22/02/2026
SPAUDŽIU STABDĮ — IR JIS NEVEIKIA
Ar jums yra tekę išgyventi savo košmarą realybėje?
Aš ilgai galvojau, kad vienintelis mano košmaras susijęs su vairavimu – sapnas, kuriame spaudžiu automobilio stabdį, o jis… nestoja. Spaudžiu stipriau. Dar stipriau. Bet automobilis vis tiek slysta.
Ir šią savaitę tai nutiko iš tikrųjų.
Važiavau iš Halės, prie posūkio į Parodos kalną pradėjau stabdyti… o automobilis vietoje sustojimo pradėjo slysti į priešais stovintį automobilį.
Spaudi stabdį, garso signalą – ir nieko nebegali padaryti. Tik matai, kaip artėji.
Tas bejėgiškumo jausmas yra labai stiprus. Tu jau nebekontroliuoji situacijos.
Laimei, priešais stovėjusio automobilio vairuotojas sureagavo žaibiškai – išmanevravo ir kirto sankryžą. Aš sustojau pusiau įvažiavusi į ją. Tą akimirką pajutau didžiulį dėkingumą nepažįstamam žmogui. Jo sprendimas leido išvengti avarijos.
Adrenalinas nuslūgo, diena tęsėsi įprastai.
Bet istorija tuo nesibaigė.
Kitą dieną planuodama darbus pastebėjau, kad nesąmoningai viską dėlioju taip, jog nereikėtų niekur važiuoti automobiliu. Ypač – į Halę, kur vyksta dukros treniruotės.
Vien pagalvojus apie tą kelią net atsirado kūno reakcija – nerimas ir karščio pliūpsnis.
Tada supratau: atsirado dviguba baimė.
Ne tik vairuoti.
Bet ir baimė pradėti bijoti vairuoti.
Ką dariau?
Pirmiausia išskaidžiau situaciją: kas priklausė nuo manęs, o kas – ne.
Tą dalį, kuri priklausė nuo manęs, „peržiūrėjau“: nuo kur reikėjo pradėti stabdyti, kokiu greičiu artėti prie sankryžos, ką galėčiau daryti kitaip.
Tada atlikau mažą eksperimentą – kitą kartą veždama dukrą namo iš Halės sąmoningai pakartojau savo planą.
Negaliu sakyti, kad baimė visiškai dingo.
Bet ji pasikeitė.
Ji tapo nebe paralyžiuojančia baime, o budrumu ir didesniu atsargumu kelyje.
Kartais drąsa nėra nebijoti.
Kartais drąsa – tai grįžti ten, kur buvo baisu, ir pamažu susigrąžinti kontrolės jausmą.
Nuotrauka iš: trodo.lt
