Veda Vidus - VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras

10/09/2026

Savižudybė kolektyve paliečia visą organizaciją. Šiandien minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Norime atkreipti dėmesį į tai, apie ką kalbama rečiau – kas vyksta organizacijoje, kai nusižudo jos darbuotojas.

Po tokios žinios žmonės gali reaguoti labai skirtingai. Vieni nori kalbėtis, kiti atsitraukia. Gali kilti kaltė, pyktis, nerimas, bejėgiškumas ir daugybė klausimų: Kas nutiko? Ar galėjome kažką pastebėti? Ar galėjome padėti? Tokiu metu ypač svarbu nepalikti žmonių informacinėje tyloje. Kuo greičiau pasidalinti tuo, ką galima pasakyti. Atsakyti į darbuotojų klausimus, o kai atsakymų nėra – tai aiškiai įvardyti. Informuoti, kur galima kreiptis pagalbos, bei priimti, kad žmonės į netektį gali reaguoti labai skirtingai.

Taip pat svarbu neskubėti manyti, kad viskas grįžo į įprastas vėžes vien todėl, kad žmonės vėl dirba. Krizės poveikis gali išryškėti ir vėliau – per atsiribojimą, dirglumą, konfliktus ar pasikeitusią atmosferą kolektyve.

Vadovui nereikia turėti visų atsakymų, tačiau labai svarbu, kad darbuotojai jaustų – tai, kas įvyko, nėra ignoruojama ir jie nelieka su tuo vieni.

VEDA VIDUS specialistai teikia psichologinę pagalbą organizacijoms ir komandoms, susiduriančioms su krizinėmis situacijomis.

www.vedavidus.lt

09/09/2026

Kartais, kai nusikaltimas vyksta mūsų akivaizdoje, kuo daugiau žmonių jį mato, tuo didesnė tikimybė, jog kiekvienas iš jų tikėsis, kad sureaguos kažkas kitas.

Tai vadinama stebėtojo reiškiniu ( ang. bystander effect).

,,Gal neteisingai supratau situaciją? Gal tai ne mano reikalas? Gal kažkas jau iškvietė pagalbą? " Matydami galimą smurtą ar nusikaltimą galime suabejoti situacija, o kai niekas aplinkui nereaguoja, pradedame abejoti ar išvis reikėtų ir mums kištis.

Žmonės ne visada nusisuka todėl, kad jiems nerūpi. Kartais sustabdo baimė, sutrikimas, nežinojimas, kaip elgtis, arba tiesiog sustingimas, kas yra natūrali reakcija į pavojų.

Tačiau stebėtojo reiškinys veikia dar ir dėl to, nes mes STEBIME VIENI KITUS. Jei aplinkui esantys žmonės atrodo ramūs, nereaguoja ir tęsia savo veiklą, galime pradėti manyti, jog situacija nėra tokia bloga, kaip pasirodė iš pradžių. Kuo daugiau žmonių mato tai, kas vyksta, tuo labiau atsakomybė gali išsisklaidyti.

Ar galime pakeisti šio reiškinio dėsningumą? Tikrai taip!

Nereikia laukti, kol atsiras žmogus, kuris tikrai žinos, ką daryti. Tu gali būti tas žmogus. Jei vidus kužda, jog ši situacija nėra gera - reaguok taip, kaip norėtum, jog kiti reaguotų, jei tai būtum tu.

Kai vienas žmogus pradeda veikti, jis gali pakeisti ir kitų žmonių supratimą apie situaciją. Tai, kas prieš kelias sekundes atrodė kaip kažkieno „privatus reikalas“, staiga gali tapti akivaizdžia situacija, kurioje reikia pagalbos. Vieno žmogaus veiksmas gali paskatinti veikti ir kitus.

Kartais vietoj svarstymo ką daryti, kaip daryti, ar daryti išvis, geriausia tiesiog eiti ir DARYTI - prieiti prie žmogaus, paklausti ar jam reikia pagalbos, iškviesti pagalbos tarnybas. Tai gali pakeisti ne tik situaciją, bet ir žmogaus gyvenimą.

08/09/2026

Ar yra tekę būnant santykiuose jaustis taip, lyg tavo jausmai būtų nuolat sumenkinami?

Pašaipus juokelis apie tavo išvaizdą ar pasiekimus. Žodžiai, kurie įskaudino, bet išreiškus nusivylimą dar ir likai apkaltinta, jog pernelyg jautriai reaguoji, viską imi į širdį ir per daug sureikšmini.

O gal buvo momentas, kai nusprendei aiškiai įvardinti, kad tam tikras partnerio elgesys tave įskaudino, tačiau pokalbio pabaigoje atsiprašinėti teko tau pačiai?

Iš pradžių dar bandai apie tai kalbėti, kelti santykiuose kylančias problemas ir jas spręsti. Tačiau laikui bėgant net nepajunti, kaip vis dažniau atsiprašai, nors iš tiesų skauda tai tau. Pradedi svarstyti, kas su tavimi negerai, kad taip jautiesi.

„Gal tikrai pernelyg jautriai sureagavau?“
„Gal ne taip supratau?“
„Gal tikrai pati jį išprovokavau?“

Partnerio kaltinimai ir menkinimas pamažu tampa tavo pačios vidiniu monologu.

Būtent toks žmogaus patirties ir jausmų menkinimas bei kaltės perkėlimas yra viena iš emocinio ir psichologinio smurto formų. Smurtaujantis žmogus gali sumenkinti savo elgesio rimtumą, jį teisinti ar įtikinti, kad viskas buvo ne taip blogai, kaip tu tai patyrei, kartu atsakomybę už savo veiksmus perkeldamas tau.

Tai gali tapti manipuliacijos ir kontrolės būdu. Nes kuo mažiau pasitiki savo jausmais, tuo lengviau pradėti priimti kito žmogaus primestą tikrovę kaip tikresnę už savąją.

Ir dažniausiai tai nevyksta staiga. Po truputį pradedame mažinti save – savo nuomonę, poreikius ir jausmus. Nutildome vidinį balsą, kuris bando perspėti, kad kažkas nėra gerai. Kenčiame tyliai, tikėdami, jog mūsų jaučiamas skausmas yra tik mūsų pačių problema.

Emocinio smurto pasekmės ne visada iš karto matomos. Tačiau ilgainiui jis gali giliai paveikti žmogaus savivertę, psichikos sveikatą, savęs ir aplinkos suvokimą, atimti motyvaciją, viltį ir gyvenimo džiaugsmą.

Galbūt todėl kartais matome, kaip žmogus, išėjęs iš santykių, kuriuose buvo nuolat menkinamas ir kaltinamas, pamažu tarsi atgauna save – grįžta energija, noras gyventi, kurti ir būti. Tačiau tai nereiškia, kad ilgalaikio emocinio smurto paliktos pasekmės išnyksta iš karto. Kartais joms gydyti prireikia daug laiko.

Emocinį smurtą vis dar pernelyg dažnai nuvertiname vien todėl, kad jis nepalieka matomų žaizdų. Tačiau žmogaus jausmų ir tikrovės nuolatinis menkinimas gali sužeisti ne mažiau giliai.

Nukentėjai nuo smurto? Kviečiame susisiekti:
📞 0 650 60094
📧 [email protected]
Daugiau informacijos: www.vedavidus.lt

08/09/2026

Dar viena skaudi netektis moterų teisių judėjime.
Mirė amerikiečių aktyvistė, viena ryškiausių radikalaus feminizmo lyderių, poetė, rašytoja ir žurnalistė Robin Morgan.
Savo gyvenimo kelią pradėjusi kaip aktorė dar ankstyvoje vaikystėje, vėliau ji jį paskyrė rašymui, poezijai ir aktyvizmui už moterų teises. Per savo gyvenimą Robin Morgan išleido daugiau nei 20 knygų ir tapo viena svarbių antrosios feminizmo bangos asmenybių.

Ji aktyviai dalyvavo pilietinių teisių ir protesto prieš Vietnamo karą judėjimuose, o vėliau tapo viena radikalaus feministinio judėjimo lyderių. Robin Morgan buvo tarp organizacijų „New York Radical Women“ ir W.I.T.C.H. steigėjų, o 1968 metais organizavo protestą prieš „Mis Amerika“ konkursą – vieną pirmųjų didelių viešų šiuolaikinio feminizmo akcijų.

Ji taip pat sukūrė šiandien plačiai atpažįstamą moterų judėjimo simbolį – moters ženklą su iškeltu kumščiu. ✊ ♀
Robin Morgan paliko po savęs ne tik knygas, eiles ir straipsnius. Ji paliko savo balsą, idėjas ir darbą judėjime, kuris tęsiasi iki šiandien.

Dar viena moteris, prisidėjusi prie to, kad šiandien galėtume būti labiau girdimos, matomos ir laisvos.
Ilsėkis ramybėje, Robin Morgan.

Dar viena skaudi netektis moterų teisių judėjime.

Mirė amerikiečių aktyvistė, viena ryškiausių radikalaus feminizmo lyderių, poetė, rašytoja ir žurnalistė Robin Morgan.

Savo gyvenimo kelią pradėjusi kaip aktorė dar ankstyvoje vaikystėje, vėliau ji jį paskyrė rašymui, poezijai ir aktyvizmui už moterų teises. Per savo gyvenimą Robin Morgan išleido daugiau nei 20 knygų ir tapo viena svarbių antrosios feminizmo bangos asmenybių.

Ji aktyviai dalyvavo pilietinių teisių ir protesto prieš Vietnamo karą judėjimuose, o vėliau tapo viena radikalaus feministinio judėjimo lyderių. Robin Morgan buvo tarp organizacijų „New York Radical Women“ ir W.I.T.C.H. steigėjų, o 1968 metais organizavo protestą prieš „Mis Amerika“ konkursą – vieną pirmųjų didelių viešų šiuolaikinio feminizmo akcijų.

Ji taip pat sukūrė šiandien plačiai atpažįstamą moterų judėjimo simbolį – moters ženklą su iškeltu kumščiu. ✊ ♀

Robin Morgan paliko po savęs ne tik knygas, eiles ir straipsnius. Ji paliko savo balsą, idėjas ir darbą judėjime, kuris tęsiasi iki šiandien.

Dar viena moteris, prisidėjusi prie to, kad šiandien galėtume būti labiau girdimos, matomos ir laisvos.

Ilsėkis ramybėje, Robin Morgan.

04/09/2026

Rugsėjo 2 dieną, būdama 92 metų, savo namuose Niujorke, artimųjų apsuptyje, mirė Gloria Steinem – viena ryškiausių antrosios feminizmo bangos figūrų.

Žurnalistė, aktyvistė, organizatorė, kuri padėjo formuoti ne tik feministinį judėjimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir tai, kaip apskritai pradėjome kalbėti apie moterų teises, laisvę ir galimybes.

✊ 1963 metais Gloria slapta įsidarbino „Playboy“ klube, apsimesdama vadinamąja „Playboy Bunny“. Vėliau savo žurnalistiniame tyrime ji atskleidė, kokiomis sąlygomis dirbo ten įdarbintos moterys, kaip buvo išnaudojamos ir seksualizuojamos. Ji pasirinko žurnalistiką ne tam, kad tik papasakotų istorijas, bet tam, kad atskleistų tai, kas tuo metu buvo patogiai nutylima.

✊ 1971 metais kartu su Dorothy Pitman Hughes ji įkūrė feministinį žurnalą Ms., o tais pačiais metais prisidėjo prie Nacionalinio moterų politinio komiteto kūrimo. Gloria suprato, kad moterų laisvė neatsiejama nuo galimybės būti ten, kur priimami sprendimai. Kad moterys turi ne tik teisę balsuoti, bet ir teisę pačios būti išrinktos, kandidatuoti, kurti politiką ir keisti ją iš vidaus.

✊ Tačiau jos feminizmas neapsiribojo vien lyties klausimu. Ji dirbo ir mokėsi iš juodaodžių aktyvisčių, tarp jų Dorothy Pitman Hughes ir Florynce Kennedy, kalbėjo apie tai, kad negalime atskirti moterų patiriamų iššūkių nuo rasės, klasės ir kitų nelygybės formų. Nes ne visos moterys gyvena vienodomis sąlygomis ir ne visos turi vienodas galimybes būti išgirstos.
Gloria Steinem prisidėjo prie kovos už dalykus, kurie šiandien daugeliui gali atrodyti savaime suprantami: moterų teisę į finansinę nepriklausomybę, vienodą atlyginimą, reprodukcines teises, galimybę pačioms spręsti, ar turėti vaikų, siekti karjeros, būti politiškai aktyvioms ir gyventi savo gyvenimą pagal savo pasirinkimus.

Tačiau niekas iš to nebuvo savaime suprantama.
Kadaise Gloria pasakė: „Tiesa tave išlaisvins, bet pirmiausia ji tave supykdys.“

Galbūt būtent todėl ji buvo tokia svarbi. Ji nebijojo kalbėti apie tai, kas pykdė, kas buvo nepatogu, kas daugelį metų buvo slepiama, menkinama ar laikoma „ne moterų reikalu“. Ir būtent tas pyktis, kurį sukelia neteisybės atpažinimas, gali tapti pradžia kažko daugiau – atsisakymo su tuo susitaikyti ir noro keisti.
Glorios nebėra, tačiau jos pradėta kova niekur nedingo. Ji gyva kiekvienoje moteryje, kuri reikalauja būti išgirsta. Kiekvienoje, kuri nebesitaiksto su mažiau. Kiekvienoje, kuri supranta, kad jos gyvenimas, kūnas, pasirinkimai ir balsas priklauso jai.

„Kaskart, kai moteris atsistoja už save, ji atsistoja už visas moteris.“ - G. S.

Ačiū, Gloria. Už tai, kad savo gyvenimu padėjai daugeliui moterų patikėti, jog jos gali daugiau. Ir kad kova, kurią mums perdavei, vis dar tęsiasi.

Rugsėjo 2 dieną, būdama 92 metų, savo namuose Niujorke, artimųjų apsuptyje, mirė Gloria Steinem – viena ryškiausių antrosios feminizmo bangos figūrų.

Žurnalistė, aktyvistė, organizatorė, kuri padėjo formuoti ne tik feministinį judėjimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir tai, kaip apskritai pradėjome kalbėti apie moterų teises, laisvę ir galimybes.

✊ 1963 metais Gloria slapta įsidarbino „Playboy“ klube, apsimesdama vadinamąja „Playboy Bunny“. Vėliau savo žurnalistiniame tyrime ji atskleidė, kokiomis sąlygomis dirbo ten įdarbintos moterys, kaip buvo išnaudojamos ir seksualizuojamos. Ji pasirinko žurnalistiką ne tam, kad tik papasakotų istorijas, bet tam, kad atskleistų tai, kas tuo metu buvo patogiai nutylima.

✊ 1971 metais kartu su Dorothy Pitman Hughes ji įkūrė feministinį žurnalą Ms., o tais pačiais metais prisidėjo prie Nacionalinio moterų politinio komiteto kūrimo. Gloria suprato, kad moterų laisvė neatsiejama nuo galimybės būti ten, kur priimami sprendimai. Kad moterys turi ne tik teisę balsuoti, bet ir teisę pačios būti išrinktos, kandidatuoti, kurti politiką ir keisti ją iš vidaus.

✊ Tačiau jos feminizmas neapsiribojo vien lyties klausimu. Ji dirbo ir mokėsi iš juodaodžių aktyvisčių, tarp jų Dorothy Pitman Hughes ir Florynce Kennedy, kalbėjo apie tai, kad negalime atskirti moterų patiriamų iššūkių nuo rasės, klasės ir kitų nelygybės formų. Nes ne visos moterys gyvena vienodomis sąlygomis ir ne visos turi vienodas galimybes būti išgirstos.

Gloria Steinem prisidėjo prie kovos už dalykus, kurie šiandien daugeliui gali atrodyti savaime suprantami: moterų teisę į finansinę nepriklausomybę, vienodą atlyginimą, reprodukcines teises, galimybę pačioms spręsti, ar turėti vaikų, siekti karjeros, būti politiškai aktyvioms ir gyventi savo gyvenimą pagal savo pasirinkimus.

Tačiau niekas iš to nebuvo savaime suprantama.
Kadaise Gloria pasakė: „Tiesa tave išlaisvins, bet pirmiausia ji tave supykdys.“

Galbūt būtent todėl ji buvo tokia svarbi. Ji nebijojo kalbėti apie tai, kas pykdė, kas buvo nepatogu, kas daugelį metų buvo slepiama, menkinama ar laikoma „ne moterų reikalu“. Ir būtent tas pyktis, kurį sukelia neteisybės atpažinimas, gali tapti pradžia kažko daugiau – atsisakymo su tuo susitaikyti ir noro keisti.

Glorios nebėra, tačiau jos pradėta kova niekur nedingo. Ji gyva kiekvienoje moteryje, kuri reikalauja būti išgirsta. Kiekvienoje, kuri nebesitaiksto su mažiau. Kiekvienoje, kuri supranta, kad jos gyvenimas, kūnas, pasirinkimai ir balsas priklauso jai.

„We know women can do what men can do. But we don't know that men could do what women can do.“

Ačiū, Gloria. Už tai, kad savo gyvenimu padėjai daugeliui moterų patikėti, jog jos gali daugiau. Ir kad kova, kurią mums perdavei, vis dar tęsiasi.

04/09/2026

Darbas su klientais neretai reiškia ne tik jų klausimų ar problemų sprendimą. Kartais darbuotojui tenka priimti nepasitenkinimą, pyktį, kaltinimus, nusivylimą ar net atvirą agresiją.
Vienas žmogus po sudėtingo pokalbio gana greitai grįžta prie kitų darbų. Kitas dar ilgai mintyse analizuoja situaciją, svarsto, ar galėjo atsakyti kitaip, tampa dirglesnis, sunkiau susikaupia ar parsineša darbo emocijas namo.

Ką tokiose situacijose gali padaryti organizacija?

Po įtemptos situacijos darbuotojui gali būti svarbu, kad vadovas ją tiesiog pastebėtų – pakviestų trumpam pokalbiui, išklausytų nepertraukinėdamas, pripažintų, kad situacija buvo sudėtinga, ir paklaustų, kuo šiuo metu galima padėti. Jei darbo pobūdis leidžia, naudinga suteikti bent 10–15 minučių atsitraukti prieš grįžtant prie kitų klientų.

Žinoma, svarbi ne tik reakcija po vieno sudėtingo įvykio. Jei darbas su stipriomis klientų emocijomis yra kasdienybė, organizacijoje turėtų būti kuriama aplinka, kurioje apie tokias situacijas galima kalbėtis, darbuotojai žino, kur kreiptis pagalbos, o vadovai geba pastebėti pirmuosius emocinio nuovargio ženklus. Darbuotojo emocinė gerovė nėra tik jo asmeninė atsakomybė. Jai įtakos turi ir aplinka, kurią kuriame organizacijoje.

VEDA VIDUS organizacijoms veda mokymus bendravimo su sudėtingais klientais, emocinio atsparumo, psichologinio saugumo, konfliktų valdymo, komunikacijos ir kitomis temomis. Mokymų turinį pritaikome pagal konkrečios organizacijos darbo pobūdį, komandą ir situacijas, su kuriomis darbuotojai susiduria kasdien.

📩 Dėl mokymų ir bendradarbiavimo: [email protected]

03/09/2026

Nors vis daugiau žmonių ryžtasi kreiptis pagalbos nukentėjus nuo seksualinio smurto, tikrasis seksualinio smurto problemos mastas vis dar lieka iš dalies nematomas – didelė dalis seksualinį smurtą patyrusių žmonių taip ir niekam apie tai nepasako. Kodėl? Todėl, kad problema yra sistemoje, kuri iki šiol ne visada sugeba žmogų apsaugoti, išgirsti ir suteikti efektyvią pagalbą laiku bei užkersti kelią seksualinio smurto tęstinumui.

Šiuo metu Lietuvoje seksualinio smurto nusikaltimai vis dar grindžiami modeliu, kuriame esminę reikšmę turi fizinio smurto, grasinimo, galimybės priešintis atėmimo ar bejėgiškos būklės aplinkybės. Aiškiu principu, jog seksualiniai santykiai be laisvanoriško sutikimo yra seksualinis smurtas, Lietuvos baudžiamoji teisė kol kas dar nėra pagrįsta. 2026 m. birželį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma seksualinį smurtą aiškiai susieti su laisvanoriško sutikimo nebuvimu. Tačiau tai dar nėra galiojantis įstatymas - projektas tik svarstomas ir prie jo planuojama grįžti rudens sesijoje.

Kalbant apie pagalbą, Lietuvoje yra nustatyta pagalbos seksualinį smurtą patyrusiems žmonėms tvarka, tačiau specializuotos visą parą teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos šiuo metu sutelktos tik penkiose gydymo įstaigose didžiuosiuose miestuose. Žmogui iš mažesnio miesto ar regiono tai gali reikšti papildomą kelią, laukimą ir būtinybę pačiam ieškoti, kur kreiptis toliau.

Sistema turi metodikas ir procedūras, tačiau žmogui po seksualinio smurto neturėtų tekti pačiam jungti visų sistemos taškų: ieškoti medicininės pagalbos, suprasti, kur ir kaip bus surenkami įrodymai, kreiptis į policiją, ieškoti psichologinės ir teisinės pagalbos.

Mes vis dar per mažai užkertame kelią smurtui prieš jam įvykstant. Seksualinis smurtas auga ten, kur gyvena aukų kaltinimas, stereotipai, tylėjimas ir įsitikinimas, kad žmogus privalo „pakankamai stipriai pasipriešinti“, kad juo būtų patikėta.

Kol mokysime žmones tik saugotis, bet ne mokysime visuomenės atpažinti ribas, sutikimą, galią ir atsakomybę – problema nesikeis.

Nukentėjai nuo smurto? Kviečiame susisiekti:
📞 0 650 60094
📧 [email protected]

Daugiau informacijos: www.vedavidus.lt

03/09/2026

Vasara dažnai leidžia bent trumpam gyventi kitaip. Turime daugiau laisvės, mažiau griežto dienos ritmo, vėliau einame miegoti ir keliames, daugiau laiko skiriame sau, šeimai ar tiesiog spontaniškiems planams.

Todėl rugsėjį grįžti į mokyklą ar darbą kartais būna ne taip ir paprasta. 🫩

Mūsų kūnui ir protui reikia laiko vėl prisitaikyti prie ankstyvų rytų, pasikeitusio dienos ritmo, didesnio informacijos kiekio, užduočių, socialinių situacijų ir įvairių lūkesčių. Ypač tai gali jausti vaikai ir paaugliai. Nauji mokslo metai jiems reiškia ne tik pamokas ir namų darbus. Kartu grįžta bendraklasiai, mokytojai, draugystės, įvairūs lūkesčiai kaip seksis šiais metais. Todėl pirmosiomis savaitėmis vaikams gali būti sunkiau keltis, susikaupti, jie gali jaustis labiau pavargę, irzlūs ar tiesiog be motyvacijos.

👉 Kaip galime padėti sau ir vaikams?

1. Duoti sau laiko. Nereikia tikėtis, kad jau pirmąją savaitę visi būsime kupini energijos ir motyvacijos.

2. Po truputį grįžti į ritmą. Anksčiau eiti miegoti, pasiruošti kitai dienai iš vakaro, nebandyti iš karto visko suspėti.

3. Neperkrauti pirmųjų savaičių. Tiek vaikams, tiek mums reikia laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

4. Paklausti, kaip jaučiasi, o ne tik kaip sekėsi. Kartais vaikui labiau reikia būti išgirstam nei iš karto gauti sprendimą. Paprastas „Suprantu, kad tau tai gali būti sunku“ kartais padeda labiau nei bandymas iš karto išspręsti jo problemą.

Motyvacija taip pat ne visada atsiranda prieš pradedant. Kartais ji grįžta tik tuomet, kai jau po truputį įsivažiuojame į ritmą.

Duokime sau laiko prisitaikyti. Juk grįžimas į ritmą taip pat yra procesas. 🔁

Jeigu jaučiate, kad nerimas, liūdesys, įtampa ar kiti emociniai sunkumai užsitęsė ir tampa sunku su jais susitvarkyti vieniems, kviečiame Klaipėdos miesto gyventojus kreiptis į mūsų centrą dėl nemokamų psichosocialinių, psichologinių ir psichoterapinių konsultacijų suaugusiems ir vaikams.

Susisiekti galite 📞 +370 664 36657 arba 📧 [email protected]
📍 Mūsų adresas:
Smilčių g. 5, II aukštas, Klaipėda,
I-V 09:00 - 18:00 (būtina išankstinė registracija).
Daugiau informacijos www.v

18/08/2026

Pavojingose situacijose ne visada pasirenkame, kaip elgtis. Mūsų kūnas gali automatiškai reaguoti – kovoti, bėgti, sustingti ar bandyti nuraminti grėsmę keliantį žmogų. Tai išgyvenimo reakcijos, o ne sąmoningi pasirinkimai.

Todėl tai, kad nesipriešinai, nepabėgai, tylėjai ar prisitaikei, nereiškia, kad sutikai su tuo, kas vyko. Sustingimas taip pat nėra silpnumas – kartais taip smegenys bando apsaugoti mus nuo dar didesnio pavojaus.

Po patirto smurto ar nusikaltimo galime klausti savęs: „Kodėl aš taip pasielgiau?“

Tačiau atsakomybė už tai, kas įvyko, tenka tam, kuris pasirinko smurtauti ar nusikalsti.

Tavo reakcija buvo bandymas išgyventi. Ne tavo kaltė.

Tu ar tavo šeimos nariai tapo nusikaltimo aukomis ar liudininkais? Kviečiame kreiptis dėl nemokamos psichologinės ir teisinės pagalbos mūsų centre.

📧 [email protected] arba 📞 +370 655 21030

📍 Mūsų adresas:
Smilčių g. 5, II aukštas, Klaipėda,
I-V 09:00 - 18:00 (būtina išankstinė registracija).

Daugiau informacijos www.vedavidus.lt

17/08/2026

„Viskas gerai.“ Ar tikrai?

Kartais šį atsakymą pasakome net nesusimąstydami. Kartais todėl, kad nenorime apkrauti kitų savo problemomis, nenorime būti silpni, bijome, kad mūsų nesupras, o kartais tiesiog nežinome, kaip paaiškinti tai, ką patys jaučiame.

Todėl ir toliau einame į darbą, rūpinamės vaikais, tvarkome namus, bendraujame, juokiamės, atsakome į žinutes ir gyvename taip, tarsi viskas būtų gerai. O viduje galime jausti nerimą, nuovargį, liūdesį, pyktį ar tiesiog didžiulę įtampą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip save apsaugome. Juk ne visada norisi kalbėti apie tai, kas sunku. Ir kartais trumpam tikrai gali būti lengviau pasakyti „nieko tokio“ ir eiti toliau.

Tačiau jeigu nuolat slepiame tai, ką išgyvename, mūsų jausmai nuo to nedingsta. Beje, tyrimai rodo, jog emocijų slopinimas gali būti susijęs su didesne organizmo reakcija į stresą, sunkesniu emociniu išgyvenimu ir santykių sunkumais.

Aišku, nebūtina visiems pasakoti visko. Nebūtina kiekvieną jausmą iškart išspręsti. Tačiau svarbu turėti bent vieną žmogų ar saugią erdvę, kurioje nereikia apsimesti, kad susitvarkome, kad "viskas gerai".

Nes kiek energijos mums kainuoja nuolatinis bandymas atrodyti stipriems? Kartais daug daugiau, nei kainuotų tiesiog pasakyti: „Šiuo metu man nėra gerai, man reikia pagalbos.“

Jeigu jaučiate, kad nerimas, liūdesys, įtampa ar kiti emociniai sunkumai užsitęsė ir tampa sunku su jais susitvarkyti vieniems, kviečiame Klaipėdos miesto gyventojus kreiptis į mūsų centrą dėl nemokamų psichosocialinių, psichologinių ir psichoterapinių konsultacijų.

Susisiekti galite 📞 +370 664 36657 arba 📧 [email protected]

📍 Mūsų adresas:
Smilčių g. 5, II aukštas, Klaipėda,
I-V 09:00 - 18:00 (būtina išankstinė registracija).

Daugiau informacijos www.v