Psichologė Jolanta Budzinauskienė

18/03/2026

Miego mėnuo tęsiasi ir kviečiame susipažinti su maisto ir miego ryšiu.

Miegas ir tai ką mes valgome, geriame ir kada tai darome - glaudžiai susiję.

Paprasti priminimai apie maistą ir valgymą, gerinantys nakties miegą:

1. Dienos valgymo rutina labai svarbi - valgyk nuosekliai dienos metu, nepraleisk pusryčių ir pietų, suplanuok bent vieną maistingą užkandį per ilgiausią intervalą tarp pagrindinių valgymų.

2. Jei galvoji, kad blogai miegi naktį - gerk kavą tik kartą per dieną, pirmoje dienos pusėje. Nepamiršk, jog kofeino yra arbatoje, vaisvandeniuose, kai kuriuose vaistuose.

3. Didžiausią nekaloringų skysčių kiekį išgerk dienos bėgyje, iki vakarienės, kad skysčių perteklius nežadintų naktį. Turėk savo gertuvę dienos metu kaip priminimą atsigerti laiku.

4. Vakarienę valgyk nei per daug anksti, nei per daug vėlai - optimalu - maždaug 3 valandos iki miego, su sąlyga, jei eini miegoti bent iki vidurnakčio. Valgymo nuoseklumas dienos metu, padeda išlaikyti saiką ir vakare.

5. Vakarienei rinkis maistą, turintį daugiau triptofano (amino rūgšties) - vištiena, kalakutiena, žuvis, pieno produktai... Nepamiršk daržovių - jos padeda suvaldyti bendrą kiekį ir nepersivalgyti. Maistą ruošk tausojančiu būdu - virk, trošk, gamink orkaitėje be papildomų riebalų.

6. Labai svarbu ir kiti gyvensenos aspektai - kasdien skirk laiko fiziniam aktyvumui, ypač gryname ore, mokykis intervencijų padedančių valdyti stresą - mindfulness, kvėpavimo pratimai ir pan.

7. Ieškok pagalbos, jei nepavyksta situacijos išspręsti pačiam.

11/12/2025

Vaikai - Dievo dovana 🫶. Kiekvienam savas laikas. Pritariu 💯

Kai dar turėjau du vaikučius ir garsiai pasakydavau, kad svajoju apie trečią, kartais susilaukdavau nepritariančių ar nustembančių reakcijų.

"Kam Tau tas vargas?" - išskaitydavau žmonių nustebusiame žvilgsnyje, o kartais iš tiesmukesnių žmonių ir garsiai išgirsdavau.

Pamenu, viena pažįstama moteris sakė, kad "Tau jau ne trečią auginti, o kūryba užsiimti reikia", kita minėjo "kiek galima save bandyti realizuoti per motinystę, kažkada vis tiek reikia sustoti". Nors visada šalia motinystės turėjau ir savo veiklų, kuriose save realizuodavau kitomis prasmėmis.

Mano mama, geriausiai už visus mane pažinusi ir jautųsi mano širdį, sakydavo: "kai tapai Mama, Tu išsiskleidei dar nematytom spalvom, Tavo kūrybiškumas dar labiau sužydėjo ir toliau skleidžiasi gražiausiais būdais".

Gaila, kad Mama nebepamatė, ką ėmiausi kurti, kai ji jau sirgo ir iškeliavo. Pavyzdžiui, šį mano tinklaraštį.

Vaikai niekada netrukdė ir netrukdo man kurti. Priešingai, jie mano mūzos, mano įkvėpėjai, mano kūrybinės ir jausminės energijos žadintojai ir nuolatinės meilės jausmo palaikymo užtikrintojai.

Kai planavau trečiąjį, buvau net pastebėjusi kai kokį požiūrį - jei šeimoje jau yra berniukas ir mergaitė, o atsiranda trečias - matyt, netyčiukas.

Tas pavadinimas "netyčiukas" man nepatinka. Aš vadinu "Dievo dovanomis" - vaikus, kurie randa būda ateiti į šeimą, nors dar nebuvo planuoti. Joks vaikas negali būti netyčia atsiradęs. "Netyčia, per klaidą".

Dievo planuose nėra klaidų!!! Jei vaikas pasibeldė, vadinasi TAIP TURI BŪTI. Ne kartą žmonės dalinosi su manimi, kad kaip gerai, kad vaikelis pasirinko ateiti būtent tuo metu - nes vėliau paaiškėjo, kad tas laikas buvo geriausias.

Kažkada, jau supuodama savo trečiąjį ir pasipasakojusi, kaip mes jo laukėm, planavom ir norėjom, iš pažįstamos sulaukiau nuoširdaus klausimo: "na bet kam? Kokie gali būti motyvai turėti trečią vaiką?".

Tiesa sakant, norėdama, svajodama, ilgėdamasi trečio, aš neturėjau motyvų, tai buvo daugiau gamtinis motinystės šauksmas. Žodžiais nelabai galiu paaiškinti :) Gal labiausiai tiktų - kai jauti, kad meilės turi tiek, jog gali priimti dar vieną, tą meilę jam dovanoti ir ilgiesi jo. Arba jauti, kad yra kažkas, kas nori ateiti. Na, žodžiais tikrai sunku tai įvardinti. Tą jausmą jaučiau su visais savo vaikais prieš pastodama.

Na, o ketvirtojo vaikučio atkeliavimo istorija verta atskiro įrašo. Bet dar taupausi iš to brangumo ir jautrumo. Tik viena pasakysiu - pamenu, kai gimė trečias, draugė pasakė: "na va, jau gal visi ir susitikote". O man buvo jausmas, kad ne, dar ne visi...

Bet, kai laukiausi ketvirto vaikelio, antrosios dukrytės, jau nebuvo įdomu, ką galvoja kiti, nes numaniau, kad nuomonių jie turi visokių. Kiekvienam savo. Tik buvau begalo dėkinga visiems, kurie džiaugėsi drauge su manimi 💚

Kuo daugiau vaikų, tuo pilnesni namai, tuo daugiau chaoso, betvarkės, nuovargio, VISKOOOO! Bet man tai yra Gyvenimas. Gyvas. Tikras. Pilnas. Niekada nenorėčiau kitokio 🙏

05/08/2025

(𝟏/𝟐) 𝗞𝗼𝗱ė𝗹 𝘀𝗮𝘂𝗴𝘂𝗺𝗼 𝗶𝗿 𝗿𝗲𝗴𝘂𝗹𝗶𝗮𝗰𝗶𝗷𝗼𝘀 𝘁𝗲𝗺𝗮 𝐭𝐨𝐤𝐢𝐚 𝘀𝘃𝗮𝗿𝗯𝗶 𝗺ū𝘀ų 𝘃𝗮𝗶𝗸𝗮𝗺𝘀?🤓
Įkvėpta dr. Stanley I. Greenspan, raidos psichologijos, traumų tyrimų ir šiuolaikinio supratimo apie nervų sistemos reguliaciją

Įsivaizduokite:
Prieš tai, kai jūsų vaikas prabyla... prieš tai, kai jis pradeda judėti... prieš tai, kai jis pradeda mąstyti... 𝗝𝗼 𝗸ū𝗻𝗮𝘀 𝗷𝗮𝘂 𝗸𝗹𝗮𝘂𝘀𝗼𝘀𝗶!
Ne ausimis, o naudodamas nervą klajoklį 🙃 Nuo gyvenimo pradžios mes stipriai reaguojame ne tik į tai, kas pasakyta, bet ir į tai, kaip jaučiasi mūsų kūnas santykyje: kiek yra saugumo, nuspėjamumo, artumo ar perkrovos.

Todėl kai kalbame apie vaikų raidą, labai svarbu kalbėti ir apie saugumo patyrimą, reguliaciją ir suaugusiojo gebėjimą padėti vaikui nusiraminti.

🌿𝗧𝗮𝗶𝗴𝗶, 𝐤ą 𝐭𝐮𝐫𝐢𝐦𝐞 𝐨𝐦𝐞𝐧𝐲𝐣𝐞 𝐤𝐚𝐥𝐛ė𝐝𝐚𝐦𝐢 𝐚𝐩𝐢𝐞 𝐫𝐞𝐠𝐮𝐥𝐢𝐚𝐜𝐢𝐣ą?
Reguliacija – tai organizmo gebėjimas lanksčiai derinti sužadinimą, dėmesį, emocijas ir elgesį pagal situaciją. Kai žmogus jaučiasi pakankamai saugus, jam paprastai lengviau būti ryšyje, mokytis, žaisti, mąstyti ir priimti pagalbą. Kai sistema patiria grėsmę, neapibrėžtumą ar perkrovą, dažniau matome gynybines reakcijas. Kai reikia atsistatymo, matysime, kūno polinkį į mažiau intensyvias veiklas, poreikį miegoti, ilsėtis. Šiame procese labai intensyviai dalyvauja nervas klajoklis!
☝️ Nervas klajoklis ne tik valdo organus, bet ir 𝗻𝘂𝗼𝗹𝗮𝘁 "𝗶𝗲š𝗸𝗼" 𝗽𝗮𝘃𝗼𝗷𝗮𝘂𝘀 𝗮𝗿 𝘀𝗮𝘂𝗴𝘂𝗺𝗼 𝘀𝗶𝗴𝗻𝗮𝗹ų 𝗺ū𝘀ų 𝘀𝗮𝗻𝘁𝘆𝗸𝗶𝘂𝗼𝘀𝗲 𝗶𝗿 𝗮𝗽𝗹𝗶𝗻𝗸𝗼𝗷𝗲 🧐

Kasdienėje kalboje šias reakcijas galime aiškinti keliomis paprastomis kryptimis:

1. 🟢 Ryšio ir santykinės reguliacijos būsena.
Kaip jaučiuosi? Ramesnis, smalsesnis, labiau prieinamas santykiui, žaidimui, mokymuisi ir bendradarbiavimui.

2. 🔴 Mobilizacijos būsena.
Kaip jaučiuosi? Įsitempęs, reaktyvus, skubantis, kovojantis, vengiantis ar nerimastingas.

3. ⚫ Atsitraukimo ar sustingimo būsena.
Kaip jaučiuosi? Užsidaręs, išsekęs, sustingęs, atsijungęs ar labai sumažėjusios energijos.

4. 🔵 𝐑𝐞𝐬𝐮𝐫𝐬ų 𝐚𝐭𝐬𝐭𝐚𝐭𝐲𝐦𝐨 𝐛ū𝐬𝐞𝐧𝐚.
Kaip jaučiuosi? Atsipalaidavęs, mieguistas, svajingas, pasyvus.

Š𝗶𝗼𝘀 𝗯ū𝘀𝗲𝗻𝗼𝘀 𝘆𝗿𝗮 𝗯𝗶𝗼𝗹𝗼𝗴𝗶𝗻ė𝘀, 𝗼 𝗻𝗲 𝗸𝗼𝗴𝗻𝗶𝘁𝘆𝘃𝗶𝗻ė𝘀 "𝘀𝘂𝗴𝗮𝗹𝘃𝗼𝗷𝗮𝘂 𝗶𝗿 𝗲𝗹𝗴𝗶𝘂𝗼𝘀𝗶".

Vaikai, turintys raidos ypatumų - pvz., autistiškumas, ADHD, sensorinis jautrumas, traumos istorija - dažnai įstringa gynybinėse būsenose 🔴⚫️– ne todėl, kad nori, bet todėl, kad jų kūnas nesijaučia pakankamai saugus, kad išeitų iš jos. Tai nėra „blogas elgesys“. Dažnai tai yra organizmo bandymas apsisaugoti, prisitaikyti ar išgyventi per daug intensyvioje situacijoje.

💡 𝗞𝗼𝗱ė𝗹 𝗺𝘂𝗺𝘀 𝘀𝘃𝗮𝗿𝗯𝘂 𝘁𝗮𝗶 ž𝗶𝗻𝗼𝘁𝗶 𝗽𝗿𝗮𝗸𝘁𝗶𝗸𝗼𝗷𝗲?
- Negalite „paaiškinti" vaikui ar „nukalbinti“ vaiko iš nesaugumo būsenos 🔴⚫️. Kalbą suprantame tik ventralinėje/socialinėje nervo klajoklio būsenoje 🟢
- Koreguliacija (jūsų ramus buvimas šalia su konkrečiomis fiziologinėmis išraiškomis) — tai biologinė pirmoji pagalba. Apie ją daugiau papasakosime kitame įraše.
- Emociniai protrūkiai, užsisklendimas, nelankstumas nėra vaiko pasirinktas nepaklusnumas. Raidos ypatumų atveju, nebrandžios nervų sistemos atveju (visi vaikai iki 7 m.!) tai yra autonominės (visiškai savarankiškos, nepriklausančios nuo mąstymo) reakcijos į registruojamą grėsmę.

🌊 Emocinis lygmuo:
𝗡𝗲𝗿𝘃𝗮𝘀 𝗸𝗹𝗮𝗷𝗼𝗸𝗹𝗶𝘀 - 𝘁𝗮𝗶 𝗺ū𝘀ų 𝘀𝗮𝗻𝘁𝘆𝗸𝗶ų 𝗻𝗲𝗿𝘃𝗮𝘀.
Jis kontroliuoja mūsų balso toną, veido išraišką, akių judesius, kontaktą ir širdies ritmą.
Taigi, kai vaiko nervas klajoklis gauna pagalbą, vaikas tampa įgalinamas ryšiui, mokymuisi ir augimui.

Saugumo jausmas neturėtų būti atlygis už paklusnumą. 𝐏𝐚𝐭𝐢𝐫𝐢𝐚𝐦𝐚𝐬 𝐬𝗮𝘂𝗴𝘂𝗺𝗼 𝗷𝗮𝘂𝘀𝗺𝗮𝘀 𝗶𝗿 𝘆𝗿𝗮 𝘁𝗲𝗿𝗮𝗽𝗶𝗷𝗮.

🌱𝗞𝗮𝗶𝗽 𝘁𝗮𝗶 𝘀𝘂𝘀𝗶𝗷ę 𝘀𝘂 𝗗𝗜𝗥/𝗙𝗹𝗼𝗼𝗿𝘁𝗶𝗺𝗲?
DIR modelis giliai atitinka polivagalinės teorijos principus. Svarbu ne priversti įgyti įgūdžių, o sukurti saugumo jausmą per santykį ir lydėti vaiką į artimiausią vystymosi zoną. Dažnai šią neurofiziologinę saugumo patirtį įvardiname 0 funkcinės-emocinės raidos gebėjimu - tai, kas būtina iš mūsų pusės prieš pradedant galvoti apie individualų profilį ir raidos tikslus.

💬 Kaip galite padėti savo vaikui šiandien?
- Sulėtėkite. Sušvelninkite balsą. Atidėkite savo planus. Atkreipkite dėmesį ten, kur yra jūsų vaiko dėmesys. Prisijunkite.
- Neklauskite: „Kaip sustabdyti šį elgesį?“, verčiau „Nuo ko šis elgesys saugo?“
- Patikėkite, kad jūsų nervų sistema grąžina pusiausvyrą Vaiko nervų sistemai 💛

𝐋𝐚𝐮𝐤𝐢𝐭𝐞 𝐭ę𝐬𝐢𝐧𝐢𝐨...

🤗𝐏𝐚𝐮𝐥𝐢𝐧𝐚 𝐊𝐮𝐫𝐚𝐢𝐭𝐢𝐞𝐧ė

30/01/2025

Dvidešimt keturios dorybės 🫶. Laukiant prie gydytojo kabineto, laikas gilintis 🧐