Psichologė, geštalto psichoterapeutė Ilona Norgėlienė

11/03/2026

🇱🇹 Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės diena.
Ši diena primena apie tautos drąsą rinktis laisvę. Tačiau laisvės tema svarbi ne tik valstybės istorijoje – ji gyva ir mūsų asmeniniuose gyvenimuose.
Kartais mūsų vidinę laisvę apriboja įvairios priklausomybės: nuo medžiagų, santykių, darbo, ekranų ar tam tikrų elgesio modelių. Dažnai jos atsiranda kaip būdas susitvarkyti su sunkiais jausmais, vienatve ar vidine įtampa.

Geštalto terapija kviečia pažvelgti į tai su smalsumu ir sąmoningumu. Ne su kaltinimu, o su klausimu: kas vyksta su manimi dabar? Ko aš vengiu? Ko man iš tikrųjų reikia?

Kai pradedame matyti savo patirtį aiškiau, atsiranda galimybė rinktis. O pasirinkimas – tai ir yra laisvės pradžia.

Kovo 11-ąją verta prisiminti: laisvė yra ne tik istorinė vertybė. Ji gimsta kiekvieną kartą, kai tampame sąmoningesni savo gyvenime.

Su Lietuvos nepriklausomybės diena!
Tegul laisvė gyvena ne tik valstybės istorijoje, bet ir mūsų kasdieniuose pasirinkimuose. 💛💚❤️

09/03/2026

Kaip atpažinti pirmuosius agresyvaus elgesio požymius, konstruktyviai reaguoti į beprasidedantį konfliktą, kokių veiksmų imtis smurtinio incidento metu bei po jo.

Lietuvos įtraukties švietime centro specialistai parengė naują leidinį „Agresyvus 15-18 metų paauglių elgesys mokykloje: reagavimo ir pagalbos gairės“, skirtą pedagogams ir kitiems mokyklos darbuotojams, susiduriantiems su sudėtingomis paauglių elgesio situacijomis ugdymo aplinkoje.

Leidinyje pateikiamos rekomendacijos, kaip atpažinti pirmuosius agresyvaus elgesio požymius, konstruktyviai reaguoti į beprasidedantį konfliktą, kokių veiksmų imtis smurtinio incidento metu bei po jo. Aptariama, kaip padėti tiek agresyviai besielgiančiam, tiek nukentėjusiam mokiniui, kaip dirbti su mokyklos bendruomene ir bendradarbiauti su mokinių tėvais.

Gairėse pateikiami principai gali būti naudingi, siekiant įtemptose situacijose išlikti ramiems, išsaugoti pagarbų santykį su mokiniu ir kurti saugią mokyklos aplinką.

Peržiūrėti ir parsisiųsti leidinį galite čia:https://lisc.lt/wp-content/uploads/2026/03/AGRESYVUS-15%E2%80%9318-METU-PAAUGLIU-ELGESYS-MOKYKLOJE.pdf

27/01/2026

Terapijoje tyla niekada nėra tuščia. Ji dažnai būna pilna to, kam dar nerasta žodžių.
A. ateidavo į kabinetą, atsisėsdavo ir tylėdavo.
Ne demonstratyviai. Ne iš pykčio. Tiesiog žiūrėdavo į grindis, kvėpuodavo ir tylėdavo. Laikas slinkdavo labai lėtai.
Po kelių sesijų jis tyliai pasakė: „Man atrodo, kad aš neturiu ką pasakyti, kas būtų pakankamai svarbu. Man baisu, nes tu manęs nepalieki, net kai aš nieko nedarau".Tai buvo vienas svarbiausių momentų mūsų darbe.
Tai nebuvo apie mane.
Tai buvo apie visą jo patirtį.
Apie santykius, kuriuose reikėjo būti „įdomiu“.
Apie artumą, kuris baigdavosi, kai nustodavo stengtis.
Apie tylą, po kurios kažkas visada išeidavo.

Tyla terapijoje kartais yra pirmas kartas, kai žmogui leidžiama tiesiog būti. Be pasakojimo. Be pasirodymo. Be pareigos.

Tyla dažnai nėra pasipriešinimas.
Dažniau – tai:
– įšalęs jausmas;
– įprotis likti nematomu;
– patirtis, kad kalbėjimas anksčiau nieko nepakeisdavo;
– baimė pasakyti „per daug“, „ne taip“, „per sunkiai“...

Geštalto terapijoje mes nebėgame nuo tylos.
Mes ją stebime. Kas vyksta kūne, kai tylu? Ar norisi būti nematomu? Ar kyla įtampa, gėda, tuštuma, pyktis?

Jei skaitai ir galvoji: „Aš nežinočiau, ką sakyti terapijoje“ – tai nereiškia, kad tu netinkamas terapijai.
Tai gali reikšti, kad tavo gyvenimo istorijoje tyla buvo gyvybiškai svarbi. Terapijoje net tyla gali tapti ryšiu.
O ryšys – pradžia to, kas vėliau randa balsą.

25/12/2025

Kalėdų laikotarpis dažnai išryškina tai, kas svarbiausia – mūsų santykį su savimi ir su kitais. Kartais tai atneša šilumą ir artumą, o kartais – daugiau klausimų, jautrumo ar vidinio ilgesio. Visa tai yra žmogiškos patirties dalis.
Terapija prasideda ten, kur leidžiame sau sustoti ir pastebėti, kas vyksta mumyse „čia ir dabar“. Kur nereikia apsimesti stipresniais, nei esame. Kur galima tyrinėti savo jausmus, santykius ir pasirinkimus saugiu, palaikančiu būdu.
Šiuo šventiniu laiku linkiu švelnaus buvimo – su tuo, kas jumyse gyva šiandien. Daugiau atjautos sau, daugiau erdvės tikram kontaktui ir mažiau spaudimo būti „taip, kaip turėtų būti“.
Kartais vien tai, kad leidžiame sau pastebėti savo vidinę būseną, jau keičia santykį – su savimi, su kitais, su gyvenimu. Ir tai dažnai prasideda nuo mažų, tylių akimirkų.
Ramių, prasmingų ir jaukių švenčių!