Psichologė Justina Zelionkaitė Dambrauskienė

Psichologė Justina Zelionkaitė Dambrauskienė PASLAUGOS GYVAI/ONLINE
Individualios sesijos kaina (60min) nuo 50€
Poros sesijos (iki 80min) nuo 65€ Nuo 2015 rugsėjo mėn. socialinių paslaugų centras. val.

Moksliniai interesai: psichosomatika, lytinė sveikata, traumų psichologija, asmenybės ir emocinės sferos sutrikimai. Psichologų sąjungos narė

DARBO PATIRTIS

2014 07 01–Šiuo metu
Psichologas
SBĮ Kauno raj. Krizių centras. Vytauto g. 68, Garliava (Lietuva)
www.kaunospc.lt
Darbo pobūdis,
Rūpintis Kauno raj. socialinių paslaugų centro paslaugų gavėjų psichine sveikata ir tinkamų psichologinių gyvenimo sąlygų sudarymu. Konsultuoti Centro paslaugų gavėjus ir darbuotojus, siekiant aptarti ir nustatyti paslaugų gavėjų, darbuotojų problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Taip pat konsultuoti Kauno raj. gyventojus gyvenimo problemų, krizių, vidinių ir asmeninių konfliktų klausimais, bei teikti psichoterapinę pagalbą.

2014 07 01–2014 12 30
Psichologė
Darbas SBĮ Kauno raj. socialinių paslaugų centro projekte ,,Aš noriu augti su savo tėčiu ir mama''.

2014 07 01–Šiuo metu
Psichologė
Darbas SBĮ Kauno raj. socialinių paslaugų centro projekte ,,Garliavos vaikų dienos centras''.

2013 –Šiuo metu
Psichologas - konsultantas. Portalo www.moteris.lt skilties ,,Specialistai pataria‘‘ psichologė – konsultantė. Darbo pobūdis
Teikti psichologines konsultacijas portalo http://www.moteris.lt/specialistaipataria/justina-zelionkaite.d?id=60391653 skaitytojams.

2013 –Šiuo metu
Psichologas - konsultantas. Portalo www.panele.lt psichologė-konsultantė. Darbo pobūdis
Teikti psichologinį konsultavimą portalo http://www.panele.lt/duk/sex-failai/ skaitytojams.

2013 –Šiuo metu
Psichologas
Straipsnių autorė psichologijos temomis UAB ,,SS leidyba'' žurnaluose.

2010 –2012
Savanoris-konsultantas
Všį Vaikų linija , Kaunas (Lietuva)
Darbo pobūdis
Teikti nemokamą, anoniminę pagalbą telefonu ir internetu vaikams bei paaugliams. VESTI MOKYMAI
2014 –Šiuo metu

4 ak. Trukmės mokymai socialinio darbuotojo padėjėjos tema ,,Senyvo amžiaus ir/ar negalią turinčio kliento poreikių ir pagalbos jam aspektai".
4 ak. Trukmės mokymai socialiniams darbuotojams tema ,,Potrauminio streso sindromas: priežastys, pasekmės pagalba".
4 ak.val. trukmės mokymai socialinio darbuotojo padėjėjoms tema ,,Bendravimo psichologija. Arba kodėl svarbu pažinti save?
4 ak. trukmės mokymai socialinio darbuotojo padėjėjams tema ,,Stresas ir jo žala žmogaus organizmui". IŠSILAVINIMAS IR KVALIFIKACIJA

2011 –2014 Sveikatos psichologijos magistro laipsnis Vytauto Didžiojo universitetas , Kaunas (Lietuva)
2006 –2011 Psichologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis Vytauto Didžiojo universitetas , Kaunas (Lietuva)

2011 12 12
VŠĮ ,,Šeimos santykių instituto‘‘ organizuota 6 ak. konferencija ,,Įvaikinimo/ globojamo vaiko įvaizdžiai Lietuvos visuomenėje‘‘.

2010 11 26
LSMU MA ir VU MF Psichiatrijos klinikos organizuota 8 val. mokslinė - praktinė konferencija ,,Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai‘‘.

2012 05 03
LSMU MA Psichiatrijos klinikos organizuota 8 val. mokslinė konferencija ,,Psichikos ir priklausomybių ligų komorbidiškumas: pažvelgti ta pačia kryptimi‘‘.

2012 09 24
Projekto „BiblioHealth“ organizuota 6 val. mokslinė-praktinė konferencija „Senėjimas ir psichikos sveikata‘‘.

2013 04 05
6 val. seminaras ,,Autizmo spektro sutrikimai: visavertės pagalbos galimybės, patirtis, perspektyvos".

2013 04 16
6 ak. trukmės teorinis ir praktinis seminaras ,,Kaip atsikratyti emocinio bagažo, remiantis NLP".

2013 06 01
6 ak.val. trukmės mokslinis - praktinis seminaras „Seksualinė ir fizinė prievarta prieš vaikus. Ankstyvoji prevencija ir intervencija".

2014 10 09
7 val. trukmės konferencija ,,Pyktis, jo valdymas ir emocijų reguliavimas klinikinėje praktikoje''.

2014 10 10
5 val. trukmės mokslinė -praktinė konferencija ,,Reklamos ir žaislų įtaka vaikų psichikos sveikatai".

2014 10 23
6 ak. trukmės mokslinė - praktinė konferencija ,,Vaikų psichikos sveikata - brangiausias turtas".

2014 12 11
Praktinis seminaras ,,Atrask sapnų pasaulį".

2015 01 23
5 val. trukmės LSMU MA Psichiatrijos klinikos organizuota mokslinė praktinė konferencija ,,Psichiatrija bendrojoje medicinoje: praeitis, dabartis, ateities perspektyvos''.

2015 03 02–2015 03 04
Psichoterapijos instituto organizuoti hipnoterapijų mokymai.

2015 05 09
4 ak. Galimybių vystymosi centro organizuotas seminaras ,,Moters seksualumo vystymosi etapai".

18/09/2026

Seksualinis elgesys – ne visada apie seksą.

Kartais jis gali būti vienas iš būdų, kuriuo nervų sistema reguliuoja įtampą.

Kaip tai susiformuoja?
Mūsų smegenys nuolat mokosi iš patirties. Jei tam tikru gyvenimo etapu seksualinis susijaudinimas, masturbacija ar seksualinis dėmesys bent trumpam sumažindavo nerimą, vienišumą ar vidinę įtampą, smegenys šį kelią įsimena kaip veiksmingą.

Tačiau yra ir kita svarbi dalis.

Jei vaikystėje ar vėlesniuose santykiuose artumas buvo susijęs su seksualizacija, ribų pažeidimais, nenuosekliu rūpesčiu ar dėmesiu, nervų sistema gali išmokti, kad artumas ir seksualumas yra neatsiejami.
Tuomet suaugęs gali nutikti taip, kad šiltas žvilgsnis, gilus pokalbis, terapinis ryšys ar emocinis atsivėrimas suaktyvina ne tik artumo poreikį, bet ir seksualinį impulsą.

Tai nebūtinai reiškia, kad trūksta to žmogaus.
Kartais tai reiškia, kad tavo nervų sistema dar neturėjo galimybės išmokti, jog artumas gali būti saugus ir be seksualizacijos.

Tai nėra sąmoningas pasirinkimas ir taip nutinka ne visiems. Tačiau traumos, prieraišumo ir emocijų reguliacijos tyrimai rodo, kad kai kuriems žmonėms seksualinis elgesys gali tapti išmokta savireguliacijos strategija.

Gera žinia ta, kad nervų sistema yra plastiška. Per saugius santykius, terapiją ir naujas patirtis ji gali išmokti, kad artumas pats savaime gali būti pakankamas – be poreikio jį paversti seksualumu.
💬 Ar kada nors susimąstei, kad seksualinis impulsas gali būti ne tik apie geismą, bet ir apie tai, kaip tavo nervų sistema išmoko tvarkytis su artumu?

Kartais manome, kad nerimas praeis, jei tik pakankamai gerai suprasime, kas vyksta.Todėl analizuojame save, kitus, santy...
15/09/2026

Kartais manome, kad nerimas praeis, jei tik pakankamai gerai suprasime, kas vyksta.
Todėl analizuojame save, kitus, santykius, pokalbius, žinutes ir net tai, kodėl taip jaučiamės.
Ir vis dėlto viduje neramu.

Galbūt ne visada mums trūksta dar vieno paaiškinimo.

Kartais pirmiausia reikia sustoti ir paklausti:
„O ką aš iš tikrųjų dabar jaučiu?“

Nes įvardijus jausmą atsiranda galimybė suprasti, ko mums iš tiesų reikia – artumo, saugumo, ribos, poilsio, patvirtinimo, erdvės ar tiesiog laiko išbūti tai, kas vyksta.

Kai žinome, ką jaučiame, galime rinktis, ką su tuo daryti.
O ne vien automatiškai reaguoti, aiškinti ar gintis.
Apie tai – šioje karuselėje.

Daug žmonių bent kartą gyvenime patiria panikos ataką.Kartais tai lieka vienintelis epizodas.Tačiau problema prasideda t...
27/04/2026

Daug žmonių bent kartą gyvenime patiria panikos ataką.
Kartais tai lieka vienintelis epizodas.

Tačiau problema prasideda tada, kai ją neteisingai suprantame.

Tuomet atsiranda baimė: „O kas, jeigu tai pasikartos?“
Ir būtent ši baimė gali išaugti į panikos sutrikimą.

Paradoksas tas, kad pati panikos ataka nėra pavojinga – tik labai nemaloni.

Tačiau ji gali pradėti riboti gyvenimą: vengimas, nuolatinis savęs stebėjimas, „saugumo“ elgesys. Ir visa tai… tik dar labiau maitina panikos ratą.

❗️Kad jis neužsisuktų, svarbu:
– suprasti, kas iš tikrųjų vyksta
– atpažinti klaidingas interpretacijas
– mokytis nuraminti savo kūną
– ir atsisakyti vengimo bei „saugumo“ elgesio.

Nes ne pati panika yra problema,
o tai, kaip ją suprantame.

̇sveikata

🫂Seksualinis gyvenimas poroje – tai ne tik fizinis artumas, bet ir emocinio ryšio, pasitikėjimo, saugumo bei tarpusavio ...
26/01/2026

🫂Seksualinis gyvenimas poroje – tai ne tik fizinis artumas, bet ir emocinio ryšio, pasitikėjimo, saugumo bei tarpusavio komunikacijos atspindys. Jis dažnai parodo, kaip partneriai jaučiasi santykiuose, kiek jie girdimi ir suprasti. Sustoti ir pažvelgti į savo poros intymumą – tai galimybė geriau suprasti ne tik santykius, bet ir save juose.

̇sveikata

21/01/2026

Kontrolė dažnai nėra rūpestis ar stiprybė. Ji – baimės pasekmė.

Kai negali kontroliuoti pasaulio, bandai kontroliuoti stalą.
Kai nesijauti saugus viduje, bandai sutvarkyti išorę.
🗣Bet tikras saugumas gimsta ne iš kontrolės, o iš gebėjimo rinktis – net ir chaose.

🧠 Kodėl žmonės taip išmoksta elgtis dar vaikystėje?

Vaikas gimsta visiškai priklausomas. Jis neturi nei galios, nei pasirinkimo, nei kontrolės – viskas priklauso nuo aplinkos ir suaugusiųjų. Jei aplinka yra prognozuojama, emociškai saugi, vaikas pamažu išmoksta : „su manimi viskas gerai, pasaulis pakankamai saugus“.

Bet kai saugumo trūksta (emociškai, fiziškai ar santykiuose), vaiko psichika ieško kompensacijos.

Vaikas negali kontroliuoti:
❌️tėvų nuotaikų
❌️konfliktų
❌️atstūmimo ar kritikos
❌️netikrumo

Todėl jis ima kontroliuoti tai, kas įmanoma:
✔️daiktų tvarką
✔️ritualus
✔️elgesio taisykles
✔️save (būti „geru“, „patogiu“, „teisingu“)

Tai nėra kaprizas. Tai išlikimo strategija.

👉 Kontrolė vaikui sukuria stabilumo iliuziją: jei viskas pagal taisykles – gal bus ramiau.

🔁 Kodėl tai persikelia į suaugusiojo gyvenimą?

Šios strategijos veikė vaikystėje.

Todėl smegenys jas išsaugo kaip „patikrintas“.

Suaugęs žmogus jau turi pasirinkimą, bet nervų sistema dažnai to dar neatpažįsta.

Ji reaguoja taip, lyg vis dar būtų tas pats vaikas:
➡️chaosas = grėsmė
➡️kitas žmogus = neprognozuojamas
➡️netikrumas = pavojus

Ir tada grįžta senas mechanizmas: reikia kontroliuoti, kad būtų saugu.

Problema ta, kad suaugusiųjų santykiuose kontrolė:
‼️nekuria saugumo
‼️naikina ryšį
‼️kelia pasipriešinimą

______________________

💬 Ar tai būdinga tau? O gal tu gyveni su tokiu žmogumi?

⚠️ Pavojus santykiuose retai atrodo kaip pavojus.Dažniausiai jis ateina apsirengęs artumu. Intensyvumu. Pažadu, kad šįka...
14/01/2026

⚠️ Pavojus santykiuose retai atrodo kaip pavojus.

Dažniausiai jis ateina apsirengęs artumu. Intensyvumu. Pažadu, kad šįkart bus kitaip.

Mes įžengiame į ryšius ne tik su tuo, kas esame dabar, bet ir su tuo, kuo buvome tada, kai meilė reiškė prisitaikymą, tylą vietoj balso, buvimą patogiu vietoj buvimo tikru.

Todėl kai kurie santykiai jaučiasi pažįstami ne todėl, kad jie teisingi, o todėl, kad juose atpažįstame seną vidinę logiką: jei pakankamai stengsiuosi – būsiu mylimas.

Pavojingi santykiai nemoko augti. Jie moko išgyventi.

❗️Juose meilė painiojama su nerimu, ryšys – su kontrole, o artumas – su savęs išsižadėjimu.

Filosofiškai žiūrint, tai ne santykiai tarp dviejų laisvų žmonių, o tarp dviejų istorijų bandančių užgydyti save per vienas kitą.

Ir tol, kol santykis reikalingas tam, kad užpildytų vidinę tuštumą, jis visada turės galią sužeisti.

Brandus ryšys prasideda ne nuo kito žmogaus, o nuo gebėjimo būti su savimi be panikos.
Nuo drąsos rinktis ne tai, kas pažįstama, o tai, kas saugu, net jei iš pradžių atrodo tuščia.

Meilė nėra vieta, kurioje save prarandame.
Tai vieta, kurioje save atpažįstame.

👉 O pavojingiausi santykiai – tie, kuriuose pamirštame, kad turime pasirinkimą.

Kartais kūnas pradeda kalbėti tada,kai per ilgai tylėjome mes patys.Nuovargis, skausmas, įtampa –tai ne silpnumo ženklai...
07/01/2026

Kartais kūnas pradeda kalbėti tada,
kai per ilgai tylėjome mes patys.

Nuovargis, skausmas, įtampa –
tai ne silpnumo ženklai.

Tai signalai.
Ne viskas, kas skauda, yra „tik fiziška“.

Ir ne viskas, kas jaučiama, buvo išgirsta laiku.

Šis įrašas – kvietimas sustoti
ir paklausti savęs:
ką mano kūnas bando pasakyti?🧘🧘‍♀️

̄nobalansas ̇sveikata

Psichologiniai tyrimai rodo, kad nerimas dažniausiai kyla ne iš pačių situacijų, o iš to, kaip jas interpretuojame.Jį ga...
01/01/2026

Psichologiniai tyrimai rodo, kad nerimas dažniausiai kyla ne iš pačių situacijų, o iš to, kaip jas interpretuojame.
Jį gali sukelti reali ar įsivaizduojama grėsmė, neatpažintos emocijos bei būtinybė rinktis nežinomybės sąlygomis.
Atpažinus šias šaknis, nerimas tampa ne kliūtimi, o signalu, kviečiančiu geriau suprasti save.

23/12/2025

Per daugelį metų dirbdama su poromis ir šeimomis pastebiu, kad šventinis laikotarpis dažnai tampa emociškai sudėtingiausiu metu metuose.

Ir ne todėl, kad šventės būtų „problema“.

Šventės suburia šeimą, sustabdo kasdienį bėgimą ir neišvengiamai išryškina tai, kas santykiuose jau egzistuoja:
• pasikartojančius vaidmenis
• ribų klausimus
• neišsakytus lūkesčius
• senas nuoskaudas
• tarpgeneracinius modelius
• emocinį nuovargį

Tai, kas įprastai lieka tyliai fone, šventiniu metu tampa aiškiau matoma.
Todėl jei per šventes kyla daugiau įtampos – tai normalu.

Tai nebūtinai reiškia, kad šeima „bloga“ ar santykiai pasmerkti.
Dažnai tai kvietimas sustoti ir pažvelgti, kaip veikia jūsų šeimos santykių modeliai.

Ką su tuo daryti?
✔️Mažinti lūkesčius.
✔️Įvardinti ribas.
✔️Iš anksto susitarti, kaip norite švęsti jūs, o ne kaip „reikia“.
✔️Ir leisti sau neidealizuoti.

💥Kai šeimos sistemoje neįmanoma rasti sveiko ir palaikančio vaidmens, terapija gali padėti suprasti šiuos modelius, peržiūrėti ribas ir susikurti daugiau vidinės laisvės santykiuose.

Šventės neprivalo būti tobulos.🎄
Jos gali tapti galimybe geriau suprasti save ir savo santykius.

✨ Jei ši tema artima – sek mano profilį.

̌ventės sraštingumas

Address

Žukausko Gatvė 2D, 305 Kab
Kaunas
50124

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Psichologė Justina Zelionkaitė Dambrauskienė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Psichologė Justina Zelionkaitė Dambrauskienė:

Shortcuts

Share

Category