13/05/2026
KAS TAS PSICHOLOGINIS ATSPARUMAS?
Psichologinis atsparumas šiandien minimas labai dažnai.
Tačiau egzistencinėje analizėje svarbu ne tik tai, kiek žmogus „atlaiko“. O ar gali tame, kame yra išbūti.
Kartais žmogus išoriškai funkcionuoja puikiai:
dirba, rūpinasi kitais, sprendžia problemas, nepasiduoda.
Bet vidinėje plotmėje gali būti praradęs:
– ryšį su savimi;
– gyvenimo prasmės jausmą;
– vidinį atramos pojūtį;
– gebėjimą jausti gyvenimą.
Todėl egzistencinėje analizėje kalbame ne vien apie psichologinį, bet ir apie egzistencinį atsparumą.
Egzistencinis atsparumas atsiskleidžia klausimuose:
– Ar galiu būti šiame pasaulyje net tada, kai nesaugu?
– Ar galiu išlikti santykyje su gyvenimu net skausme?
– Ar galiu būti savimi?
– Ar mano gyvenimas vis dar turi prasmę?
Šiandien tai ypač aiškiai matome bendraudami su mūsų dėstytojomis iš Ukrainos. Jos ir visa šalis gyvena karo sąlygomis — ten, kur kasdien girdisi sirenos, dronai, sprogimai, kur žmogus nežino, kas bus rytoj.
Ir vis dėlto dirba, moko, palaiko kitus, kuria santykį, planuoja ateitį, nepraranda žmogiško ryšio.
Tai labai aiškiai parodo, kad egzistencinis atsparumas nėra „nebijoti“ ar „nejausti“.
***Tai gebėjimas neprarasti vidinio ryšio su gyvenimu net tada, kai aplink labai daug nesaugumo, skausmo ir nežinomybės.
Kartais egzistenciškai atsparus žmogus nėra tas, kuris niekada nepalūžta. O tas, kuris net sunkumuose išlaiko santykį su gyvenimu, savimi, kitais ir prasme.
O kaip manai, ar es psichologiškai atsparus?
Pirmame komentare pasidalinsime trumpu egzistencinio atsparumo klausimynu savirefleksijai.