Lietuvos kardiologų draugija

04/08/2026

👧🧒 Kodėl širdies sveikatos prevencija turi prasidėti vaikystėje?

„Safe Hearts Plan“ pabrėžia: širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir nutukimo prevencija turi prasidėti vaikystėje.

Ypač svarbi vaikų nutukimo prevencija – plane nurodoma, kad ji padeda mažinti diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką ankstyvoje suaugystėje.

📌 Ką tai reiškia šeimai ir visuomenei?
• Vaikų sveikatos įpročius formuoja ne tik šeima, bet ir aplinka – mokykla, maisto pasirinkimai, judėjimo galimybės ir kasdienė rutina.
• Plane atkreipiamas dėmesys į per didelį vaikų ir jaunimo cukraus vartojimą, ypač per saldintus gėrimus.
• Taip pat pabrėžiama, kad tik nedidelė dalis paauglių kasdien pasiekia rekomenduojamą vaisių ir daržovių kiekį.
• Tikslas – ne kaltinti vaikus ar šeimas, o kurti sąlygas, kurios padeda sveikesniems pasirinkimams tapti lengvesniems.

🫀 „Saugių širdžių planas“ – Europos Sąjungos širdies ir kraujagyslių sveikatos planas, kuriame numatyti konkretūs veiksmai prevencijai, ankstyvai diagnostikai, gydymui ir netolygumų mažinimui. Nuosekliai pristatinėsime, ką šis planas reiškia žmonėms, gydytojams ir sveikatos sistemai Lietuvoje.

31/07/2026

🫀 Jaunieji kardiologai – tęsiasi registracija į „Young Baltic Cardio 2026“

Rugsėjo 11–12 d. Klaipėdoje vyks pirmoji „Young Baltic Cardio 2026“ konferencija, skirta jauniesiems kardiologams, tyrėjams ir gydytojams iš Baltijos šalių bei kitų Europos regionų.

Dviejų dienų programoje – širdies nepakankamumas, kardiomiopatijos, širdies amiloidozė, praktiniai užsiėmimai ir diskusijos su tarptautiniais ekspertais.

Lietuvos kardiologų draugija yra viena iš konferencijos organizatorių ir kviečia kardiologų bendruomenę registruotis dalyvauti.

📍 2026 m. rugsėjo 11–12 d.
📍 „Victoria Hotel Klaipėda“
🔗 Registracija ir programa: https://www.youngbalticcardio2026.com/

Klaipėda, Lithuania · 11–12 September 2026 · Heart Failure · Cardiomyopathies · Amyloidosis

30/07/2026

💉🫀 Gripo vakcinacija ir širdies sveikata: ką reiškia 34 proc. mažesnė rizika?

„Safe Hearts Plan“ nurodo, kad gripo vakcinacija siejama su maždaug 34 proc. mažesne didžiųjų nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių įvykių rizika rizikos grupėms.

Tai ypač aktualu vyresniems nei 65 metų žmonėms ir sergantiesiems širdies bei kraujagyslių ligomis, kuriems infekcijos gali sukelti rimtesnių komplikacijų.

📌 Ką svarbu žinoti?
• Vakcinacija rizikos grupėms įtraukiama į širdies ir kraujagyslių komplikacijų prevenciją.
• 34 proc. mažesnė rizika reiškia santykinį rizikos sumažėjimą, o ne tai, kad 34 iš 100 žmonių būtinai išvengs įvykio.
• Plane pabrėžiama mokslu pagrįsto informavimo svarba ir būtinybė kovoti su dezinformacija apie vakcinaciją.

🫀 Skiepai rizikos grupėms – ne tik apsauga nuo infekcijos, bet ir širdies komplikacijų prevencijos priemonė.

28/07/2026

💉🫀 Skiepai saugo ne tik nuo infekcijų – jie gali padėti apsaugoti ir širdį

„Safe Hearts Plan“ pabrėžia: vakcinacija nuo gripo, COVID-19 ir kitų plane minimų infekcijų yra svarbi širdies ir kraujagyslių komplikacijų prevencijos dalis žmonėms, kuriems kyla didesnė rizika.

📌 Kam tai ypač aktualu?
• 65 metų ir vyresniems žmonėms.
• Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
• Kitiems žmonėms, priklausantiems didelės rizikos grupėms.

Plane nurodoma, kad šių grupių vakcinacija gali padėti sumažinti širdies infarkto, insulto ir kitų ūmių širdies ir kraujagyslių įvykių riziką.

Tačiau skiepijimo aprėptis rizikos grupėse daugelyje Europos Sąjungos šalių vis dar nepakankama.

🫀 Skiepai – ne vien infekcijų prevencija. Rizikos grupėms tai yra svarbu širdies sveikatos apsaugos dalis.

23/07/2026

🏥🫀 Didelė ligų našta, bet aukšti diagnostikos ir intervencinio gydymo rodikliai

Nors širdies ir kraujagyslių ligų našta Lietuvoje išlieka didelė, Europos kardiologų draugijos ataskaitoje Lietuva patenka tarp šalių, kuriose atliekama daug širdies kraujagyslių tyrimų ir intervencinio gydymo procedūrų.

2024 m. arba naujausiais prieinamais duomenimis:
• Lietuvoje atlikta daugiau kaip 7000 diagnostinių koronarografijų milijonui gyventojų, kai analizuojamų šalių vidutinė reikšmė buvo 3793.
• Perkutaninių koronarinių intervencijų atlikta daugiau kaip 3000 milijonui gyventojų, kai šalių vidutinė reikšmė siekė 2143.

📌 Ką tai reiškia?
• Koronarografija padeda nustatyti, ar širdį krauju aprūpinančios kraujagyslės nėra susiaurėjusios ar užakusios.
• Perkutaninė koronarinė intervencija leidžia atkurti kraujotaką susiaurėjusioje ar užakusioje širdies kraujagyslėje.
• Tai ypač svarbu ūminių būklių, pavyzdžiui, miokardo infarkto, atvejais, kai laikas yra vienas svarbiausių veiksnių.

Nors šie duomenys rodo stiprius Lietuvos diagnostikos ir intervencinio gydymo rezultatus, jie atspindi tik dalį sveikatos sistemos veiklos.

🔗 Plačiau – Lietuvos kardiologų draugijos pranešime.

21/07/2026

🍎🧂 Lietuvos mitybos ir gyvensenos paveikslas – kontrastuojantys signalai

Europos kardiologų draugijos ataskaitoje Lietuva patenka tarp šalių, kuriose 2021 m. vaisių pasiūla buvo mažesnė nei 80 kilogramų vienam gyventojui per metus. Tai nėra tiesioginis suvartojimo rodiklis – jis parodo bendrą vaisių pasiūlą šalyje.

Ataskaitos 2020 m. duomenyse taip pat išsiskiria alkoholio vartojimas:
• Lietuvoje vyrų nuo 15 metų grynojo alkoholio vartojimas siekė apie 19,8 litro per metus vienam gyventojui.
• Moterų nuo 15 metų rodiklis buvo apie 5,3 litro per metus vienai gyventojai.
• Lietuva išlieka tarp šalių, kuriose alkoholio vartojimas yra reikšmingas visuomenės sveikatos iššūkis, nepaisant tam tikro ilgalaikio mažėjimo tendencijos.

Tačiau Lietuva išsiskiria ir teigiamu politikos rodikliu. Ji kartu su Čekija ir Ispanija turėjo ketvirtąjį – aukščiausią – druskos vartojimo mažinimo politikos ir priemonių įgyvendinimo lygį.

📌 Ką tai parodo?
• Mityba ir alkoholio vartojimas nėra antraeiliai širdies sveikatos klausimai.
• Gera politika svarbi, tačiau aukštas jos įvertinimas nereiškia, kad druskos vartojimo problema jau išspręsta.
• Širdies sveikatai reikia ir valstybės sprendimų, ir ilgalaikių visuomenės įpročių pokyčių.

🔗 Daugiau – Lietuvos kardiologų draugijos pranešime.

16/07/2026

🚗🔊 Miesto triukšmas – ne tik diskomfortas, bet ir grėsmė širdies sveikatai

Europos kardiologų draugijos ataskaitoje vertinami ne tik medicininiai ir gyvensenos veiksniai, bet ir aplinkos, kurioje gyvename, įtaka žmonių sveikatai.

Remiantis 2017 m. duomenimis, Lietuva pateko tarp šalių, kuriose daugiau kaip ketvirtadalis žmonių buvo veikiami didesnio nei 55 decibelų miesto kelių transporto triukšmo. Toks rodiklis taip pat fiksuotas Bulgarijoje, Kipre, Latvijoje ir Šveicarijoje.

📌 Kodėl tai svarbu?
• Širdies sveikata priklauso ne tik nuo gydymo ar individualių žmogaus pasirinkimų.
• Reikšmę turi ir transporto srautai, miesto planavimas, triukšmas bei gyvenamosios aplinkos kokybė.
• Todėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencija yra ne tik sveikatos priežiūros, bet ir viešosios politikos klausimas.

„Kai kalbama apie širdies sveikatą, nepakanka kalbėti tik apie gydymo įstaigas ir individualius žmogaus pasirinkimus“, – sako profesorius Tomas Lapinskas.

🔗 Plačiau – Lietuvos kardiologų draugijos pranešime.

14/07/2026

🎙️ Naujas Lietuvos kardiologų draugijos tinklalaidės epizodas specialistams

Šį kartą kalbamės apie širdies nepakankamumo kabinetus – jų vaidmenį pacientų priežiūroje, šiandienos situaciją ir ateities perspektyvas.

🫀 Kokia šiuo metu yra širdies nepakankamumo kabinetų padėtis Lietuvoje?
📋 Kaip juose organizuojama pacientų priežiūra?
📈 Kokių pokyčių reikia, kad specializuotos paslaugos būtų dar prieinamesnės ir veiksmingesnės?

Šiomis temomis diskutuoja:
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies centro gydytoja kardiologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Širdies centro Kardiologijos skyriaus vadovė prof. dr. Eglė Rumbinaitė;
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies centro Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Gintarė Šakalytė;
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės generalinė direktorė, gydytoja kardiologė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.

Kviečiame žiūrėti ir dalintis su kolegomis. Tinklalaidės epizodo nuoroda – komentaruose.

🎧 „Širdies nepakankamumo kabinetai – esama padėtis ir ateities perspektyvos“

09/07/2026

🫀 Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas viršija Europos kardiologų draugijos analizuojamų šalių vidutinę reikšmę

2023 m. Lietuva pateko tarp šalių, kuriose širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas viršijo 8000 atvejų 100 000 gyventojų. Ataskaitoje analizuojamų šalių vidurinė reikšmė buvo 6883 atvejai tokiam gyventojų skaičiui.

Lietuva taip pat minima tarp keturių šalių, kuriose 2023 m. vidutinė gyvenimo trukmė nesiekė 78 metų. Kitos trys šalys – Vengrija, Latvija ir Rumunija.

📌 Ką svarbu suprasti?
• Gyvenimo trukmė neatspindi vieno konkretaus veiksnio.
• Ji parodo platesnį sveikatos, prevencijos, gydymo prieinamumo ir visuomenės rizikos veiksnių kontekstą.
• Širdies ir kraujagyslių ligos paliečia ne tik pacientą, bet ir jo artimuosius, sveikatos sistemą, socialinę apsaugą bei darbo rinką.

„Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai reiškia nuolatinį gydymą, reabilitaciją, pakartotinių įvykių prevenciją ir kasdienį gyvenimą keičiantį sveikatos stebėjimą“, – pabrėžia Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Tomas Lapinskas.

🔗 Daugiau – Lietuvos kardiologų draugijos naujienoje.

07/07/2026

🎙️ Naujas Lietuvos kardiologų draugijos tinklalaidės epizodas

Šį kartą kalbamės apie galutinį širdies nepakankamumą – sunkią ligos stadiją, kai pacientui reikalingas kompleksinis gydymas ir nuolatinė specialistų priežiūra.

🫀 Kada širdies nepakankamumas laikomas galutiniu?
💊 Kokios gydymo galimybės taikomos šioje ligos stadijoje?
🤝 Su kokiais iššūkiais susiduria pacientai, jų artimieji ir gydytojai?

Šiomis temomis diskutuoja:
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies centro gydytoja kardiologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Širdies centro Kardiologijos skyriaus vadovė prof. dr. Eglė Rumbinaitė;
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies centro Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Gintarė Šakalytė;
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės generalinė direktorė, gydytoja kardiologė prof. dr. Diana Žaliaduonytė;
• Vytautas Grigaravičius.

Kviečiame žiūrėti ir dalintis su visais, kuriems ši tema gali būti aktuali.

Tinklalaidės epizodo nuoroda – komentaruose.

🎧 „Galutinis širdies nepakankamumas“