impulsų: jei asmens gebėjimas atidėti pasitenkinimą ir reguliuoti potraukius (Ego funkcija) yra nepakankamai išsivystęs, impulsams sunkiau priešintis.

Racionalizacija ir kognityvūs iškraipymai – gynybos mechanizmai (pvz., neigimas, projekcija), kurie leidžia asmeniui pateisinti elgesį sau pačiam, susilpnina vidinį draudimą.

Šiuolaikinė psichologija/kriminologija priduria:
Neurobiologiniai veiksniai – tyrimai rodo skirtumus smegenų srityse, susijusiose su impulsų slopinimu ir seksualinio susijaudinimo apdorojimu.

Iškraipytas pažinimo modelis – pedofilai dažnai turi specifinius kognityvius iškraipymus (pvz., įsitikinimą, kad vaikas „nori" ar „supranta"), kurie mažina vidinį pasipriešinimą veiksmui.

Kompulsyvumo elementas – kai kuriems traukos jausmas turi priverstinį (kompulsyvų) pobūdį, panašų į priklausomybę, kur trumpalaikis potraukio patenkinimas nusveria ilgalaikes pasekmes.

Socialinė izoliacija ir gėda – slaptumas ir gėdos jausmas dažnai trukdo ieškoti pagalbos, todėl impulsai nesulaikomi profesionaliai.

Rizikos veiksnių tyrimai yra viena svarbiausių sričių prevencijos ir vertinimo srityje. Jie paprastai skirstomi į kelias kategorijas:
Statiniai rizikos veiksniai (nekintantys, susiję su praeitimi).
1. Ankstesni seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus. Aukų skaičius ir jų lytis (didesnė rizika, jei aukos – berniukai arba nesusiję su šeima vaikai).
2. Amžius pirmo nusikaltimo metu (jaunesnis amžius = didesnė rizika).
Niekada neturėta ilgalaikių intymių suaugusiųjų santykių.

Dinaminiai rizikos veiksniai (kintantys, svarbūs terapijai).
1. Seksualinis savireguliavimo trūkumas – impulsyvumas, sunkumai valdyti seksualinį susijaudinimą.
2. Iškraipytos kognityvios schemos – įsitikinimai, pateisinantys elgesį (pvz., „vaikai gali sutikti").
3. Emocinis susitapatinimas su vaikais – jausmas, kad su vaikais bendrauti lengviau nei su suaugusiaisiais.
4. Priešiškumas / pyktis moterims ar suaugusiesiems apskritai. (Kritikai nurodo Bažnyčios tėvų (Augustino, Akviniečio) tekstus, kuriuose moterys apibūdinamos kaip intelektualiai ar prigimtimi menkesnės.
5. Socialinė izoliacija – silpni ryšiai su bendraamžiais suaugusiaisiais.
6. Bendras savireguliavimo deficitas – impulsyvumas kitose gyvenimo srityse (ne tik seksualinėje).

Vertinimo įrankiai
Klinikinėje praktikoje naudojami struktūrizuoti instrumentai, pvz.:
Static-99R – vertina statinius veiksnius, prognozuoja pakartotinio nusikaltimo tikimybę
Stable-2007 / Acute-2007 – vertina dinaminius (kintančius) veiksnius, naudojami stebint pažangą terapijos metu.

Apsauginiai (protective) veiksniai – dažnai pamirštama pusė.
1. Stiprus socialinis palaikymo tinklas.
2. Motyvacija dalyvauti terapijoje.
3. Gebėjimas atpažinti savo rizikos situacijas ir jų vengti (pvz., nebūti vienam su vaikais).
4. Stabilus užimtumas ir gyvenimo struktūra.

Tyrėjai (pvz., Karl Hanson, kurio darbai laikomi šios srities pamatu) pabrėžia, kad rizika nėra statiška – ji gali mažėti su laiku, ypač jei asmuo aktyviai dalyvauja terapijoje ir keičia gyvenimo aplinkybes. Tai svarbu tiek klinikinėje praktikoje, tiek formuojant politiką (pvz., sprendžiant dėl priežiūros lygio po bausmės atlikimo).

Kodėl kaimo klebonai patenka į pedofilijos rizikos grupę?

1. Socialinė izoliacija (dinaminis rizikos veiksnys)
Ribotas kontaktas su suaugusiaisiais (tik laidotuvės ar retkarčiais per savaitę pamaldos) reiškia silpną socialinį palaikymo tinklą – vieną iš svarbiausių apsauginių veiksnių, kurio čia trūksta.
Izoliacija dažnai koreliuoja su emociniu vienišumu, kuris gali stiprinti potraukį ieškoti emocinio artumo ten, kur jį lengviau rasti – pvz., su vaikais, jei asmuo jaučiasi jiems emociškai artimesnis nei suaugusiesiems (tai atitinka emocinio susitapatinimo su vaikais veiksnį).

2. Profesinė prieiga ir struktūrinė galimybė
Dvasininko vaidmuo suteikia natūralų, visuomenės pasitikėjimu grįstą priėjimą prie vaikų (katechizacija, patarnautojai, šeimos vizitai) – tai nėra psichologinis rizikos veiksnys per se, bet yra situacinis rizikos veiksnys, nes sumažina barjerus tarp potraukio ir galimybės veikti.
Autoritetas ir hierarchinė pagarba gali apsunkinti vaikų ar aplinkinių pastebėjimą/pranešimą, jei kažkas įtaria.

3. Savireguliavimo mechanizmų trūkumas dėl izoliacijos.
Reguliarus suaugusiųjų bendravimas dažnai veikia kaip natūralus „korekcinis" mechanizmas – žmonės save koreguoja per socialinį atspindėjimą (grįžtamąjį ryšį iš kitų). Be to, savikontrolė silpnėja, nes trūksta išorinio „veidrodžio".
Vienatvė taip pat susijusi su prastesniu bendru impulsų valdymu (ne tik seksualinės srities) – nuovargis, stresas, izoliacija yra žinomi dinaminio rizikos padidėjimo trigeriai (panašiai kaip priklausomybių atkryčio modeliuose).

4. Racionalizacijos rizika be išorinio iššūkio
Jei žmogus retai bendrauja su lygiaverčiais suaugusiaisiais, jo kognityvūs iškraipymai (pvz., savęs įtikinėjimas, kad jausmai „nekenksmingi" ar „dvasiniai") lieka nepatikrinti – niekas jų neužginčija realiu socialiniu kontaktu.

5. Trūksta apsauginių veiksnių
Nėra artimų suaugusiųjų ryšių, kurie anksčiau minėti kaip apsauginis veiksnys.
Nėra aiškaus, reguliaraus terapinio ar priežiūros konteksto (nebent pats kreipiasi savanoriškai).

Svarbi išlyga
Rizikos veiksniai nereiškia, kad asmuo neišvengiamai įvykdys nusikaltimą – jie žymi padidėjusią tikimybę, kuri gali būti sumažinta per specifinę intervenciją: profesionalią terapiją, priežiūros struktūras (pvz., draudimą būti vienam su nepilnamečiais), ir socialinio ryšio stiprinimą su suaugusiais.