06/06/2026
Savygyna ar savidestrukcija? Kaip maistas „apgauna“ tavo imunitetą
Žodis „immune“ kilo iš lotynų kalbos immunis, reiškiančio „atsparus, neliečiamas“. Mūsų imuninė sistema evoliucionavo saugoti mus nuo išorės priešų. Tad kas gi nutinka, kai ši apsauga pradeda ardyti patį organizmą, kurio dalis yra?
Štai 3 moksliškai pagrįsti mechanizmai, kaip kasdienis maistas gali prisidėti prie autoimuninių procesų:
1. Amino rūgštys – apsimetėlės
Greičiausiai pameni, kad mūsų genai koduoja 20 pagrindinių amino rūgščių, iš kurių formuojami visi kūno baltymai. Tačiau gamtoje (augaluose, grybuose ir bakterijose) amino rūgščių randama gerokai virš 500. Kai kurios augalinės amino rūgštys (pvz., kanavaninas ankštiniuose augaluose ir žemės riešutuose arba azetidino dariniai burokėliuose) yra struktūriškai labai panašios į mūsiškes (1).
Kas nutinka? Baltymų sintezės metu ląstelė gali klaidingai įpinti šį „apsimetėlį“ į mūsų pačių audinius, pavyzdžiui, kolageną (2). Taip sukuriamas pakitusios struktūros baltymas. Imuninė sistema jį gali atpažinti kaip svetimą ir pradėti imuninį atsaką prieš audinį, kuriame jis yra.
2. Žarnyno pralaidumas: lektinai
Daug kalbama apie padidėjusį žarnyno pralaidumą (leaky gut). Vieni iš galimų prie to prisidedančių veiksnių – lektinai (augalų gynybiniai baltymai). Kai kurie jų gali prisijungti prie žarnyno gleivinės ląstelių ir paveikti audinio vientisumą bei žarnyno barjero funkciją (3). Dėl to į kraujotaką lengviau gali patekti nesuvirškinti baltymai, bakterijų komponentai, patys lektinai ir kitos medžiagos. Lektinai gali prisijungti prie įvairių ląstelių kūne ir provokuoti imunines reakcijas (4).
Kur jų daugiausia? Grūduose, ankštiniuose ir moliūginiuose augaluose, bulvinių šeimos daržovėse bei A1 tipo piene.
3. Raugintas maistas: histaminas
Mirkymas, virimas greitpuodyje (aukštame slėgyje) ar daržovių lupimas sumažina lektinų kiekį. O kaip dėl išgirto rauginimo (fermentacijos)? Rauginimas gali sumažinti kai kurių lektinų kiekį, tačiau jo metu bakterijos gali pagaminti daug histamino.
Jei žarnynas jau pažeistas arba organizme trūksta histaminą skaidančio fermento DAO, histamino perteklius gali stiprinti uždegiminius procesus ir įvairius simptomus (5). Nors histaminas yra natūrali mūsų organizmo medžiaga, jo perteklius jautresniems žmonėms pavojingas (6).
Rezultatas? Simptomai, kurie kartais primena autoimunines ligas: nuo kraujospūdžio svyravimų ir galvos skausmų (migrenos) iki sąnarių skausmų, odos reakcijų bei lėtinio nuovargio (7).
Ko verta vengti, jei nori nuraminti imunitetą?
Jei jauti, kad organizmas nuolat kovoja su savimi, laikinai verta sumažinti arba atsisakyti:
grūdinių kultūrų ir kukurūzų;
ankštinių produktų ir žemės riešutų;
kai kurių bulvinių daržovių (pomidorų, bulvių, paprikų);
A1 tipo pieno produktų.
Gijimui reikia laiko, ramybės ir pasirūpinimo savimi, renkantis šviežią, stabilesnį gliukozės kiekį palaikantį, neperdirbtą maistą.
1. Akaogi et al., Autoimmunity Reviews (2006)
2. Rubenstein et al., J Rheumatol (1984); Rodgers, Experimental Neurology (2014)
3. Fasano, Physiological Reviews (2011)
4. Khoshbin & Camilleri, Am J Physiol (2020)
5. Maintz & Novak, Am J Clin Nutr (2007)
6. van Odijk et al., Nutrients (2023)
7. Schnedl et al., Biomolecules (2024)
