Editos Psichologija

12/05/2026

Ar gali padovanoti savo laiką ir išklausyti tuos, kuriems šiandien labiausiai trūksta ryšio? Nelik abejingas – išbandyk savanorystę.

Kartais žmogui labiausiai reikia ne patarimo, o tiesiog būti išgirstam.

VšĮ „Vilties žiedas“ kviečia prisijungti savanorius prie projekto „Emocinės paramos linija 60+“, skirto nemokamai ir konfidencialiai emocinei pagalbai telefonu vyresnio amžiaus žmonėms visoje Lietuvoje. 🌿

Ieškome žmonių, kurie:
✨ geba išklausyti ir palaikyti,
✨ nori prasmingai padėti kitiems,
✨ tiki nuoširdaus pokalbio svarba,
✨ nori prisidėti prie emocinės gerovės stiprinimo Lietuvoje.

💛 Savanoriai:
📞 bendraus telefonu su 60+ metų žmonėmis,
🤝 suteiks emocinį palaikymą,
🌿 kurs saugų ir žmogišką ryšį.

📚 VISI SAVANORIAI BUS APMOKYTI

Mokymų metu:
🔹 susipažinsite su emocinės pagalbos telefonu principais,
🔹 mokysitės atpažinti krizines situacijas,
🔹 gilinsite bendravimo ir pagalbos įgūdžius,
🔹 įgysite vertingos praktinės patirties.

📍 Mokymai vyks Kaune.
Kviečiame prisijungti savanorius iš visos Lietuvos!

📩 Norinčius savanoriauti kviečiame rašyti el. paštu: [email protected]

Kartais vienas pokalbis gali suteikti žmogui vilties. 💚

01/05/2026

Esant galimybei, visuomet priimu psichologijos studentus praktikai.
Juose matau save studijų pradžioje – kupiną klausimų ir smalsumo, kai kiekviena nauja patirtis atrodė svarbi ir vedanti gilyn į profesijos supratimą.

Todėl savo praktikoje kviečiu studentus patirti procesą ir iš kliento pozicijos – sudalyvauti trumpalaikėje grupinėje psichoterapijoje.
Šią galimybę suteikia įstaiga „Vilties žiedas“.

Kaip rašė Carl Jung – susitikimas su kitu žmogumi pirmiausia yra susitikimas su savimi. 🪞
Ir būtent santykyje vyksta tikrasis augimas – abipusis, gyvas, neišvengiamas. 🤝

📚
Atlikti tyrimai rodo, kad žmonės psichologo profesiją dažniausiai renkasi vedini šių motyvų:
💡vidinių: noras suprasti save, augti, smalsumas apie žmogaus psichiką;
💡ir altruistinių: noras padėti, kurti prasmingą darbą.

Įdomu:
„Wounded healer“ (sužeisto gydytojo) fenomenas –
kai asmeninės skausmingos patirtys ir emociniai sunkumai augina jautrumą ir empatiją kitam žmogui.
Tai kartais tampa paskata rinktis šią profesiją
Tokiu būdu tai, kas buvo sunku, tampa gebėjimu geriau suprasti kitą ir būti šalia. ❤️

Psichologija nėra tik darbas – tai nuolatinis procesas, kuriame auga ne tik klientas, bet ir terapeutas.🌱🪴🙆🙆‍♀️

14/04/2026

Grupinė psichoterapija – tai ypatinga erdvė leidžianti kurti ir patirti ryšį, bendrystę ir atvirumą su kitais.

Noriu nuoširdžiai pasidžiaugti nukeliauta kelionė kartu su nuostabiomis moterimis biblioterapinėje grupėje pagal knygą „Žavingoji“.
Per 13 susitikimų skaitėme knygos ištraukas, buvo dalijimasi savo patirtimis, išgyvenimais ir atradimais.

Tai buvo laikas, kuriame persipynė moterų gyvenimų gijos – skirtingos, bet stebėtinai artimos viena kitai.

Tikiu, kad kiekvienai moteriai ir merginai verta vis iš naujo sau priminti: tu esi nuostabi 🌸,
unikali ❤️,
ir nėra nei vienos tokios kaip tu 🌹💐🌺🌷🌻🥀🌼🌵🪻🪷

Savo darbe vadovaujuosi požiūriu, kad žmogus yra visuma – turintis kūną, sielą ir dvasią. Todėl svarbu rūpintis ne tik savo kūnu ir emocijomis, bet ir puoselėti dvasinį gyvenimą, ieškoti prasmės ir vidinės ramybės.

Dėkinga už šią bendrą kelionę ir už kiekvieną moterį, kuri drįsta būti tikra.

11/03/2026

25/02/2026

Laisvas laikas dar negarantuoja poilsio.

Galima gulėti, žiūrėti serialą, gerti arbatą – ir vis tiek nepailsėti.
Nes poilsį lemia ne tai, ką darome, o ar tuo metu išjungiame vidinį „sprendimų režimą“.

Jeigu laisvu laiku vis dar:
– galvoji apie kitus,
– planuoji,
– analizuoji,
– sprendi problemas galvoje,
tavo nervų sistema negauna signalo, kad jau saugu ilsėtis.

💡 Mažas klausimas sau šiandien:
ar mano poilsis tik užpildo laiką, ar iš tikrųjų leidžia man atsigauti?

Kartais didžiausia poilsio forma – leisti sau bent trumpam nieko “netaisyti”.

Optimalus kasmetinis poilsio periodas būtų bent:
apie 8–10 dienų iš eilės, kad kūnas ir protas pradėtų tikrai „persijungti.

15/02/2026

Ar kada nors pastebėjai paradoksą – žmogus turi darbą, šeimą, kolegų, draugų, bet viduje vis tiek jaučiasi… vienišas?

Psichologiniai tyrimai rodo labai aiškią žinutę:
👉 vienišumas nėra apie žmonių skaičių.
👉 jis yra apie ryšio kokybę.

Štai 5 dažniausios priežastys, kodėl kai kurie žmonės jaučiasi nuolat vieniši.

1️⃣ Neigiami įsitikinimai apie save ir kitus
„Aš neįdomus.“
„Kiti greitai nusivilia.“
„Geriau per daug neatsiverti.“
Tokie vidiniai įsitikinimai verčia žmogų laikytis atstumo net tada, kai artumas galėtų būti saugus.

2️⃣ Nuolatinis vidinis budrumas bendraujant
Vieniši žmonės dažniau pasąmoningai ieško grėsmės ženklų:
žvilgsnio, tono, pauzės, kuri gali reikšti atstūmimą.
Dėl to bendravimas tampa varginantis, įtemptas – ir mažiau natūralus.

3️⃣ Sunkumas kurti emocinį artumą
Galima gražiai kalbėtis apie darbą, buitį ar orą –
bet nemokėti pasakyti:
„man sunku“,
„man reikia“,
„man skauda“.
Be emocinio atvirumo santykiai lieka paviršiuje.

4️⃣ Ankstesnės atstūmimo ar nesaugaus ryšio patirtys
Jeigu ankstesniuose santykiuose artumas buvo susijęs su skausmu, kritika ar apleidimu, viduje dažnai lieka tylus signalas:
artėti – pavojinga.

Ir žmogus net pats nepastebi, kaip pradeda saugotis ryšio.

5️⃣ Mažas patiriamų santykių kokybės jausmas

➡️ vienas saugus, artimas ryšys yra vertingesnis nei dešimtys paviršinių kontaktų.

Galima kasdien bendrauti – ir vis tiek nejausti, kad kažkas iš tikrųjų tave pažįsta.

🌿 Labai svarbu suprasti vieną dalyką:

nuolatinis vienišumas dažniausiai nėra žmogaus „charakterio problema“.
Tai dažniau – ilgainiui susiformavęs vidinis santykio su žmonėmis modelis.

Ir gera žinia ta, kad modeliai gali keistis.
Ryšio galima mokytis.
Artumo – taip pat.

04/02/2026

Netikras aš (False Self) – kas tai? 🎭

„Netikras aš“ (angl. false self) – terminas, kurį pirmą kartą aprašė britų psichoanalitikas Donald W. Winnicott. Tai mūsų vidinė dalis, kuri prisitaiko prie kitų lūkesčių ir slopina tikrus jausmus, kad palaikytų ryšį ir išliktų santykyje.

Kaip susiformuoja:
• Vaikystėje, kai reikia išlaikyti ryšį su tėvais ar svarbiais žmonėmis, o tikri jausmai (pyktis, liūdesys, norai) gali būti nepriimti ar pavojingi.
• Jei tėvai ar svarbūs žmonės dažnai ignoravo vaiko jausmus ar kritikavo, vaikas gali išmokti: „Kad mane mylėtų, turiu prisitaikyti.”
• Tai buvo išgyvenimo mechanizmas, padėjęs palaikyti santykius.

Kaip pasireiškia suaugus:
• Mes nesąmoningai elgiamės taip, kad būtume „geri, paklusnūs, malonūs“, nors viduje jaučiame stresą ar nepasitenkinimą.
• “Netikras aš” slopina tikrąjį „aš“, todėl gali būti sunku išgirsti ir priimti save ir jausti savo vertę.

Svarbu:
• Atpažinus šią dalį, galima palaipsniui grąžinti vietą tikrajam „aš“, būti autentiškam ir kurti sveikus santykius.

Trumpi patarimai:
1. Stebėk, kada elgiesi „gerai“ kitų akimis, bet ne taip, kaip iš tiesų jautiesi viduje.
2. Leisk sau jausti ir išreikšti tikrus jausmus saugioje aplinkoje.
3. Pradėk mažais žingsneliais sakyti „ne“, išreikšti poreikius, nenukreipdamas energijos tik į kitus.
4. Tavo “netikras aš” buvo reikalingas vaikystėje – pamatyk šį elgesio modelį lyg seną nutrintą žaislą - dabar jo nebūtina nešiotis 🧸
5. Stiprink save per mažus, kasdienius žingsnius: rūpinkis savimi, klausyk savo poreikių.

✨ “Netikras aš” – adaptacija, kuri buvo reikalinga vaikystėje, bet suaugus ji gali slopinti autentiškumą ir meilę sau.
Praktiniai patarimai :
🌸Terapija
🌸Savistaba / dienoraštis – rašyk savo jausmus, norus, pyktį; stebėk, kada veiki per „false self“
🌸Santykių pasirinkimas – bendrauk su žmonėmis, kurie leidžia tau būti savimi, nesmerkia jausmų, palaiko autentiškumą, išbūna su tavo jausmais
🌸
Psichologija

24/01/2026

Kai nuryti žodžiai vėliau gydomi vaistais
“Toksiški” santykiai vadinami taip, nes veikia kaip nuodai.
Kai aplinka nepalanki, kai santykiuose nuolat tenka slopinti savo jausmus ir poreikius, imuninė sistema silpsta, o organizmas gyvena nuolatinėje įtampoje.

Kūnas “užstringa” kovos režime, o kepenys apkraunamos vaistais (antibiotikai, skausmą malšinantys, antidepresantai ir kt.)
Taip meilė, draugystė ar darbo santykiai pamažu virsta vaistų dėže.
Psichosomatika primena paprastą tiesą: kūnas neserga „be priežasties“. Jis “kalba”- reaguoja į ilgalaikį stresą.

Nelik vienas su savo sunkumais. Ieškok profesionalios pagalbos – individualios ar grupinės psichoterapijos, nemokamos psichologinės pagalbos telefonu. Kalbėkis su draugais, kurie gali išklausyti ir suprasti. Išsikalbėjus ateina palengvėjimas, atsiranda poilsis ir ramybė.
O kai nebespaudžia galvos ir širdies – gali atsikvėpti ir kepenys.

https://www.editospsichologija.lt/konsultacija/

06/01/2026

Kaip mes pradedame rytą – taip dažnai ir gyvename visą dieną

Psichologiniai tyrimai rodo, kad ryto pradžia turi įtakos mūsų nuotaikai, dėmesiui ir streso lygiui visai likusiai dienai.
Sąmoningas ryto startas (be telefono, su dėkingumu, ramybe) siejamas su:
• geresne emocine savijauta,
• mažesniu nerimu
Net kelios minutės dėkingumo ar tylaus nusiteikimo gali pakeisti, kaip jaučiamės visą dieną.

Ką galima daryti kitaip?
• Pirmas 5 minutes – be telefono
• Trumpai padėkoti (už miegą, kūną, naują dieną)
• Pasiražyti, įkvėpti, neskubėti
• Mintyse nusiteikti: „Kaip aš noriu jaustis šiandien?“

Rytas – tai ne tik laikas.
Tai psichologinis pasirinkimas, kuris dažnai nulemia, ar diena bus chaotiška, ar sąmoninga.

31/12/2025

Su nenumaldomai artėjančiais 2026 metais!!!🎠