Logoterapija.lt

13/05/2026

KAS TAS PSICHOLOGINIS ATSPARUMAS?
Psichologinis atsparumas šiandien minimas labai dažnai.
Tačiau egzistencinėje analizėje svarbu ne tik tai, kiek žmogus „atlaiko“. O ar gali tame, kame yra išbūti.
Kartais žmogus išoriškai funkcionuoja puikiai:
dirba, rūpinasi kitais, sprendžia problemas, nepasiduoda.
Bet vidinėje plotmėje gali būti praradęs:
– ryšį su savimi;
– gyvenimo prasmės jausmą;
– vidinį atramos pojūtį;
– gebėjimą jausti gyvenimą.
Todėl egzistencinėje analizėje kalbame ne vien apie psichologinį, bet ir apie egzistencinį atsparumą.
Egzistencinis atsparumas atsiskleidžia klausimuose:
– Ar galiu būti šiame pasaulyje net tada, kai nesaugu?
– Ar galiu išlikti santykyje su gyvenimu net skausme?
– Ar galiu būti savimi?
– Ar mano gyvenimas vis dar turi prasmę?
Šiandien tai ypač aiškiai matome bendraudami su mūsų dėstytojomis iš Ukrainos. Jos ir visa šalis gyvena karo sąlygomis — ten, kur kasdien girdisi sirenos, dronai, sprogimai, kur žmogus nežino, kas bus rytoj.
Ir vis dėlto dirba, moko, palaiko kitus, kuria santykį, planuoja ateitį, nepraranda žmogiško ryšio.
Tai labai aiškiai parodo, kad egzistencinis atsparumas nėra „nebijoti“ ar „nejausti“.
***Tai gebėjimas neprarasti vidinio ryšio su gyvenimu net tada, kai aplink labai daug nesaugumo, skausmo ir nežinomybės.
Kartais egzistenciškai atsparus žmogus nėra tas, kuris niekada nepalūžta. O tas, kuris net sunkumuose išlaiko santykį su gyvenimu, savimi, kitais ir prasme.
O kaip manai, ar es psichologiškai atsparus?

Pirmame komentare pasidalinsime trumpu egzistencinio atsparumo klausimynu savirefleksijai.

08/05/2026

„BUVIMAS ŽMOGUMI -SPRENDŽIANTIS BUVIMAS“
(K. Jaspersas)
Egzistencinėje analizėje vienas svarbiausių klausimų nėra tik „ką žmogus pasirenka“, bet ir — ar jis tam viduje pritaria.
Nes žmogus gali kažką daryti iš pareigos, baimės, kaltės, spaudimo ar vienišumo baimės. Išoriškai tai gali atrodyti kaip pasirinkimas, bet viduje jis gali nejausti tikrojo „taip“.
Todėl egzistencinėje analizėje kalbama apie VIDINĮ SUTIKIMĄ..
Vidinis sutikimas — tai ne emocinis pakilimas ir ne racionalus įtikinėjimas savęs, kad „taip reikia“. Tai labiau vidinis santykis su tuo, ką gyvenu, renkuosi ar priimu į savo gyvenimą.
Kai žmogus duoda tikrą vidinį sutikimą, paprastai mažėja vidinis konfliktas. Atsiranda daugiau vientisumo, mažiau kovos su savimi, daugiau vidinės ramybės. Net jei situacija sunki ar skausminga.
Tačiau čia kyla labai svarbus klausimas:
o kas vyksta tuomet, kai aš sutinku tik 70 procentų?
Kai dalis manęs sako „taip“, o kita dalis vis dar priešinasi, bijo ar traukiasi?
Ar tai jau vidinis sutikimas?
Ar aš tuo momentu iš tikrųjų esu laisva sakyti „taip“?
Egzistencinė analizė į tai žiūri labai jautriai ir neprimityviai.
Žmogus nėra mechanizmas, todėl vidinis sutikimas ne visada ateina absoliučiai ir iš karto. Kartais jis bręsta palaipsniui. Ypač ten, kur yra skausmo, netekčių, senų patirčių ar egzistencinio nesaugumo.
Todėl ne kiekvienas nepilnas sutikimas reiškia netikrą sutikimą.
Svarbiausias klausimas yra ne procentai, o — kas trukdo likusiai daliai pasakyti „taip“.
Jeigu žmogus jaučia:
– vidinę prievartą,
– stiprią baimę,
– kaltę,
– priklausomybę nuo kito žmogaus,
– spaudimą neprarasti santykio,
– ar neturi galimybės laisvai atsisakyti,
tuomet jo „taip“ gali būti daugiau prisitaikymas nei laisvas apsisprendimas.
Todėl egzistencinėje analizėje sakoma:
* tik laisvas žmogus gali duoti tikrą sutikimą.
* Ir tik toje vietoje, kurioje jis yra laisvas.

Kartais žmogaus vidus dar nėra pasirengęs pilnam „taip“. Ir tai gali būti ženklas, kad kažkuri jo dalis dar nori būti išgirsta, apsaugota ar suprasta.
Tikras vidinis sutikimas negimsta iš savęs laužymo.
Jis gimsta iš gyvo, sąžiningo santykio su savimi ir realybe.
Gal todėl vienas svarbiausių egzistencinių klausimų yra ne:
„Ko iš manęs tikimasi?“
o:
„Ar mano vidus iš tiesų gali tam pritarti?“

Klausimas skaitančiam:
– Ar tai, kam šiandien sakau „taip“, iš tikrųjų turi mano vidinį sutikimą?


# egzistencineterapija

17/04/2026

Štai realus Egzistencinės analizės ir logoterapijos integravimo praktikoje pavyzdys. Kuris puikiai veikia.

# veiksmingaterapija # logoterapija

 Emocinio brendimo, sveikimo ir blaivėjimo programa Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenė ("Narkomanų ir alkoholikų reabilitacija") PS.- svetainės tekste naudojami raktiniai žodžiai "narkomanai ir alhoholikai" nediskriminuoja, o skirti kaip raktiniai žodžiai dėl paieškos sist...

14/04/2026

13/04/2026

Viename FB puslapyje neseniai pasirodė psichoterapijos klientės nusivylimo kupinas laiškas, kuriame aprašoma skaudi patirtis terapijoje – nepriėmimo jausmas, didelė emocinė įtampa ir net retraumatizacijos išgyvenimas. Tame tekste buvo paminėta ir egzistencinė terapija, todėl, kadangi logoterapija ir egzistencinė analizė taip pat priklauso egzistencinei krypčiai, norisi įnešti daugiau aiškumo.
Egzistencinė kryptis nėra vienalytė – joje yra skirtingų mokyklų ir darbo stilių. Iš aprašymo galima manyti, kad klientę konsultavo kitos egzistencinės terapijos krypties specialistas, nes logoterapijoje ir egzistencinėje analizėje terapijos pagrindas yra fenomenologija – pirmiausia stengiamasi suprasti žmogaus vidinį išgyvenimą, jo jausmus ir savijautą. Šioje terapijoje kliento emocijos yra svarbiausios ir visos jos laikomos priimtinomis. Terapeutas nesiekia provokuoti dėl paties provokavimo ar kelti papildomos įtampos. Priešingai – labai svarbu, kad žmogus patirtų saugų santykį, kuris padeda mažinti vidinę įtampą ir vengti retraumatizacijos.
Kartu svarbu suvokti, kad klientai yra skirtingi: vieniems gali padėti labiau konfrontuojantys ar provokuojantys metodai, kitiems – jautrus priėmimu ir lydėjimu grįstas santykis. Todėl terapijoje ypač svarbu rasti specialistą, kurio darbo būdas atitinka žmogaus poreikį ir jautrumą.
Logoterapijoje ir egzistencinėje analizėje siekiama, kad žmogus galėtų būti santykyje su savo patirtimi nepatirdamas papildomo spaudimo, pamažu stiprindamas vidinę atramą ir gebėjimą gyventi su vidiniu pritarimu savo gyvenimui.

gerbėjai

29/03/2026

Šiandien – Verbų sekmadienis. Išoriškai tai atrodo kaip paprastas gestas: verba rankoje, trumpas sustojimas, tradicija. Bet šios dienos šaknis labai konkreti: tai Palmų sekmadienis – Evangelijose aprašytas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę, kai žmonės Jį pasitiko mojuodami palmių šakelėmis.
O Lietuvoje palmės natūraliai neauga, todėl nuo seno jų vietą užėmė pavasarį bundantys augalai – gluosnis, kadagys ir kitos šakelės, kurias ir vadiname verbomis.
Egzistencinės analizės ir logoterapijos akimis tai labai gili diena: ji žymi įžengimą į savaitę, kuri nebus patogi. Ir tai svarbu – prasmė gimsta ne tik tada, kai lengva. Kartais prasmė atsiskleidžia būtent tuomet, kai žmogus pasirenka laikyseną sunkume, išlaiko širdį ir nepraranda vidinio stuburo.
Franklis primena: ne visada galime pakeisti aplinkybes, bet visada galime rinktis, kaip jose būsime. O šiandienos verba gali būti mažas, bet tikras „taip“ gyvenimui: aš dalyvauju, aš einu, aš nepasitraukiu.
Jei norisi labai paprastai – pasidėkime klausimą šiai savaitei:
Koks mano mažas „taip“ gyvenimui šiandien?

08/03/2026

Kartais žmonės klausia:
jei Dievas yra – kodėl Jis nepasirodo aiškiai, kad neliktų jokių abejonių?
Šiame trumpame vaizdo įraše pateikiami šeši argumentai, kodėl Dievo „neakivaizdumas“ gali būti ne trūkumas, o kaip tik būtina sąlyga žmogaus laisvei. Jei viskas būtų akivaizdu – neliktų vietos tikėjimui, pasirinkimui, vidiniam apsisprendimui.
O būtent čia ir atsiveria žmogaus egzistencinė erdvė:
laisvė rinktis, santykis su sąžine, atsakomybė už savo gyvenimą ir prasmės paieška.
Viktoras Franklis rašė, kad žmogaus gyvenime visada lieka prasminė dimensija, kurios negalima nei įrodyti, nei paneigti vien logika. Ji atsiveria per patirtį, santykį ir vidinį dialogą.
Galbūt todėl ir Dievo klausimas lieka ne matematinė formulė, o asmeninis susitikimo kelias?
Apie tai įraše kalba Žilvinas Jonys. Jo kalbėjimas gana filosofiškas ir racionalus – jis stengiasi religinius klausimus aiškinti ne emocijomis, o argumentais ir logika.

Jei tema jums artima – kviečiu pasižiūrėti šį vaizdo įrašą.
https://www.youtube.com/watch?v=vEaZi-769Nk

Pasakoja: Žilvinas Jonys00:00 Teiginys00:11 Pasirinkimo laisvė01:31 Sielos ugdymas02:59 Dievas pažystamas ne akimis04:15 Dievas yra patiriamas05:23 Dievas nė...

04/03/2026

Pirmasis žingsnis visada turi šiek tiek jaudulio. Ir dėstytojams, ir studentams. Bet būtent iš tokių pradžių gimsta tikros kelionės.
Praėjusį savaitgalį įvyko pirmasis Logoterapijos ir egzistencinės analizės III laidos studijų seminaras. Dėstytojos savo įraše paminėjo tai, ką ir pati labai jaučiau – susirinko gili, motyvuota ir tiesiog stebinanti grupė. Tokia, kuriai rūpi ne tik žinios, bet ir tikras susitikimas su žmogumi.
Buvo labai gera skaityti ir studentų atsiliepimus – apie dėstytojų profesionalumą, šilumą, taktiškumą ir apie atmosferą, kurioje galima mokytis be spaudimo, bet su dideliu vidiniu darbu
Kelionė tik prasideda. O tokios pradžios visada daug žadančios. ❤️

03/03/2026

Prašome informuoti Ukrainietes.

Ukrainos moterys kviečiamos naudotis nemokama psichologine pagalba

Įsibėgėja Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšomis finansuojamas psichologinės pagalbos projektas „Tu ne viena“, skirtas nuo prievartos karo metu nukentėjusioms Ukrainos moterims.

Specialiai sukurtoje interneto platformoje Notalone.lt yra prieinama nemokama profesionali psichologinė pagalba, kuri nuotoliu teikiama tiek individualių konsultacijų, tiek grupinių terapijų forma. Šios iniciatyvos sumanytojas – Lietuvos viešoji įstaiga „Socialiniai partneriai“, projektas įgyvendinamas kartu su Lietuvos psichologų sąjunga ir Ukrainos Nacionaline psichologų asociacija.

Šiuo metu www.notalone.lt projektas jau pilnai funkcionuoja, nukentėjusioms nuo karo ukrainietėms teikiama psichologinė pagalba, tačiau dar yra galimybė prisijungti ir naujoms moterims.

„Traumuojančios karo patirtys, įvairaus pobūdžio prievarta sužeidžia labai skaudžiai. Nelikite
vienos su savo kančia – drąsiai kreipkitės pagalbos, kartu su kolegomis padarysime viską, kad jums padėtumėme pasijausti geriau“, – kalba Ukrainos Nacionalinės psichologų asociacijos viceprezidentė Valerija Palij.

Jai antrina Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė: „Karas palieka gilias emocines žaizdas, kurios dažnai nematomos, tačiau itin skausmingos. Profesionalios, laiku suteiktos psichologinės pagalbos prieinamumas gali tapti esminiu žingsniu sveikimo kelyje. Labai svarbu, kad moterys žinotų – jos nėra vienos, pagalba yra pasiekiama, o kreiptis jos gali saugiai ir be jokios stigmos. Šis projektas – tai solidarumo, atsakomybės ir žmogiško palaikymo išraiška.“

Projekto organizatoriai ragina dalintis informacija apie iniciatyvą su Ukrainos bendruomenėmis, kad kuo daugiau moterų, patyrusių karo ir prievartos traumas, galėtų gauti reikalingą emocinę bei psichologinę paramą.

Pagalba yra visiškai nemokama ir lengvai prieinama. Tereikia puslapyje www.notalone.lt pasirinkti psichologą, tinkamą laiką ir registruotis konsultacijai. Pradėjus terapiją, planuojamos ir pakartotinės nemokamos konsultacijos. Viso proceso metu moterims užtikrinamas konfidencialumas, kuriama emociškai saugi aplinka.

Interneto tinklalapyje publikuota projekto metu parengta metodinė psichologinė medžiaga Ukrainos moterims bus prieinama ir pasibaigus projektui.

Projektas finansuojamas Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšomis.

Projekto vadovė Aina Adomaityte