11/06/2026
ŽMOGAUS SANTYKIS SU MAISTU = JO SANTYKIS SU MAMA.
Dirbdama su klientais pastebiu, kad žmogaus santykį su mama puikiai atspindi jo santykis su maistu. O požiūris į maistą atspindi santykį su pačia MEILE.
Pavyzdžiui, jei moteris pati negamina maisto, to nemėgsta, bjaurisi virtuvės sritimi, beveik 100% jos santykis su mama yra sudėtingas: pilnas apmaudo, nuoskaudų, lūkesčių, neišsakytų tiesų ir nusivylimo.
Ir šita neapykanta viskam, kas yra mityba, nėra tiesiog šiaip požiūris, laisvė ar nekaltas pasirinkimas vengti virtuvės arba maisto temos. Tai pasąmonės būdas pabėgti nuo savęs, nuo savasties, nuo savo moteriškos energijos ar nuo kūno.
Tai tie atvejai, kai moteris viduje yra eliminavusi mamą iš savo gyvenimo kaip "ne tokią", "netinkamą", o santykį su mama laiko beviltišku, skausmingu patyrimu, kurio jai neturėjo nutikti...
Kai mergaitė nepriima mamos, ji, žinoma, nepriima ir savęs. Todėl tai, kas jai primena apie jos prigimtinę natūralią moterišką energiją (emocinio ir fizinio maitinimo aspektas), kelia skausmą, pasibjaurėjimą ir neviltį.
Jei mergaitė vaikystėje jautėsi nepriimta ar nemylima mamos, netinkama, nepakankamai vertinga, ji tarsi "negavo mamos leidimo" ir "teisės" naudotis savo moteriška energija.
Jei nebuvo artimo ryšio su mama, moteris negali aiškiai pasąmoningai savęs identifikuoti, nes durys į moteriškumą jai tarsi nebuvo atidarytos. Todėl ji pamažu ima atstumti ir jausti apmaudą tam, kas natūraliai būdinga moteriškai energijai - norui MAITINTI - save ir kitus.
Maitinimas (nourishment, nurturing) juk ne tik fizinis. Bet ir emocinis, dvasinis. Tai pirmiausia - puoselėjimas savo kūno, savo energijos, savo erdvės. Ir instinktyvus noras puoselėti viską aplink.
Kitas santykio su mama ir pačia meile rodiklis yra bendras žmogaus požiūris į maistą, kai apskritai ignoruojama maisto svarba: nureikšminama, nuvertinamas maistas, maitinamasi iš esmės bet kaip ir bet kuo. Negana to, dar imama nekęsti ir koneveikti visus, kuriems maistas svarbus...
Kai žmogui būna nuoširdžiai nesvarbu, ką valgo - nesvarbi kokybė, skonis, šviežumas, ir juo labiau, ar tai sveika kūnui. Tiesiog maitinamasi arba greitu maistu, arba kelių dienų senumo maistu, arba tuo, kas pasitaiko po ranka - be jokio atsirinkimo, džiaugsmo ar sąmoningumo - tiesiog bandant užkišti skrandį kažkuo, kas nors pasotina. Iš esmės tai - apmaudas ir neapkykanta maistui kaip MEILĖS FORMAI.
Žmogaus reakcija į maistą ir maitinimą atveria pasąmonės duris į vaikystės žaizdas, santykį su mama, savo kūnu, gyvenimu, rodo kiek norim ir gebam priimti meilę, kokį ryšį turim su savo emocijom.
Todėl kad ir kaip kartais save įtikinėjame, kad viskas mūsų ryšyje su mama yra gerai, mūsų pasirinkimai ir elgsena maisto atžvilgiu, parodo, ar tai tiesa...
Galima gydyti tiesiogiai santykį su mama. Arba jei per skaudu, galima gydyti santykį su maistu. Arba su meilės priėmimu. Arba su kūnu. Visi šie keliai į vidinį pokytį veda ten pat - į mūsų RYŠIO SU MEILE išgydymą.
Sutvarkius mūsų ryšį su meile, susitvarko kūno problemos, emocinės problemos, santykiai, pinigai ir daug kitų dalykų.
Jei maisto tema tave trikdo, jei kyla apmaudas ar įtampa pagalvojus apie gaminimą sau ar kitiems (ar net maisto pirkimą), jei kyla baimės ar net prievartos jausmas mitybos atžvilgiu, tai tikrai neatsitiktinumas. Tai skausmas, besislepiantis po "požiūrio" ir "pasirinkimo" kauke.
Parašyk man, jei reikia pagalbos rasti to skausmo šaltinį ir jį išgydyti, atveriant duris meilei.🍀🍀