What are the opening hours?

Monday 07:45 - 21:15 Tuesday 07:45 - 21:15 Wednesday 07:45 - 21:15 Thursday 07:45 - 21:15 Friday 07:45 - 21:15 Saturday 09:00 - 14:00

Judėk be skausmo, Taikos Prospektas 28, Vėtrungės pasažas III aukštas, Klaipeda (2026)

Q: What is the address?

Taikos Prospektas 28, Vėtrungės Pasažas III Aukštas

04/08/2026

💉 Dažniausiai girdimi teiginiai apie blokadas – MITAS ar TIESA? 🤔

Apie skausmo blokadas nuomonių netrūksta. Vieni jas giria, kiti kritikuoja, tačiau ne visi teiginiai yra teisingi. Pažiūrėkime, ką apie tai sako medicinos praktika. 👇

💬 „Blokada išgydo skausmą.“

❌ MITAS.

Blokada gali labai veiksmingai sumažinti skausmą ir uždegimą, tačiau ne visada pašalina pačią jo priežastį. Jei skausmą sukelia biomechaniniai sutrikimai, raumenų disbalansas ar degeneraciniai pakitimai, dažnai reikalingas ir kitas gydymas.

⸻

💬 „Po blokados galima greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo.“

✅ TIESA.

Daugeliui pacientų sumažėjęs skausmas leidžia lengviau judėti, miegoti, dirbti ir pradėti aktyvią reabilitaciją. Todėl blokados dažnai taikomos kaip kompleksinio gydymo dalis.

⸻

💬 „Blokada sumažina uždegimą.“

✅ TIESA.

Jei naudojami kortikosteroidai, jų tikslas – slopinti uždegiminį procesą. Dėl to mažėja patinimas, spaudimas audiniams ir skausmas.

⸻

💬 „Blokada gali padėti išvengti operacijos.“

⚠️ IŠ DALIES TIESA.

Kai kuriais atvejais – taip. Jei skausmas sumažėja ir kartu taikomas tinkamas gydymas, operacijos gali neprireikti. Tačiau tam tikrais atvejais vien blokados nepakanka.

⸻

💬 „Blokada leidžia pradėti efektyvesnę reabilitaciją.“

✅ TIESA.

Kai stiprus skausmas neleidžia normaliai judėti ar atlikti pratimų, jo sumažinimas suteikia galimybę aktyviau dalyvauti gydymo procese.

⸻

💬 „Vien blokados pakanka visiškai pasveikti.“

❌ MITAS.

Ilgalaikiai rezultatai dažniausiai pasiekiami tada, kai gydoma ne tik skausmo simptomas, bet ir jo priežastis.

⸻

💬 „Blokada tinka ne visiems.“

✅ TIESA.

Tai nėra universali procedūra. Sprendimas priklauso nuo diagnozės, simptomų, bendros sveikatos būklės ir gydytojo įvertinimo.

⸻

💬 „Blokados poveikis trunka metus ar net 10 metų.“

❌ MITAS.

Dažnai galima išgirsti: „Man padarė blokadą ir ji veikė 5 ar net 10 metų.“ Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp vaisto veikimo ir ilgalaikio gydymo rezultato.

Vietinis anestetikas dažniausiai veikia kelias valandas, o kortikosteroidų priešuždegiminis poveikis paprastai trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Kodėl tuomet kai kurie žmonės ilgus metus nebejaučia skausmo?

Blokada sumažina uždegimą ir skausmą, todėl organizmas gauna galimybę tęsti natūralius gijimo procesus. Mūsų organizmas pats geba kovoti su uždegimu ir atkurti pažeistus audinius. Kai kuriems žmonėms vien to pakanka – uždegimas nurimsta, audiniai sugyja, todėl skausmas nebegrįžta daugelį metų, net jei po blokados nebuvo taikytas papildomas gydymas.

Kitiems pacientams geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai sumažėjus skausmui taikoma fizioterapija, reabilitacija ar gydomieji pratimai.

📌 Svarbiausia suprasti: jei žmogus po vienos blokados gerai jaučiasi metus ar net 10 metų, tai nereiškia, kad tiek laiko veikė vaistai. Ilgalaikį rezultatą lėmė organizmo gijimo procesai.

⸻

💬 „Jei blokada nepadėjo, vadinasi ji buvo blogai atlikta.“

❌ MITAS.

Neretai galima išgirsti: „Pasidariau blokadą, bet ji visiškai nepadėjo.“ Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad procedūra buvo atlikta netinkamai.

Blokados veiksmingumas priklauso nuo daugelio veiksnių: ar tiksliai nustatyta skausmo priežastis, ar vaistai suleisti į tinkamą vietą, koks yra audinių pažeidimo pobūdis ir kiek pažengęs uždegiminis procesas. Kartais skausmą sukelia kelios problemos vienu metu, todėl vien blokados nepakanka.

Jeigu jau nusprendėte atlikti blokadą arba ji buvo būtina gydymo dalis, sumažėjus skausmui verta išnaudoti šį laiką aktyviam gydymui – fizioterapijai, reabilitacijai ir gydomiesiems pratimams. Tai padeda atkurti funkciją ir sumažina skausmo pasikartojimo tikimybę.

⸻

📝 Išvada

Didžiausia klaida – manyti, kad blokada yra stebuklingas sprendimas arba, priešingai, visiškai nenaudinga procedūra.

📍 Įsiminkite du svarbiausius dalykus:

🧠 1. Skausmas yra organizmo signalas.

Skausmas – tai organizmo siunčiama žinutė smegenims, kad tam tikroje vietoje vyksta pažeidimas, uždegimas ar kitas sutrikimas. Todėl svarbiausia ne tik numalšinti skausmą, bet ir išsiaiškinti jo priežastį.

💉 2. Blokada dažnu atveju laikinai susilpnina arba nutraukia šio skausmo signalo perdavimą.

Būtent dėl to ji ir vadinama blokada – jos tikslas yra sumažinti skausmą ir uždegimą, kad organizmas galėtų lengviau gyti, o pacientas – grįžti prie judėjimo ir, jei reikia, tęsti gydymą.

👉 Blokada nėra stebuklas. Tai vienas iš gydymo metodų, kuris tinkamai parinktais atvejais gali būti naudingas. Bet tai vaistų dozės, kurios gali turėti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Tačiau geriausi ir ilgalaikiai rezultatai dažniausiai pasiekiami tada, kai kartu ieškoma tikrosios skausmo priežasties ir ji gydoma.

🌐www.judekbeskausmo.lt
☎️ +370 681 68731
📍 Klaipėda, Taikos pr. 28, 3 aukštas

14/07/2026

🚗 Po 20–30 minučių vairavimo ar sėdėjimo pradeda skaudėti nugarą?

Jeigu dirbdami prie kompiuterio ar vairuodami pradedate jausti skausmą juosmens srityje, sėdmenyse ar jis plinta į koją – tai nėra normalu.

Kodėl taip nutinka?

Ilgai sėdint stuburui tenka didesnė apkrova nei stovint. Padidėja spaudimas tarpslanksteliniams diskams, įsitempia juosmens, sėdmenų ir klubų raumenys, blogėja audinių kraujotaka, gali būti dirginamos nervų šaknelės ar sėdimasis nervas. Ilgainiui silpnėja gilieji liemens stabilizuojantys raumenys, todėl net trumpas sėdėjimas ar vairavimas gali sukelti skausmą.

Tačiau svarbu suprasti, kad skausmas – tai simptomas, o ne diagnozė. Vieniems jį sukelia raumenų disbalansas, kitiems – tarpslankstelinio disko išvarža, stuburo sąnarių pakitimai, nervo dirginimas ar kitos priežastys.

Todėl vien pakeisti sėdėjimo padėtį ar išgerti vaistų dažnai nepakanka.

Kaip galime padėti?

„Judėk be skausmo“ klinikoje pirmiausia atliekame išsamų funkcinį ištyrimą. Įvertiname Jūsų nusiskundimus, judesių amplitudę, laikyseną, raumenų būklę, atliekame specialius funkcinius testus ir, jei turite, įvertiname MRT, KT ar rentgeno tyrimų atsakymus.

Tik išsiaiškinę, kokie veiksniai palaiko Jūsų skausmą, sudarome individualų gydymo planą.

Gydymo metodą parenkame individualiai – pagal Jūsų būklę galime taikyti TECAR terapiją, smūginės bangos terapiją, kriotermošoko terapiją, aukštos galios lazerio terapiją, magnetoterapiją, kompiuterizuotą stuburo tempimo terapiją, elektrostimuliaciją, manualinę terapiją bei individualius kineziterapeuto užsiėmimus.

🎯 Mūsų tikslas – ne tik sumažinti skausmą, bet ir nustatyti pagrindinius jį palaikančius veiksnius, kad rezultatas būtų kuo ilgalaikiškesnis.

📍 „Judėk be skausmo“ – Klaipėda, Taikos pr.28, 3 aukštas
🌐 www.judekbeskausmo.lt
☎️ +370 68168731

📞 Registruokitės konsultacijai ir sužinokite, kodėl skauda būtent Jums.

01/07/2026

Kodėl vieniems disko išvarža skauda, o kitiems – ne?

“Mano draugas turi tokią pačią išvaržą, bet jis bėgioja, o aš vos paeinu.“ Kodėl taip nutinka?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos išgirstame „Judėk be skausmo“ klinikoje.

Pacientas atsineša magnetinio rezonanso (MRT) tyrimą ir sako:

„Man nustatyta L4/L5 disko išvarža. Bet mano kaimynas turi lygiai tokią pačią diagnozę. Jis sportuoja, važinėja dviračiu, dirba sode ir nieko nejaučia. O man skauda nugarą, skausmas eina į koją, negaliu ilgiau paeiti – turiu sustoti ir prisėsti. Kodėl taip yra?”

Iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiška.

Jeigu diagnozė ta pati, kodėl vienam žmogui skauda, o kitam – ne?

Atsakymas slypi ne tik MRT nuotraukoje.

⸻

MRT parodo, kaip atrodo stuburas, bet ne visada parodo, kas sukelia skausmą

Tai viena didžiausių klaidų, kurią daro pacientai.

Pamatę MRT atsakymą jie galvoja:

„Radau priežastį – kalta išvarža.“

Tačiau medicina sako ką kita.

Moksliniai tyrimai rodo, kad labai daug žmonių, kurie nejaučia jokio nugaros skausmo, turi disko išvaržas, disko išsigaubimus ar kitus stuburo pakitimus.

Jie gyvena visiškai normalų gyvenimą.

Sportuoja.

Kelia svorius.

Dirba fiziškai.

Ir net nežino, kad turi išvaržą.

⸻

Kodėl vienam skauda, o kitam – ne?

Įsivaizduokite dvi vynuoges.

Abi atrodo panašaus dydžio.

Tačiau viena – šviežia, prisirpusi, pilna sulčių.

Kita – sudžiūvusi razina.

Abi yra vynuogės.

Tačiau jos visiškai skirtingos.

Panašiai gali būti ir su disko išvarža.

Kartais ji būna tarsi prisirpusi vynuogė – paburkusi, aktyvi, aplink ją vyksta uždegiminė reakcija, dirginama nervo šaknelė.

Tuomet net ir nedidelė išvarža gali sukelti labai stiprų skausmą.

Skausmas gali plisti į sėdmenį, šlaunį ar blauzdą.

Gali atsirasti tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas.

Ilgiau pastovėjus ar paėjus ima skaudėti taip stipriai, kad žmogus priverstas sustoti.

Kitais atvejais išvarža laikui bėgant tarsi susitraukia ir tampa panaši į raziną.

Ji gali būti tokio pat dydžio arba net didesnė, tačiau nebesukelia aktyvaus uždegimo, nebedirgina nervo ir žmogus nejaučia jokio skausmo.

Todėl du pacientai gali turėti vienodą MRT aprašymą:

L4/L5 disko išvarža.

Tačiau vienas jaučiasi visiškai sveikas.

Kitas – sunkiai nueina kelis šimtus metrų.

⸻

Kas dar lemia skausmą?

Skausmą sukelia ne vien išvarža.

Didelę įtaką turi:

✔ nervo dirginimas;

✔ uždegimo intensyvumas;

✔ raumenų būklė;

✔ stuburo stabilumas;

✔ laikysena ir judėjimo įpročiai;

✔ fizinis aktyvumas;

✔ anksčiau patirtos traumos;

✔ individualus nervų sistemos jautrumas.

Todėl kiekvienas žmogus yra skirtingas.

Negalima lyginti savo MRT su kaimyno MRT.

Lygiai taip pat negalima lyginti ir skausmo.

⸻

Ar visada reikia operuoti išvaržą?

Ne.

Didžioji dalis disko išvaržų gydomos konservatyviai.

Daugeliui pacientų operacijos neprireikia.

Svarbiausia – tiksliai įvertinti, kas sukelia simptomus.

Kartais pakanka sumažinti uždegimą.

Kartais reikia atpalaiduoti įtemptus raumenis.

Kartais svarbiausia sustiprinti gilųjį liemens raumenyną.

O kartais būtina kantrybė, nes organizmas pats palaipsniui mažina išvaržą ir uždegimą.

⸻

Kodėl šiandien vis dažniau rekomenduojama reabilitacija?

Anksčiau pacientai dažniau tikėdavosi vienos injekcijos ar vaistų, kurie iš karto panaikins skausmą.

Tačiau šiandien vis daugiau gydytojų pirmiausia rekomenduoja konservatyvų gydymą.

Kodėl?

Nes vaistai ar injekcijos dažniausiai sumažina skausmą, bet nepašalina priežasties.

Jeigu išlieka silpni raumenys, netaisyklinga laikysena ar nuolatinė perkrova, skausmas dažnai sugrįžta.

Todėl vis dažniau gydymas pradedamas nuo aktyvios reabilitacijos.

⸻

Ką gali duoti fizioterapija ir TECAR terapija?

Šiuolaikinė fizioterapija padeda sumažinti skausmą, gerinti kraujotaką, mažinti raumenų įtampą ir sudaryti palankesnes sąlygas audinių gijimui.

Viena iš dažniau taikomų procedūrų yra TECAR terapija.

Tačiau svarbu suprasti – nei TECAR terapija, nei kita fizioterapija nėra stebuklas.

Didžiausias efektas pasiekiamas tada, kai procedūros derinamos su individualiai parinkta kineziterapija.

Būtent judesys padeda atkurti normalią stuburo funkciją ir sumažinti skausmo pasikartojimo riziką.

⸻

Ką darome „Judėk be skausmo“ klinikoje?

Pas mus gydymas neprasideda nuo klausimo:

„Ką rodo MRT?”

Jis prasideda nuo kito klausimo:

„Kas šiandien jus labiausiai vargina?”

Vertiname:

* kur tiksliai skauda;
* kada atsiranda skausmas;
* ar jis plinta į koją;
* ar yra tirpimas arba silpnumas;
* kaip juda stuburas;
* kokia raumenų būklė;
* kaip žmogus vaikšto ir juda.

Tik tada MRT vaizdą susiejame su paciento simptomais.

Nes gydyti reikia ne tyrimo aprašymą.

Reikia gydyti žmogų.

Svarbiausia žinutė

Jeigu jūsų MRT parašyta L4/L5 disko išvarža, tai dar nereiškia, kad būtent ji yra jūsų skausmo priežastis.

Ir jei jūsų pažįstamas turi tokią pačią diagnozę, bet gyvena be skausmo – tai nėra stebuklas.

Tai reiškia, kad vien MRT atsakymo nepakanka. Reikia įvertinti, ar išvarža šiuo metu aktyviai dirgina nervą, ar vyksta uždegimas, kokia yra raumenų būklė ir kokie yra jūsų simptomai.

„Judėk be skausmo“ klinikoje vadovaujamės principu – gydome ne MRT nuotrauką, o žmogų. Tik tiksliai įvertinus tyrimus, simptomus ir judėjimo funkciją galima parinkti gydymą, kuris padeda ne tik sumažinti skausmą, bet ir sugrįžti prie įprasto gyvenimo.

01/07/2026

Ar tikrai dėl nugaros skausmo kalta disko išvarža? Gydytojų atsakymas nustebina daugelį

„Man skauda nugarą. Tikriausiai išvarža.“

Tai viena dažniausių frazių, kurias išgirstame „Judėk be skausmo“ klinikoje. Daugelis pacientų atvyksta jau įsitikinę, kad jų skausmo priežastis – disko išvarža. Kai kurie net svarsto apie operaciją, nors dar nėra buvę pas specialistą.

Tačiau ar tikrai kiekvienas nugaros skausmas reiškia disko išvaržą?

Atsakymas – ne.

⸻

Ne kiekvienas nugaros skausmas yra išvarža

Moksliniai tyrimai rodo, kad net 30–50 proc. žmonių, kurie visiškai nejaučia nugaros skausmo, magnetinio rezonanso tyrime randama disko išvaržų ar kitų stuburo pakitimų.

Kitaip tariant, žmogus gali turėti išvaržą ir gyventi be jokio skausmo.

Ir atvirkščiai – gali stipriai skaudėti nugarą, nors išvaržos visai nėra.

Todėl svarbiausias klausimas nėra „Ar turiu išvaržą?“, o „Kas iš tikrųjų sukelia mano skausmą?“

⸻

Kas dažniausiai sukelia nugaros skausmą?

Praktikoje dažniausiai matome, kad skausmą sukelia ne pati išvarža, o:

* raumenų perkrova;
* giluminių nugaros raumenų silpnumas;
* sąnarių funkcijos sutrikimai;
* miofascialiniai trigeriniai taškai;
* ilgalaikis sėdimas darbas;
* netinkama laikysena ar judesių įpročiai.

Todėl du žmonės su vienodais MRT atsakymais gali jaustis visiškai skirtingai – vienam neskauda nieko, kitas vos gali atsikelti iš lovos.

⸻

Kodėl šiandien ne visada skubama atlikti injekcijas?

Prieš keletą metų injekcijos į stuburą ar aplink nervų šakneles buvo siūlomos gerokai dažniau nei dabar.

Šiandien gydymo tendencijos keičiasi.

Vis daugiau gydytojų pirmiausia rekomenduoja aktyvų konservatyvų gydymą, nes daugeliui pacientų jis leidžia išvengti tiek pakartotinių injekcijų, tiek operacijos.

Injekcijos gali būti labai naudingos, kai skausmas toks stiprus, kad žmogus negali normaliai judėti ar pradėti reabilitacijos.

Tačiau svarbu suprasti, kad jos dažniausiai numalšina simptomą, bet nepašalina priežasties.

Jeigu žmogus ir toliau juda taip pat, silpni raumenys lieka silpni, o perkrauti audiniai – perkrauti, skausmas neretai sugrįžta.

⸻

Kodėl vis dažniau rekomenduojama TECAR ir fizioterapija?

Šiuolaikinės reabilitacijos tikslas – ne tik sumažinti skausmą, bet ir padėti audiniams atsistatyti.

Todėl vis dažniau gydymo planuose atsiranda fizioterapijos procedūros.

Viena iš jų – TECAR terapija.

TECAR terapija skatina kraujotaką, gerina audinių medžiagų apykaitą, mažina raumenų įtampą ir gali padėti sumažinti skausmą. Dėl šių savybių ją dažnai rekomenduojama taikyti kartu su kineziterapija, ypač esant raumenų, sausgyslių ar sąnarių kilmės skausmams.

Svarbu suprasti, kad nei TECAR, nei kita fizioterapija nėra stebuklingas gydymas.

Didžiausią naudą pacientai dažniausiai pasiekia tada, kai procedūros derinamos su individualiai pritaikytais pratimais.

⸻

Ar vien fizioterapijos pakanka?

Ne visada.

Jeigu žmogus po procedūros grįžta prie tų pačių įpročių, dėl kurių atsirado problema, skausmas gali sugrįžti.

Todėl gydymas turėtų būti kompleksinis.

Dažniausiai geriausi rezultatai pasiekiami derinant:

✔️ kineziterapiją;

✔️ TECAR terapiją;

✔️ kitas fizioterapijos procedūras;

✔️ individualias rekomendacijas kasdieniam judėjimui.

⸻

Kada reikalingas magnetinis rezonansas?

Tai dar vienas dažnas pacientų klausimas.

MRT nėra pirmasis tyrimas kiekvienam nugaros skausmui.

Jeigu nėra rimtų neurologinių simptomų, traumos ar kitų įspėjamųjų požymių, daugeliu atvejų pirmiausia rekomenduojamas konservatyvus gydymas.

Tik jei simptomai užsitęsia arba atsiranda rankos ar kojos silpnumas, ryškūs jutimų sutrikimai ar kiti nerimą keliantys požymiai, gydytojas sprendžia dėl papildomų tyrimų.

⸻

Ką siūlome „Judėk be skausmo“ klinikoje?

Mūsų tikslas – ne tik sumažinti skausmą, bet ir surasti jo priežastį.

Todėl kiekvienam pacientui pirmiausia atliekamas išsamus funkcinis įvertinimas.

Tik po jo sudaromas individualus gydymo planas, kuris gali apimti:

* individualią kineziterapiją;
* TECAR terapiją;
* fizioterapijos procedūras;
* smūginės bangos terapiją, kai ji yra tinkamiausias pasirinkimas;
* rekomendacijas, padedančias sumažinti skausmo pasikartojimo riziką.

⸻

Ar nugaros skausmas visada reiškia disko išvaržą?

Ne.

Disko išvarža yra tik viena iš daugelio galimų nugaros skausmo priežasčių. Todėl vien MRT atsakymas dar nepasako, kodėl skauda.

Svarbiausia – ne ieškoti „baisios diagnozės“, o suprasti, kas iš tikrųjų sukelia skausmą.

Kartais pakanka tinkamai parinktos kineziterapijos ir fizioterapijos, kad žmogus vėl galėtų gyventi aktyviai ir be skausmo.

⸻

„Judėk be skausmo“ patarimas

Negydykite MRT nuotraukos – gydykite skausmo priežastį. Kuo anksčiau pradedamas tinkamai parinktas konservatyvus gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikio skausmo, pakartotinių injekcijų ar net operacijos.

📍 Taikos pr. 28, Vėtrungės pasažas, 3 aukštas, Klaipėda
📞 +370 681 68731
🌐 www.judekbeskausmo.lt

30/06/2026

Kulno, alkūnės ar klubo skausmas: nuo ko pradėti?

Skausmas kulne, alkūnėje ar klubo srityje dažnai prasideda nepastebimai. Iš pradžių jis juntamas tik po didesnio fizinio krūvio, vėliau – kiekvieną rytą atsikėlus, o galiausiai pradeda trukdyti net kasdieniams darbams.

Tuomet prasideda ieškojimas, kas galėtų padėti greičiausiai. Šiandien gyvename greitu tempu – neturime laiko ilgam gydymui, norime kuo greičiau grįžti į darbą, sportą ar įprastą gyvenimą. Todėl natūralu, kad daugelis pacientų tikisi vieno sprendimo, kuris skausmą panaikins iš karto.

Dažnai tokiu sprendimu tampa vaistų injekcijos.

Tačiau ar jos visada yra geriausias pasirinkimas?

Greitas rezultatas ne visada reiškia ilgalaikį sprendimą

Skausmą malšinančios arba uždegimą slopinančios injekcijos medicinoje turi savo vietą. Tam tikrose situacijose jos gali būti labai naudingos – kai uždegimas itin stiprus, žmogus negali normaliai judėti arba skausmas neleidžia pradėti reabilitacijos.

Problema atsiranda tada, kai injekcija tampa ne gydymo plano dalimi, o vieninteliu gydymo metodu.

Kasdien savo klinikoje matome pacientus, kurie atvyksta dėl kulno pentino, tenisininko alkūnės ar klubo skausmo jau po vienos, dviejų ar net trijų injekcijų. Dažniausiai jų istorija labai panaši:

„Po pirmos injekcijos buvo geriau.“

„Po kelių savaičių skausmas sugrįžo.“

„Pakartojo injekciją.“

„Ir vėl po kurio laiko pradėjo skaudėti.“

Tuomet pacientas gydytojo paklausia: „Kas dabar?“

Neretai tik tada rekomenduojama pradėti fizioterapiją ar kineziterapiją.

Kodėl taip nutinka?

Dažniausiai ne todėl, kad gydytojas pasirinko netinkamą gydymą.

Šiuolaikinėje medicinoje didelę įtaką daro ir pacientų lūkesčiai. Daugelis žmonių šiandien nori greito rezultato. Neturime kelių savaičių ar mėnesių nuosekliam gydymui. Norime stebuklingo sprendimo šiandien.

Todėl neretai pasirenkamas metodas, kuris greitai sumažina simptomus.

Tačiau svarbu suprasti vieną dalyką – jei nepašalinama tikroji skausmo priežastis, skausmas dažnai sugrįžta.

Injekcija gali sumažinti uždegimą, tačiau ji nepakeičia sausgyslės struktūros, nesustiprina nusilpusių raumenų, nepagerina biomechanikos ir neišsprendžia netaisyklingų judesių, kurie dažnai ir sukelia problemą.

Kodėl dažnai verta pradėti nuo kineziterapijos ir fizioterapijos?

Dauguma kulno, alkūnės ir dalis klubo skausmų nėra vien tik uždegimo problema.

Dažniausiai tai yra ilgą laiką besiformuojantis sausgyslių perkrovimas, audinių degeneracija, sumažėjęs jų atsparumas krūviui ar netinkamas judesių modelis.

Todėl gydymas turėtų būti nukreiptas ne tik į skausmo mažinimą, bet ir į priežasties šalinimą.

Individualiai parinkta kineziterapija padeda:

• atkurti taisyklingą judėjimą;

• sustiprinti nusilpusius raumenis;

• sumažinti pakartotinio skausmo riziką;

• grąžinti audinių atsparumą krūviui.

Fizioterapija, įskaitant smūginės bangos terapiją, gali būti puiki pagalbinė priemonė, tačiau ji taip pat nėra stebuklingas metodas. Geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami tada, kai ji derinama su aktyviu gydymu – kineziterapija.

Kodėl po injekcijų kartais sunkiau taikyti smūginės bangos terapiją?

Ypač gydant tenisininko alkūnę pasitaiko situacijų, kai pacientas jau yra gavęs kelias kortikosteroidų injekcijas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kartotinės kortikosteroidų injekcijos gali silpninti sausgyslių ir aplinkinių minkštųjų audinių struktūrą bei didinti jų pažeidimo riziką. Kai kuriems pacientams dėl to audiniai tampa jautresni, o smūginės bangos terapija procedūros metu būna gerokai skausmingesnė.

Tai nereiškia, kad taip atsitinka visiems.

Tačiau praktikoje tokių situacijų matome pakankamai dažnai, todėl prieš pradedant gydymą visuomet svarbu įvertinti, kokios procedūros jau buvo atliktos.

O kada injekcijos vis dėlto reikalingos?

Svarbu suprasti, kad injekcijos nėra blogis.

Jos gali būti labai naudingos tam tikrose situacijose:

– kai skausmas labai stiprus;

– kai žmogus negali pradėti aktyvios reabilitacijos;

– kai gydytojas aiškiai įvertina, jog nauda bus didesnė už galimą riziką.

Tačiau daugeliu lėtinių sausgyslių problemų atvejų jos neturėtų būti vienintelis gydymo metodas.

Ką sako moksliniai tyrimai?

Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų lygina skirtingus lėtinio kulno, alkūnės ir kitų sausgyslių skausmų gydymo būdus. Viena iš dažniausiai pasikartojančių išvadų – trumpalaikis ir ilgalaikis gydymo efektas nebūtinai yra tas pats.

• Kortikosteroidų injekcijos dažnai suteikia greitą palengvėjimą, tačiau jų poveikis neretai būna trumpalaikis. Tyrimai rodo, kad ypač gydant tenisininko alkūnę skausmas pirmąsias savaites sumažėja greičiau nei taikant kitus metodus, tačiau po kelių mėnesių rezultatai dažnai nebepranašauja kitų gydymo būdų, o daliai pacientų simptomai atsinaujina. (PubMed⁠)

• Smūginės bangos terapija dažniausiai neveikia akimirksniu, tačiau ilgalaikiai rezultatai gali būti geresni. 2024 m. paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad pirmą mėnesį kortikosteroidų injekcijos dažniau sumažina skausmą, tačiau po 3 ir 6 mėnesių smūginės bangos terapija buvo susijusi su geresniu skausmo sumažėjimu ir rankos funkcijos atsistatymu gydant tenisininko alkūnę. (PubMed⁠)

• Kartotinės kortikosteroidų injekcijos turėtų būti skiriamos atsakingai. Naujausiose tarptautinėse rekomendacijose pabrėžiama, kad injekcijų nauda turi būti vertinama individualiai, o pakartotinės injekcijos dėl galimos minkštųjų audinių ir sausgyslių pažeidimo rizikos neturėtų tapti įprastu sprendimu. Kai kurių būklių, pavyzdžiui, neuždegiminio kulno skausmo atveju, jų rutininis taikymas net nerekomenduojamas. (BMJ Rapm⁠)

Svarbiausia žinutė pacientui – nėra vieno gydymo metodo, kuris tiktų visiems. Tačiau daugeliu lėtinių sausgyslių problemų atvejų geriausių ilgalaikių rezultatų pasiekiama tada, kai gydymas pradedamas nuo išsamaus ištyrimo, individualios kineziterapijos ir, esant indikacijoms, papildomas fizioterapija. Injekcijos turėtų būti taikomos kaip apgalvota gydymo plano dalis, o ne vienintelis būdas kovoti su skausmu.

Nuo ko verta pradėti?

Jeigu kulno, alkūnės ar klubo skausmas tęsiasi ne vieną savaitę, dažniausiai verta pradėti nuo išsamaus ištyrimo.

Svarbiausia atsakyti ne į klausimą „kaip numalšinti skausmą“, o „kodėl jis atsirado“.

Tik supratus priežastį galima parinkti tinkamiausią gydymo planą.

Kartais pakanka individualios kineziterapijos.

Kartais reikalinga fizioterapija.

Kartais prireikia smūginės bangos terapijos.

O kai kuriais atvejais – ir injekcijos.

Svarbiausia, kad gydymas būtų nuoseklus, o ne orientuotas tik į trumpalaikį skausmo išjungimą.

Mūsų požiūris

„Judėk be skausmo“ klinikoje tikime, kad geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai gydome ne tik simptomą, bet ir jo priežastį.

Todėl prieš rekomenduodami procedūras visada įvertiname žmogaus judesius, raumenų būklę, skausmo kilmę ir jau taikytą gydymą.

Kartais greičiausias kelias nėra trumpiausias.

Tačiau būtent jis dažniausiai leidžia pasiekti tai, ko pacientai nori labiausiai – ne kelių savaičių palengvėjimą, o ilgalaikį judėjimą be skausmo.

🌐www.judekbeskausmo.lt
☎️ +370 681 68731
📍Klaipėda, Taikos pr.28, 3 aukštas

13/06/2026

⚠️ Skauda sėdint? Skausmas plinta į šlaunį? Nebūtinai problema yra nugaroje.

Pastaraisiais metais piriformis (kriaušinis) raumuo tapo bene labiausiai aptarinėjamu raumeniu kineziterapijoje. Pajutus gilų skausmą sėdmens srityje, plintantį į šlaunį ar net koją, dažnas iškart išgirsta: “Čia kriaušinio raumens sindromas” (“Čia piriformis sindromas”).

Tačiau realybė dažnai yra sudėtingesnė.

Kas yra piriformis raumuo?

Tai nedidelis, giliai sėdmens srityje esantis raumuo, kurio pagrindinė funkcija – stabilizuoti klubo sąnarį ir padėti atlikti kojos sukamuosius judesius.

Kadangi šalia jo eina sėdimasis nervas, padidėjusi raumens įtampa ar spazmas gali dirginti nervą ir sukelti simptomus, primenančius išialgiją.

Kokie simptomai gali pasireikšti?

✔ Gilus skausmas vienoje sėdmens pusėje
✔ Skausmas sėdint ilgesnį laiką
✔ Skausmas kylant laiptais ar sportuojant
✔ Tempimo ar deginimo jausmas sėdmenyje
✔ Skausmo plitimas į šlaunį ar blauzdą
✔ Tirpimas ar dilgčiojimas kojoje

Nuo ko tai gali atsirasti?

Priežasčių gali būti įvairių:

🔹 Ilgalaikis sėdėjimas
🔹 Per didelis fizinis krūvis
🔹 Raumenų disbalansas
🔹 Klubo ar dubens biomechanikos sutrikimai
🔹 Netinkami judėjimo įpročiai
🔹 Atsigavimas po traumų

Svarbu suprasti, kad panašius simptomus gali sukelti ir juosmeninės stuburo dalies problemos, klubo sąnario sutrikimai ar kitų sėdmens raumenų perkrova.

Kaip nustatoma tikroji priežastis?

Vien pagal simptomus diagnozuoti piriformis sindromą nėra tikslu.

Vertinimo metu svarbu:

✅ Išsami apklausa
✅ Judesių ir laikysenos analizė
✅ Specialūs klinikiniai testai
✅ Raumenų jėgos bei lankstumo įvertinimas

Tik išsamus ištyrimas leidžia suprasti, ar tikrai kaltas piriformis raumuo, ar problema slypi kitur.

Kas gali padėti?

Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties, tačiau dažniausiai taikome:

👉 Individualius kineziterapijos užsiėmimus – koreguojami judesiai, stiprinami silpnesni raumenys ir atkuriama normali biomechanika.

👉 Smūginės bangos terapiją (ESWT, ekstrakorporinė smūginių bangų terapija) – gali padėti mažinti lėtinį raumenų dirginimą, skausmą bei įtampą.

👉 TECAR terapiją – giliųjų audinių regeneraciją ir kraujotaką skatinančią procedūrą, padedančią mažinti skausmą bei gerinti audinių atsistatymą.

Svarbiausia

Ne kiekvienas sėdmens skausmas yra piriformis sindromas. Todėl svarbu ne spėlioti, o rasti tikrąją problemos priežastį ir ją spręsti tikslingai.

📍 Skausmo klinika „Judėk be skausmo“
📍 Taikos pr. 28, 3 aukštas, Klaipėda
📞 +370 681 68731
🌐 www.judekbeskausmo.lt

Jeigu jaučiate gilų sėdmens skausmą, plitimą į koją ar tirpimą – registruokitės konsultacijai. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo greičiau galima grįžti prie įprasto gyvenimo be skausmo. 💙

10/06/2026

Kada reikia daryti MRT? O kada galima pradėti gydymą ir be jo?

Nugaros, kaklo ar kojos skausmas dažnai sukelia nerimą. Daugelis žmonių mano, kad pirmas žingsnis turėtų būti magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT). Tačiau šiuolaikinė medicina ir tarptautinės gydymo gairės rodo, kad daugeliu atvejų tyrimai nėra reikalingi iš karto.

Skausmas – ne diagnozė, o signalas.

Skausmas yra organizmo siunčiamas signalas, rodantis, kad kažkur sutriko normali funkcija. Tačiau vien tik MRT ar KT ne visada gali atsakyti, kodėl žmogui skauda.

Pavyzdžiui, daugelis žmonių turi disko išvaržas, stuburo degeneracinius pakitimus ar sąnarių nusidėvėjimą, tačiau nejaučia jokio skausmo. Kita vertus, žmogus gali jausti stiprų skausmą, nors tyrimuose randami tik minimalūs pakitimai.

Todėl svarbiausia yra ne nuotrauka, o žmogaus simptomai, funkciniai sutrikimai ir klinikinis ištyrimas.

⸻

Kodėl specialistai pirmiausia atlieka klinikinę diagnostiką?

Patyręs kineziterapeutas, manualinės terapijos specialistas ar gydytojas dažnai gali gana tiksliai nustatyti problemos šaltinį atlikdamas:

* išsamią apklausą;
* judesių analizę;
* neurologinius testus;
* raumenų jėgos vertinimą;
* refleksų ir jutimų patikrinimą;
* stuburo ir sąnarių funkcijos įvertinimą.

Šių testų metu galima nustatyti, ar problema kyla dėl:

* nervo dirginimo;
* disko išvaržos;
* sąnarių disfunkcijos;
* raumenų perkrovos;
* laikysenos sutrikimų;
* judesio kontrolės problemų.

Tokiu būdu dažnai galima pradėti veiksmingą gydymą net ir neturint MRT ar KT atsakymo.

⸻

Kada MRT ar KT dažniausiai nereikalingi?

Dažniausiai tyrimai neskiriami iš karto, jei:

✅ skausmas trunka trumpiau nei 4–6 savaites;

✅ nėra rankos ar kojos silpnumo;

✅ nėra jutimų praradimo;

✅ nėra šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų;

✅ nėra traumos ar įtariamo lūžio;

✅ simptomai palaipsniui mažėja.

Tokiais atvejais dažnai pakanka konservatyvaus gydymo ir stebėjimo.

⸻

Kada reikėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos?

Yra situacijų, kai būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus:

🔴 staiga atsiradęs rankos ar kojos silpnumas;

🔴 pėdos „kritimas“ vaikštant;

🔴 šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai;

🔴 nejautra tarpvietės srityje;

🔴 stiprus skausmas po traumos;

🔴 karščiavimas kartu su nugaros skausmu;

🔴 nepaaiškinamas svorio kritimas;

🔴 progresuojantis neurologinis deficitas.

Tokiais atvejais gali būti reikalingi papildomi tyrimai ir skubi gydytojo konsultacija.

⸻

Kada rekomenduojama atlikti MRT ar KT?

MRT arba KT dažniausiai rekomenduojami, kai:

* simptomai nepraeina ilgiau nei 6–8 savaites;
* gydymas neduoda laukiamo rezultato;
* planuojama intervencija ar operacija;
* įtariamas nervo pažeidimas;
* įtariama rimtesnė patologija;
* reikia patikslinti diagnozę.

Svarbu suprasti, kad tyrimai turi padėti priimti gydymo sprendimus, o ne būti atliekami vien dėl smalsumo.

⸻

Kaip galime padėti „Judėk be skausmo“ klinikoje?

Mūsų tikslas – ne tik sumažinti skausmą, bet ir surasti tikrąją jo priežastį.

Klaipėdoje, Taikos pr. 28 įsikūrusioje klinikoje atliekame išsamią klinikinę diagnostiką ir individualiai parenkame gydymą pagal žmogaus simptomus, funkcinius sutrikimus bei gyvenimo būdą.

Klinikinė diagnostika

Įvertiname:

* skausmo kilmę;
* nervų sistemos būklę;
* stuburo funkciją;
* sąnarių judrumą;
* laikyseną;
* eiseną;
* raumenų balansą.

Jeigu tyrimų reikia, rekomenduojame kreiptis dėl MRT, KT ar kitų papildomų ištyrimų.

Mūsų taikomos terapijos

Fizioterapija

Fizioterapija taikoma siekiant mažinti skausmą, uždegimą ir raumenų įtampą bei skatinti natūralius organizmo gijimo procesus.

Dažniausiai taikoma esant:

* ūmiam nugaros ir kaklo skausmui;
* raumenų spazmams;
* nervų šaknelių dirginimui;
* sąnarių skausmams;
* po traumų ir operacijų;
* lėtiniams skausmams.

Priklausomai nuo situacijos gali būti taikoma smūginės bangos terapija, tecar terapija, kriotermo šoko terapija, , magneto, elektrostimuliacija, ultragarsas, lazerio terapija ar kitos fizioterapinės procedūros.

⸻

Minkštųjų audinių terapija

Taikoma:

* raumenų įtampai;
* miofascijiniams skausmams;
* perkrovoms po darbo ar sporto;
* lėtiniam skausmui;
* judesių apribojimams.

Padeda sumažinti raumenų įtampą, pagerinti audinių elastingumą ir judesių amplitudę.

⸻

Kineziterapija

Skiriama:

* esant disko išvaržoms;
* radikulopatijoms;
* stuburo degeneraciniams pakitimams;
* po traumų ir operacijų;
* laikysenos sutrikimams;
* lėtiniams kaklo ir nugaros skausmams.

Pratimų programa sudaroma individualiai pagal nustatytą klinikinę diagnozę.

⸻

Gydomieji ir korekciniai pratimai

Padeda:

* stabilizuoti stuburą;
* sumažinti nervų dirginimą;
* atkurti taisyklingą judesį;
* pagerinti laikyseną;
* sumažinti skausmo pasikartojimo riziką.

⸻

Judesio ir laikysenos analizė

Įvertiname:

* judesių kokybę;
* biomechaninius sutrikimus;
* raumenų disbalansą;
* netaisyklingus judesių modelius;
* galimas perkrovų priežastis.

Tai leidžia nustatyti tikrąją problemos priežastį ir sudaryti efektyviausią gydymo planą.

Judėjimas – geriausias vaistas

Dauguma nugaros ir kaklo skausmų gali būti sėkmingai gydomi be operacijos. Svarbiausia – laiku nustatyti problemos šaltinį ir parinkti tinkamą gydymą.

Jeigu jaučiate nugaros, kaklo, rankos ar kojos skausmą, tirpimą ar judėjimo apribojimus – nelaukite, kol problema taps lėtinė.

„Judėk be skausmo“ specialistai padės įvertinti Jūsų būklę, nustatyti galimą skausmo priežastį ir sudaryti individualų gydymo planą.

📍 Taikos pr. 28, Klaipėda
📞 +370 681 68731
🌐 www.judekbeskausmo.lt

Judėk be skausmo

04/08/2026

14/07/2026

01/07/2026

01/07/2026

30/06/2026

13/06/2026

10/06/2026

Address

Opening Hours

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category

Listing takedown request

Monday	07:45 - 21:15
Tuesday	07:45 - 21:15
Wednesday	07:45 - 21:15
Thursday	07:45 - 21:15
Friday	07:45 - 21:15
Saturday	09:00 - 14:00