02/02/2026
Susipažinkime ;)
Esu medicinos psichologė Simona,
rašyti apie save man nedrąsu ir nejauku, kyla baimė būti atmestai, išjuoktai, nesuprastai.
Galiu rinktis:
*arba bandyti bėgti nuo savo baimės ir vis tiek nuo jos nepabėgti,
*arba su ja susitikti – kalbėti apie tai, leisti sau ją išbūti.
Po ilgų vidinių derybų su savimi ir šio jausmo tyrinėjimų kartu su psichoterapeute priėmiau sprendimą kalbėti. Juk, kaip dažnai sakau savo klientams: "jausmai savaime niekur nedingsta – tam, kad juos pakeistų kiti, pirmiausia turime juos išgyventi".
Todėl šiandien, jausdama baimę, noriu šiek tiek papasakoti apie save.
*Esu smalsi. Mėgstu stebėti aplinką ir joje vykstančius procesus, o labiausiai – žmones ir jų elgesį, įskaitant ir save pačią. Man įdomu ieškoti priežasčių, kurios lemia vienokį ar kitokį elgesį ir tyrinėti, kaip jis veikia emocijas, įvykius bei tarpusavio santykius.
*Taip pat jaučiu savyje kūrybiškumą, nors kartais atrodo, kad jį pati užslopinu. Visgi man patinka ieškoti sprendimų painiose ar neaiškiose situacijose, pažvelgti į jas iš skirtingų perspektyvų ir atrasti dar neišbandytus būdus, kaip su tuo „susitvarkyti“ ar palengvinti motyvaciją veikti.
*Dar viena man būdinga savybė – konkretumas, tikslumas ir planavimas. Mėgstu aiškiai susidėlioti žingsnius ir jais vadovautis. Tuo pačiu stengiuosi nepamesti lankstumo, kai ne viskas klostosi pagal planą. Šioje srityje dar tikrai yra kur augti, bet aš nuoširdžiai stengiuosi 🙈🥹
*Manau, kad turiu ir humoro jausmą 😅 Galbūt taip pasakytų ne visi, tačiau žinau viena – nevengiu pajuokauti net rimtose situacijose. Mano manymu, humoras dažnai padeda sumažinti įtampą, žinoma, jei juo naudojamasi jautriai ir saikingai.
*Ir paskutinė savybė, kuria šiandien noriu pasidalinti – tikėjimas žmonių gerumu. Nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas žmogus iš prigimties yra geras, o netinkami veiksmai dažniausiai kyla iš gyvenimo aplinkybių ir skaudžių patirčių. Dirbdama su žmonėmis, kurie priima sprendimus kenkti sau ar kitiems, stengiuosi suprasti, kas jiems taip skauda, kad galiausiai buvo prieita prie tokių veiksmų. Tikiu, kad visada galima rasti nekenksmingų būdų tam skausmui numalšinti.
Tiek šiam kartui apie mane.
Galiu pasakyti, kad parašius jaučiuosi kiek ramiau – nebe taip baisu.
Žinau, kad paspaudus mygtuką „skelbti“ baimė vėl šiek tiek padidės, tačiau tikiu, jog net viena teigiama reakcija ją sumažins (todėl šįkart leidau sau paprašyti artimųjų palaikymo 🤭🙈).
Nors mano profesinė patirtis rodo, kad psichologinėse grupėse žmonės, pasidalinę savo baimėmis, dažniausiai sulaukia palaikymo (neretai – net iš daugelio kitų dalyvių), bet čia socialiniai tinklai, todėl, manau, papildomas saugumo jausmas tikrai nepakenks. Juk kartais svarbu išdrįsti paprašyti pagalbos 😇
