Psichologė Rasa

19/10/2026

21/09/2026

Yra žmonių, kurie pasitraukia, vos meilė pradeda iš jų kažko reikalauti. Jie nori drugelių, bet ne darbo. Jie nori lengvų dienų, bet ne nemalonių realybės detalių. Jie nori saulės be audrų.

Tačiau tiesa ta, kad kiekvieni tikri santykiai susiduria su sunkiais laikotarpiais. Nesusipratimais. Tyla. Įskaudintais jausmais. Atitolimu. Tokiais etapais, kai imi svarstyti, ar vis dar žiūrime ta pačia kryptimi – ar apskritai esame tame pačiame kelyje.

Ilgalaikė meilė nereiškia, kad niekada neteks susidurti su sunkumais. Ji reiškia nepasiduoti, kai jie iškyla. Kai sakai: „Renkuosi tave net tada, kai sunku. Ypač tada, kai sunku.“ Tai mokymasis išklausyti net pykstant, siekti artumo net jaučiant atstumą.

Žolė nėra žalesnė kitur. Ji žalesnė ten, kur ją laistai. Kur ją puoselėji. Kur ja rūpiniesi ne tada, kai pradeda nykti, o tam, kad nenunyktų. Tvirti santykiai – tai komandinis darbas, o ne varžybos. Tai geranoriškumas, atleidimas, atsakomybė ir nuolatinis vienas kito pasirinkimas.

15/09/2026

APIE PASIRINKIMUS, KURIUOS NET NEŽINOME, KAD DAROME

Pirmas toks pasirinkimas – įsitikinimų laikymas faktais. „Nesu vyturys“, „Man nesiseka bendrauti,“ „Negaliu susikaupti“. Tai atrodo kaip tikrovės aprašymai, nors iš tiesų tėra taisyklės, kurias patys sukūrėte ir pamiršote, kad galite jas pakeisti.

Antras – telefono kaltinimas. Telefonas nėra išsiblaškymo priežastis. Tai yra būdas susidoroti su įtampa, nerimu, stresu ar nuoboduliu. Už kiekvieno įkyraus noro „trumpai prabėgti per ekraną“ slypi jausmas, kurį norite nuslopinti ar nuo kurio norite pabėgti.

Trečias – laukimas, kol pasijusite pasiruošę. Motyvacija – ne menininko mūza, kuri turi pasirodyti kaip įkvėpimas kūrybai. Motyvacija eina po veiksmų, o ne prieš juos. Kai pradedi daryti kažką, kas duoda trokštamą rezultatą ir pasitenkinimą, randasi noras tai tęsti toliau.

Ketvirtas – darbų sąrašų sudarymas vietoj dienotvarkės planavimo. Darbų sąrašas – tai norų užrašymas. Kalendorius – tai įsipareigojimas.

Penktas – diskomforto laikymas problema. Diskomfortas nebūtinai yra blogas dalykas. Kartais tai ženklas, kad plečiate galimybių ribas arba paliekate saugią, tačiau sustingusią aplinką. Kita vertus, diskomfortas išties gali signalizuoti ir apie pavojų – pavyzdžiui, jei situacija nesaugi, žalinga sveikatai arba peržengiamos tam tikros ribos. Todėl verta savęs paklausti: ar šis diskomfortas skatina mane judėti pirmyn, ar įspėja sustoti?

Nė vienas iš šių dalykų nėra asmenybės bruožas. Tai pasirinkimai. Vadinasi, jau dabar galite rinktis kitaip.

08/09/2026

„Noriu sveikesnių santykių, bet kažkaip vis patenku į toksiškus“.

Ne vienam toks modelis yra pažįstamas ir ne vienas juokauja, kad turi „blogą skonį“ pasimatymų srityje.

Jeigu santykiai visada klostosi pagal tą patį scenarijų, gali būti, kad darote tuos pačius neteisingus sprendimus.

Smegenys yra organas, kuris sunaudoja daug energijos. Dėl šios priežasties jos yra užprogramuotos ją taupyti, kai tik įmanoma. Siekdama lengviau priimti sprendimus ir sunaudoti mažiau energijos, pasąmonė „mėgsta" kartoti modelius.

Ji nevertina pasirinkimų taip pat, kaip tai daro protas. Jeigu kažkas atrodo pažįstama, pasąmonė atkakliai laikosi tų pačių nusistovėjusių įpročių, net kai žinome, kad tie pasirinkimai nebus naudingi. Nes taip lengviau.

Toksiški santykiai gali sukelti nuolatinės kritikos, kontrolės ar išsekimo jausmą. Jaučiama mažai pagarbos ar emocinio saugumo, o jūsų poreikiai dažnai nustumiami į šalį. Dėl to žmogus gali imti abejoti savimi, jaustis išsekęs, nevertingas.

Ir vis tik galime mokytis formuoti naujus modelius. Naujam įpročiui reikia jį atspindinčio modelio kartojimo. Jeigu su nauju modeliu susiejama stipri emocija, jis nusistovi greičiau.

Tačiau tai nėra taip paprasta, kaip kad jį atpažinti ir nuspręsti keistis. Naivu tikėtis, kad užteks pastebėti tam tikrus pasikartojimus, kad jie pasikeistų. Vien žinoti nepakanka, nors čia sąmoningumas yra būtinas.

Pokyčius apsunkina tai, kad reikia ne tik dirbti su nauju įpročiu, bet ir sąmoningai vengti maitinti senąjį.

Pastebėti dėsningumus yra pirmas didelis žingsnis. Kas paprastai nutinka santykiuose? Ar tai labiau kontroliuojantis elgesys, emocinis manipuliavimas ar pavydas?

Antra, būtina sulėtinti naujų santykių pradžią. Toksiškų santykių dinamika gali labai greitai šauti į viršų ir numinti jau įprastu į toksiškumą vedančiu keliu. Taigi skirkite sau laiko aiškiai pamatyti savo ir kito žmogaus elgesį.

Trečia, pratinkite save ir kitą pusę anksti pradėti nustatyti švelnias ribas. Pažiūrėkite, kaip kitas asmuo reaguoja. Sveiki žmonės nebūtinai žavisi ribomis, bet jas gerbia.

Ir ketvirta, apmąstykite tai, kas atrodo pažįstama. Kartais mus traukia pažįstama teritorija, nors suvokiame, kad ten nėra gerai. Ir vėl gi, taip yra paprasčiau, žinome, ko tikėtis ir kaip reaguoti: pykti, pataikauti, pavydėti ar dar kažkaip.

Savęs vertinimas, pasitikėjimas, gebėjimas porą suvokti kaip du atskirus asmenis, o ne vieną visumą – tai yra dalykai, kurių verta mokytis.

01/09/2026

Su rugsėjo 1-ąja. Kiekvienas sezonas turi savo žavesio. Tai yra ir kažko pradžia, ir kažko tąsa. Priklauso nuo to, kaip į tai pažiūrėsi ir kokią reikšmę suteiksi.

21/07/2026

Mes negalime visiems patikti ir mums negali patikti visi. Kažko nemėgti yra normalu. Tačiau skleisti melą ar iškraipyti tiesą siekiant pakenkti žmogui, daug daugiau pasako apie tai darantį asmenį, nei apie tą, kurį bandoma pažeminti.

13/07/2026

APIE JAUTRUMĄ ATSTŪMIMUI

Visi norime būti priimti, pritapti, jaustis kažko dalimi. Tačiau kai kurie žmonės itin jautrūs šiam dalykui ir kartais iš baimės būti nepriimti vengia užmegzti kontaktą.

Jautrumas atstūmimui – tai nervų sistemos labai stipri reakcija į galimybę būti atstumtam, kritikuojamam, išstumtam iš grupės, nesuprastam. Ir čia raktinis „galimybę“.

Kitam gali atrodyti, kad žmogus pernelyg dramatizuoja ar sureikšmina situaciją. Tačiau tai susiję su smegenimis ir kūnu, kurie labai anksti išmoko vertinti ryšį, kaip ne visada saugų. Augant, žmogaus budrumas aplinkai vis stiprėja.

Kasdieniame gyvenime tai gali pasireikšti taip:

❗️Nuolatinis pokalbių, žinučių turinio pergalvojimas, pašnekovo tono ir pauzių analizavimas

❗️Manymas, kad padarė kažką ne taip

❗️Gėdos ar net panikos jausmas po švelnios, objektyvios pastabos

❗️Atsitraukimas, kol kas nors kitas to nepadarė. Kitaip tariant „paliksiu pirmas, kad nebūčiau paliktas“

❗️Pataikavimas kitiems, kad būtų priimtas („people-pleasing“)

❗️Emocinis reagavimas į dalykus, į kuriuos kiti beveik nekreipia dėmesio

Po tuo dažnai slypi šis tylus įsitikinimas: „Jeigu padarysiu kažką ne taip, galiu prarasti meilę, saugumą, priklausymo kažkam ar buvimo kažko dalimi jausmą.“

Jautrumas atstūmimui gali kilti dėl daugelio priežasčių: temperamento, praeities patirties, šeimos dinamikos, patyčių, sudėtingų santykių, perfekcionizmo, nerimo ar tiesiog didelio susirūpinimo tuo, ką galvoja kiti žmonės. Paprastai tikslas nėra visiškai nejausti skausmo dėl atstūmimo, bet sumažinti jo kontrolę emocijoms ir sprendimams.

Keletas būdų, kurie gali būti naudingi:

✅ SKIRKITE ATSTŪMIMĄ NUO SAVIVERTĖS.

„Kažkuo netikau“ žmogui reiškia „Aš esu nepakankamas“

„Jie pasirinko kažką kita“ žmogui reiškia „Niekas manęs nemėgsta“

„Ši galimybė atiteko kažkam kitam“ žmogui reiškia „Aš nieko nesugebu“

Kai pastebite, kad jūsų mintys šoka nuo konkretaus atstūmimo prie bendro savęs vertinimo, pabandykite užsirašyti faktinius šios išvados įrodymus. Dažnai įrodymai yra daug silpnesni, nei rodo emocinė reakcija.

✅ STEBĖKITE, KOKIUS SCENARIJUS SITUACIJOMS KURIATE SAU

Du žmonės tą patį įvykį gali patirti labai skirtingai.

Pavyzdžiui. Draugas neatsako į jūsų skambutį visą dieną.

A scenarijus: „Jis užsiėmęs.“

B scenarijus: „Jis manęs vengia, nes su manimi neįdomu.“

Jeigu esate jautrus atstūmimui, jūsų smegenys gali pagal numatytuosius nustatymus pasirinkti B istoriją.

Taigi, pastebėję, kad kuriate neigiamą scenarijų, paklauskite savęs:
„Kokie dar gali būti šios situacijos paaiškinimai?“

Taip pamatysite, kad jūsų pirmoji interpretacija gali būti ne vienintelė.

✅ DIDINKITE MAŽŲ ATMETIMŲ TOLERAVIMĄ

Dažnai žmonės vengia situacijų, kuriose bijo būti nepriimti. Atsisako karjeros, naujų pažinčių ir apskritai riboja socialinį bendravimą. Tačiau vengimas tik sustiprina atmetimo jausmą.

Atvirkščiai, turėtumėte sąmoningai susidurti su situacijomis, kuriose yra nedidelė rizika būti atstumtam:

✨Užduoti klausimą susitikime

✨Pakviesti ką nors kavos

✨Paprašyti paslaugos, dėl kurios nesate tikri, kad žmogus tuo metu galės ją suteikti

Tikslas nėra būtinai sulaukti pritarimo. Tikslas – iš patirties mokytis, kad nors atmetimas nėra malonus, tačiau yra normalus žmonių tarpusavio bendravimo elementas.

✅ ATKREIPKITE DĖMESĮ Į MĄSTYMO „VISKAS ARBA NIEKO“ KLAIDĄ.

Dažniausi pavyzdžiai:

❗️„Jeigu vienas žmogus mane kritikuoja, visi tikriausiai taip galvoja.“

❗️„Jeigu nebūsiu pasirinktas, esu nevykėlis.“

❗️„Jeigu šie santykiai nutrūks, reiškia nesu vertas meilės.“

Pabandykite šiuos teiginius pakeisti tikslesniais. Tikslumas sumažina emocinį eskalavimą:

✨„Jam netiko, bet tai nereiškia, kad visiems tai netiko.“

✨„Tiesiog negavau šios galimybės.“

✨„Šie santykiai nesusiklostė.“

✅ PLĖSKITE SOCIALINĮ RATĄ

Jeigu jūsų savęs vertinimo jausmas labai priklauso nuo vieno žmogaus, vienų santykių, vienos draugų grupės ar vieno karjeros tikslo, atstūmimas toje srityje gali būti pražūtingas.

Todėl naudinga investuoti į pomėgius, įgūdžius, fizinę sveikatą, asmeninius tikslus, bendruomenės veiklą.

Platesnis socialinis ratas bet kokį vieną atstūmim ą padaro mažiau apibrėžiantį jus kaip asmenį.

✅PAANALIZUOKITE, AR NERIMAS IR PRAEITIES PATIRTIS NESUSTIPRINA SITUACIJOS.

Jeigu atstūmimas labai skausmingas, verčia vengti santykių, veda prie nuolatinio paguodos ieškojimo arba sukelia stiprius emocinius svyravimus, gali būti verta pasikonsultuoti su terapeutu.

Kartais jautrumas atstūmimui yra susijęs su socialiniu nerimu, prisirišimo modeliais, depresija, trauma ar kitomis problemomis.

Pagalvokite, kokio tipo atstūmimas jus veikia labiausiai – atstūmimas romantiniuose santykiuose, kritika darbe ar mokykloje, jausmas, kad esate socialiai atstumtas, ar kažkas kita? Geriausios įveikos strategijos dažnai priklauso nuo konkrečių situacijų, kurios tą būseną sukelia.

30/06/2026

Karštis, kuriame paskutinėmis dienomis gyvename, yra neblogas mūsų tikros vidinės būsenos ir santykių indikatorius.

Aukšta temperatūra tikrai gali paveikti nuotaiką ir streso lygį.

Fiziškai kūnas priverstas sunkiau dirbti, kad atvėstų, o tai gali sukelti nuovargį ar dirglumą. Be to, atsiranda tam tikras psichinis vangumas, įtampa ir išsekimas, kylantys dėl diskomforto, o tai didina stresą.

Greičiau kyla pyktis, nerimas ir net konfliktai tarp žmonių, ypač kurie praleidžia kartu daug laiko. Iš tiesų tai lyg domino efektas.

Galime pastebėti kai kuriuos savo ir kitų mums artimų žmonių bruožus, kuriuos nežinojome, kad turime, ar tikėjomės, kad jų neturime.

Taigi karštis veikia tarsi paslėptas stresorius, kurį normaliomis sąlygomis ne visada pastebime. Jis gali sustiprinti jau egzistuojančias emocijas, užmaskuotus konfliktus.

Todėl, jeigu esate labiau linkę į nusivylimą ar „tiesos įrodinėjimą“, situacijos čia gali pablogėti. Ir net jeigu to sąmoningai nepastebite, jie tarsi slypi fone, formuodami bendravimą, miegą – tiesiog viską.

Taigi, kai „tą bruožą“ atpažįstate, pajuntate tų emocijų šuolį, galite jas užfiksuoti ir atslūgus varginančiai aplinkai mokytis tinkamai reaguoti, apmąstyti, kas po visu tuo iš tiesų slypi.

Kas žino, gal toks savęs pažinimas nutrauks konfliktų ciklą, pavyzdžiui, poroje.

Kaip ten sakoma, jeigu negali pakeisti situacijos, prisiderink prie jos. Tai netrunka ilgai ir po kelių apniukusių ir vėsių dienų dauguma vėl skųsimės tuo cepelininiu Lietuvos dangumi ir niūria nuotaika. Nes bėda, greičiausia, ne oro temperatūroje.

O dabar sulėtinkite tempą ir mėgaukitės saule, džiaukitės jos lepinami. Daugiau pakantumo savo ir kitų emocijoms ir gyvenimas bus dar gražesnis.