Priklausomybių konsultantė Rita Gedvilienė

24/07/2026

💚 Kartais žmogui sunku ne todėl, kad gyvenime per daug chaoso.

O todėl, kad prie jo jau priprato.

Priprato nuolat laukti, kas nutiks.

Stebėti kitų nuotaikas.

Numatyti pavojų.

Būti pasiruošusiam blogiausiam.

Ir kai pagaliau viskas nurimsta, ramybė ne visada džiugina.

Kartais ji net gąsdina.

Atrodo, kad kažkas negerai.

Kad tuoj kas nors nutiks.

Kad negalima atsipalaiduoti.

Nes žmogus, kuris ilgai gyveno įtampoje, ne iš karto patiki, kad jau saugu.

Jis gali ilgėtis ramybės.

Bet jos sulaukęs nežinoti, ką su ja daryti.

Todėl vėl prisikrauna darbų.

Grįžta ten, kur sunku.

Ieško problemų, kurias galėtų spręsti.

Ne todėl, kad nori kentėti.

O todėl, kad pažįstamas nerimas kartais atrodo saugesnis už nepažįstamą ramybę.

💚 Mokytis gyventi ramiai taip pat reikia laiko.

Ir gal šiandien nereikia ieškoti, kas negerai.

Gal galima bent trumpam patikėti, kad šią akimirką viskas yra gerai.

Rita ☘️
Priklausomybių ir emocinės gerovės konsultantė 💚

22/07/2026

💚

SUSITIKIMAS PANEVĖŽYJE. Šį šeštadienį, liepos 25 d. 11 val. Panevėžio filialo socialinės darbuotojos Rita Gedvilienė ir Inga Bičiūnienė kviečia į kasmėnesinį susitikimą pacientus, baigusius psichosocialinį gydymą.

Pasidalinti savo sveikimo patirtimis, išklausyti kitus, išgirsti atsakymus į iškylančius klausimus, gauti palaikymo – tokie šių susitikimų tikslai.

Kviečiame ir laukiame Tinklų g. 8.

Daugiau informacijos – 0 45 582673.

17/07/2026

💚 Kartais žmogus per ilgai laukia tinkamo laiko gyventi

Laukia, kol bus daugiau pinigų.

Kol sumažės rūpesčių.

Kol vaikai užaugs.

Kol pasikeis darbas.

Kol atsiras daugiau jėgų.

Kol pagaliau pasijus pasiruošęs.

Ir taip dienos po truputį praeina.

Ne blogai.

Ne tuščiai.

Tiesiog vis atidedant save vėlesniam laikui.

„Kai viskas susitvarkys, tada pailsėsiu.“

„Kai baigsiu visus darbus, tada skirsiu laiko sau.“

„Kai nebejausiu baimės, tada pabandysiu.“

Bet gyvenimas retai būna visiškai sutvarkytas.

Visada lieka nebaigtų darbų.

Neatsakytų klausimų.

Nerimo.

Abejonių.

Ir jeigu lauksi dienos, kai niekas nebespaus, gali tekti laukti labai ilgai.

Gal gyvenimas prasideda ne tada, kai viskas tampa lengva.

Gal jis prasideda tada, kai tarp visų rūpesčių vis tiek randi vietos sau.

Išeini pasivaikščioti.

Paskambini žmogui, kurio pasiilgai.

Nusiperki gėlių ne šventei.

Atsisėdi ramiai išgerti kavos.

Leidi sau pasidžiaugti, nors dar ne viskas išspręsta.

💚 Neatidėk viso savo gyvenimo dienai, kuri gali niekada neateiti.

Gal šiandien dar ne viskas gerai.

Bet šiandien vis tiek yra tavo gyvenimo dalis.

Rita ☘️
Priklausomybių ir emocinės gerovės konsultantė 💚

11/07/2026

💚 Ne viską, ką praradai, turi susigrąžinti

Kartais žmogus gyvena atsisukęs atgal.

Galvoja apie žmones, kurių nebėra.

Apie santykius, kurių nepavyko išsaugoti.

Apie laiką, kurio nebesugrąžinsi.

Apie save, koks buvai anksčiau.

Ir vis tikisi:

„Gal dar galima viską susigrąžinti?“

Bet ne viską, ką praradai, turi susigrąžinti.

Kai kurie žmonės išėjo todėl, kad jų kelias šalia tavęs baigėsi.

Kai kurie santykiai nutrūko todėl, kad juose jau nebegalėjai augti.

Kai kurios durys užsidarė ne tam, kad tave nubaustų.

O tam, kad pagaliau nustotum stovėti prie jų ir laukti.

Taip, skauda paleisti.

Ypač tai, dėl ko pats jauti kaltę.

Gal dėl savo pasirinkimų.

Gal dėl priklausomybės, kuri ilgą laiką atėmė iš tavęs ryšius, laiką, pasitikėjimą ar dalį savęs.

Gal dėl tylėjimo.

Gal dėl baimės.

Gal dėl santykių, kuriuose per ilgai pamiršai save.

Bet sveikimas ne visada reiškia susigrąžinti viską, kas buvo.

Kartais sveikimas reiškia priimti, kad kai kas nebegrįš.

Ir vis tiek pasirinkti gyventi toliau.

Ne visos netektys yra pralaimėjimas.

Kartais netektis tampa vieta, kurioje pirmą kartą atsiranda erdvės kažkam naujam.

Naujiems žmonėms.

Naujiems pasirinkimams.

Naujam santykiui su savimi.

Naujam gyvenimui.

💚 Paleisti nereiškia pamiršti.

Tai reiškia nustoti laikyti atidarytas duris tam, kas jau seniai nebegrįžta.

Ir galbūt šiandien tau nereikia dar kartą atsisukti atgal.

Gal šiandien užtenka vieno mažo žingsnio į priekį.

Rita ☘️
Priklausomybių ir emocinės gerovės konsultantė 💚

03/07/2026

💚 Pavojingiausias žmogus mūsų gyvenime dažnai nėra tas, kuris mus kritikuoja. Tai balsas mūsų pačių galvoje.

Jis nematomas.

Bet jo klausomės kasdien.

Jis sako:

„Tu sugadinai savo gyvenimą.“
„Po visko, ką padarei, tu nevertas atleidimo.“
„Kiti gali pasikeisti. Tu – ne.“
„Tu vis tiek vėl suklupsi.“

Ir baisiausia ne tai, kad tos mintys ateina.

Baisiausia, kad po kurio laiko pradedame jas vadinti savimi.

Tačiau tai nesi tu.

Tai gėda.

Tai baimė.

Tai priklausomybės palikti randai.

Tai metų metus girdėti žodžiai, kuriuos vieną dieną pradėjai kartoti sau.

Žmogus jau nebevartoja.

Bet vis dar kasdien save teisia.

Už praeitį.

Už klaidas.

Už tai, kuo kadaise buvo.

O juk nė vienas žmogus negali sveikti, jei kiekvieną dieną gyvena savo paties teismo salėje.

💚 Sveikimas prasideda ne tada, kai tampi tobulas.

Jis prasideda tada, kai nustoji būti savo didžiausiu budeliu.

Nes žmogus, kuris kasdien save naikina mintimis, sunkiai patikės, kad yra vertas naujo gyvenimo.

O tu esi.

Net jei šiandien tuo dar netiki.

Rita
Priklausomybių ir emocinės gerovės konsultantė 💚

27/06/2026

💚 Kartais mums nereikia keisti viso gyvenimo. Užtenka nustoti save nuolat vertinti per griežtai.

Mes labai dažnai iš savęs reikalaujame daugiau, nei reikalautume iš bet kurio kito žmogaus.

Norime būti stiprūs.
Neklysti.
Viską suspėti.
Visada susitvarkyti vieni.

O kai nepavyksta – pradedame save kaltinti.

Tačiau augimas neprasideda nuo tobulybės.

Jis prasideda nuo supratimo, kad ir šiandien esu pakankamas žmogus – net jei dar ne viską moku, ne viską suprantu ar vis dar mokausi gyventi kitaip.

Sveikimas, pokytis ir emocinė gerovė prasideda ne tada, kai tampame tobuli.

Jie prasideda tada, kai nustojame save bausti už tai, kad esame žmonės.

💚

Rita
Priklausomybių ir emocinės gerovės konsultantė

24/06/2026

💭 Ne kiekviena mintis yra faktas. Ir ne kiekviena mintis reikalauja sprendimo.

Kartais mūsų galvoje kyla dešimtys minčių per dieną.

„Gal man nepavyks.“
„Gal reikėjo pasielgti kitaip.“
„Gal aš nepakankamai stengiuosi.“
„Gal viskas baigsis blogai.“

Ypač sveikstant nuo priklausomybės ar išgyvenant sunkesnį gyvenimo etapą, mintys gali būti labai įtikinamos.

Tačiau svarbu prisiminti:

👉 Mintis nėra faktas.
👉 Jausmas nėra faktas.
👉 Baimė nėra pranašystė.

Kartais mintį verta išgirsti ir paleisti.

Ne kiekvieną mintį reikia analizuoti.
Ne kiekvieną mintį reikia spręsti.
Ne kiekviena mintis nusipelno mūsų dėmesio.

Kartais didžiausia išmintis yra ne kovoti su mintimis, o leisti joms ateiti ir išeiti.

Galiu turėti mintį, bet neprivalau ja tikėti.

Kartais mums nereikia naujo sprendimo. Kartais mums tiesiog reikia žmogaus, kuris padėtų sugrįžti į realybę.

Priklausomybių konsultantė - Rita

03/06/2026

☘️Kartais žmogus pagalbos nepriima ne todėl, kad jos nereikia.
O todėl, kad dar sunku pripažinti, jog vienam nebepakanka jėgų.

☘️Pokytis prasideda ne nuo pažadų.
Jis prasideda nuo nuoširdaus sustojimo ir klausimo sau:
„Ar aš tikrai noriu taip gyventi toliau?“

☘️Pagalba yra šalia.
Bet žingsnį link jos vis tiek turi žengti pats žmogus.
Ir būtent nuo to žingsnio dažniausiai prasideda nauja kryptis. 💚