Psichoterapeutė Alytuje

Home
Lithuania
Alytus
Psichoterapeutė Alytuje

Psichoterapinės konsultacijos
>asmeninis augimas
>santykiai šeimoje
>savivertė, emocinis palaikymas Esu gydytoja, psichoterapijos praktikė.

Mano specializacija:
🌱žmonių santykiai,
🌱konfliktai (vidiniai/išoriniai),
🌱agresija ir pyktis, nerimas, savivertė, stresas,
🌱traumuojantys įvykiai, praradimai, pokyčiai, emigracija
🌱 konfliktinės situacijos darbe, šeimoje,
🌱 asmeninis ir profesinis augimas,
🌱asmenybės augimas. Pagrindinai darbo metodai - dialogas ir geštalto terapijoje naudojami, taip vadinami, eksperimentai. Neišsigaskite, š

iam metodui tikrai neprisireiks chemijos ar fizikos žinių 🙃. Dar vienas mėgstamas darbo metodas, kurį mielai renkasi ir klientai, ir aš pati tai fototerapija.

30/04/2026

Ne, ne – tai ne egzotiškos atostogos.

Tai mano gyvenimo dalis, apie kurią, tikriausiai, esate girdėję:
„kaip gyvenome Margaritoj :)“.
Iš nuotraukų gali pasirodyti, kad ten buvo tik šviesa.
Juokas. Lengvumas. Artumas.
Bet jos nerodo to, kas likdavo už kadro.
Nerodo vakarų, kai tyliai kaupėsi nuovargis.
Dienų, kai atrodė, kad viskas stovi vietoje.
Ilgesio namams. Žmonėms. Paprastam supratimui.
Tai truko šešerius metus.
Ir juose buvo visko – daugiau, nei telpa į gražų kadrą.
Ir vis dėlto…
būtent ten aš išmokau sustoti.
Išbūti. Nepabėgti.

Margarita man buvo ne tik vieta žemėlapyje.
Tai buvo gyvenimo mokykla – apie kantrybę, stiprybę, pasitikėjimą.
Apie tai, kas iš tikrųjų svarbu.

Šiandien į tuos metus žiūriu su dėkingumu.
Ne tik už šviesą.
Tai buvo vienas įsimintiniausių mano gyvenimo etapų.
Ir kad ir kur bebūčiau – dalis manęs visada liks ten.

27/04/2026

Šeima – tai ne tiesiog fonas gyvenime.
Tai gyva sistema, kur viskas susiję: meilė, skausmas, artumas ir konfliktai.
Kartais atrodo, kad „viskas kaip ir gerai“.
Bet po tuo „gerai“ dažnai slepiasi neišsakyti dalykai, kurie niekur nedingsta – jie tiesiog randa kitą kelią pasirodyti. Per įtampą, per santykius, per kūną.
Šeima labai nori stabilumo. Net jei tas stabilumas nėra labai sveikas.
Ir kai vienas žmogus pradeda keistis – viskas ima judėti. Kartais net atrodo, kad blogyn. Bet iš tiesų tiesiog keičiasi pusiausvyra.
Yra tokia mintis: jei nori ilgai būti kartu, turi būti pasiruošęs ir išsiskyrimui.
Ne tiesiogine prasme, o kaip gebėjimui paleisti, neįsikibti, leisti kitam būti kitu.
Nes artumas be laisvės dusina.
O laisvė be artumo – tolina.

Tikras santykis atsiranda tada, kai gali būti savimi ir vis tiek likti ryšyje.
Ir tai nėra taip lengva, kaip skamba.

20/04/2026

Kas jus traukia kitame žmoguje?

Dažniausiai – ne jis.
O tai, ko patys savyje neišgyvenat.
Traukia stiprūs?
Gal patys bijot savo jėgos.
Traukia laisvi?
Gal per ilgai gyvenat „kaip reikia“.
Traukia šalti?
Gal patys kažką esat užšaldę.
Ir taip, nereikia čia toli ieškoti „chemijos“ ar „likimo“.
Projekcijos sėdi priešais jus. Ant kitos kėdės.
Klausimas ne kodėl jis toks,
o ką tai su jumis daro.

Kas jus labiausiai traukia kituose?
Ir ar tikrai tai – apie juos?
Jei pavargot nuo tų pačių istorijų santykiuose – gal laikas pasižiūrėti giliau.

17/04/2026

Neretai santykiai ima tylėti ne todėl, kad nebeturime ko pasakyti, o todėl, kad tampame neišgirsti.

Ši praktika paprasta, bet reikalaujanti drąsos: kartą per dieną pasakykite savo partneriui, ko iš jo norėtumėte. Aiškiai, be užuominų, be kaltinimų – tiesiog kaip savo poreikį.
Tai gali būti visai maži dalykai:
noriu būti apkabinta,
pabučiuok mane,
šiandien paklok lovą už mane,
noriu, kad vakare pabūtume kartu be telefonų,
pasakyk man ką nors švelnaus.
Svarbiausia čia ne tai, ar jūsų noras bus išpildytas. Svarbiausia – kad jis būtų išgirstas.
Santykiuose artumą kuria ne tobuli veiksmai, o tikras ryšys.

O kaip jums skamba ši mintis – leisti sau norėti… ir būti išgirstam, net jei ne visada gaunate tai, ko prašote?

13/04/2026

Pasakysiu paslaptį…. Mes visi esame skirtingi 😉

Mes dažnai tikimės, kad kitas žmogus matys pasaulį taip, kaip mes.
Patogu. Paprasta. Ir… gana naivu.
Realybė tokia: pasaulio suvokimų yra tiek, kiek yra žmonių.
Ir ne, kitas nėra „neteisingas“ vien todėl, kad nesutampa su tavimi.
Skirtumai erzina. Kartais – stipriai.
Bet dažniausiai jie ne apie kitą. Jie apie tai, kur mes patys dar esame nelankstūs.

Santykiai nėra vieta, kur laimi „teisingiausias“.
Tai vieta, kur arba išmoksti matyti plačiau… arba nuolat nusivili.

Tiesa tokia…
jei visi būtų kaip tu – augimo būtų nulis.
Kas tave kituose labiausiai triggerina? Ir ar tikrai tai apie juos?

11/04/2026

Šeštadienis praleistas produktyviai, seminare “Darbas su skirtumais poroje” su Osborn

Man priimti tavo realybę – tai atsitraukti nuo noro tave pakeisti.
Tau priimti mano realybę – tai išgirsti mane be bandymo pataisyti.
Ir galbūt būtent ten, tarp šių dviejų skirtingų pasaulių, gimsta tikras ryšys.

05/04/2026

Velykos kažkuo labai primena terapiją.

Iš pradžių – chaosas, nuovargis, klausimas „ar čia išvis kažkas keičiasi?“
O tada vieną dieną pagauni save: kvėpuoti lengviau. Reaguoji ramiau. Ir jau nebesinori bėgti nuo savęs.
Ne stebuklas. Tiesiog darbas, kuris pagaliau pradeda duoti vaisių.

Tai ir su Velykomis – jokio magiško prisikėlimo per naktį.
Bet tylus, tikras atgimimas, kuris ateina tada, kai nustoji su savimi kovoti.
Linkiu švenčių be spaudimo „jaustis laimingai“.
Užtenka būti gyvai. Ir po truputį grįžti į save.

26/03/2026

Kartais oro uoste nuskamba labai paprastas klausimas: ar pats susikrovėte savo lagaminą?
Ir kiekvieną kartą jis praeina pro ausis kaip formalumas. Kaip dar viena saugumo procedūra, kuriai nereikia daug dėmesio.

Bet jei trumpam sustotume…

Kada paskutinį kartą tikrinote savo gyvenimo lagaminą?
Ne tą, kuriame sudėti drabužiai ar suvenyrai.
Tą, kurį nešiojatės viduje.
Kiek jame yra jūsų pasirinkimų, jūsų balsu priimtų sprendimų, jūsų norų?
O kiek – tyliai, nepastebimai sudėtų kitų žmonių įsitikinimų:
„taip reikia“, „taip saugiau“, „ką pagalvos kiti“, „nebūk per daug“…
Kartais gyvename tarsi su svetimais daiktais savo lagamine.
Net nepastebėję, kaip jie ten atsirado.
Ir tada stebimės, kodėl taip sunku jį nešti.
Gal šiandien verta trumpam atsisėsti – ne oro uosto salėje, o savo viduje –
ir peržiūrėti, kas iš tiesų yra jūsų.
Kas jums vis dar tinka.
O ką jau seniai norisi išimti.
Nes lengvumas prasideda ne nuo mažesnio svorio.
O nuo tikrumo, kad nešate tai, kas iš tiesų jūsų.

O kaip jūs jaučiatės: jūsų lagaminas šiandien labiau jūsų ar vis dar pilnas svetimų daiktų?

24/02/2026

Griauti ar kurti santykius?

„Aš tau nerūpiu.“
„Tu niekada negirdi manęs.“
„Tu nieko nesugebi.“
„Tau tik telefonas… žvejyba…“
„Man vienai visa buitis, vaikai.“

Iš pirmo žvilgsnio – kaltinimai. Aštrūs, žeidžiantys, puolantys.
Bet jei įsiklausytume giliau, po jais slypi visai kas kita.
Po „tu niekada negirdi manęs“ dažnai slepiasi:
„Aš jaučiuosi nematoma.“
Po „tau tik telefonas“ –
„Aš ilgiuosi tavo dėmesio.“
Po „tu nieko nepadedi“ –
„Aš pervargau. Man per sunku vienai.“

Ryšys prarandamas ne tada, kai pora susipyksta.
Ryšys pradeda trūkinėti tada, kai nebesistengiame išgirsti, kas slypi po žodžiais.
Kai vietoj smalsumo atsiranda gynyba.
Kai vietoj klausimo – kontrataka.
Kai pokalbis tampa varžybomis, kas labiau teisus.
Tada namuose apsigyvena nebylus atstumas.
Du žmonės gyvena po vienu stogu, bet emociniu požiūriu – skirtinguose žemynuose.
Ir paradoksas tas, kad abu jaučiasi vieniši.
Vienas užsidaro telefone ar veiklose – nes ten paprasčiau.
Kitas grimzta į nuoskaudą ir tylų nuovargį – nes pavargo kovoti.

Taip ryšys pamažu išgaruoja.
Kol vieną dieną lieka tik funkcijos: buitis, vaikai, pareigos.
Bet nebėra žvilgsnio, kuris sustotų.
Nebėra klausimo: „Kaip tu iš tikrųjų jautiesi?“

Ryšys atsikuria ne per argumentus.
Jis atsikuria per dialogą.
Kartais santykiuose nereikia daugiau pastangų.
Reikia daugiau girdėjimo.

17/02/2026

Skirtumai poroje nėra problema.

Problema prasideda tada, kai bandome juos ištaisyti.
Vienas nori kalbėtis iškart.
Kitas pirmiausia turi patylėti.
Vienam reikia plano.
Kitam – spontaniškumo.
Ir štai čia gimsta drama: „jei tu kitoks – vadinasi, manęs nesupranti“.
Bet brandus santykis prasideda nuo suvokimo, kad kitas žmogus nėra mano tęsinys. Jis – atskiras pasaulis. Su savo tempu, jautrumu, istorija.
Priimti skirtumus nereiškia su viskuo sutikti.
Tai reiškia nustoti kovoti, kad kitas taptų mano kopija.
Šiek tiek realybės: jei abu visada galvojate vienodai – kažkas iš jūsų tiesiog nutyli.

Klausimas paprastas – ar kovosite dėl teisumo, ar rinksitės smalsumą?

Address

Nemuno Gatvė 1-16
Alytus

Telephone

+37061561555

Website

https://arvydapsichoterapeute.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Psichoterapeutė Alytuje posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Psichoterapeutė Alytuje:

Want your practice to be the top-listed Clinic in Alytus?