29/12/2020
Apie praeinančius 2020-uosius…
Nesuklysim pasakydami, kad daugeliui jie buvo žiauriai nuviliantys.
Ką šie metai mums parodė – tai visus tuos dalykus, kuriuos mes buvome įpratę turėti tarsi savaime suprantamus. Ar tai būtų susitikimas su draugais kavos/alaus/vyno/pokalbiui, ar susitikimas su klientais/pacientais, ar aplankymas muziejaus/parduotuvės/kavinės/kito miesto ar šalies.
Jau nekalbant apie prarastas (ir prarandamas) gyvybes (pažįstamų ar ne), sveikatos sutrikimus, ar kitas (pvz., darbo) netektis. Kita vertus, buvo ir netikėti atradimai (pvz. asmeninio tobulėjimo, mokymosi srityje).
Kad ir kokios būtų patirtys, mes galime sąmoningai pasirinkti savo atsaką. Ar leisime depresyvioms mintims ir apribojimų nepatogumams valdyti mūsų protus, tikėtis stebuklo ir “dievo malonės”? Ar geriau pasirinksime labiau branginti tai, ką turime ir įsivertinti būdus, kaip mes (kaip žmonija), galime prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų?
Mūsų, kaip Homo sapiens rūšies, evoliucija ir išlikimas priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti (adaptacijos). Tie, kurie prisitaiko, ne tik išgyvena, bet ir įgyja galimybę klestėti.
Šiemet mes buvome priversti prisitaikyti, ir sugebėjome atrasti kūrybingus darbo, bendravimo būdus ir sukurti efektyvias vakcinas.
Situacija nėra gera ir dar tokia išliks kurį laiką, tačiau kai praeityje buvo sudėtingų iššūkių, mes adaptavomės ir sukūrėme geresnį pasaulį.
Tad pabandykime pažvelgti į 2020 kaip į kvietimą:
- Gal galime priimti tai kaip iššūkį ir žengti žingsnį pirmyn?
- Gal galime pabandyti susitvarkyti su netikėtumais bei netikrumu ir išeiti labiau atsparesniais?
- Gal galime neužmiršti ir toliau džiaugtis “mažais dalykėliais” kai gyvenimas grįš į savas vėžias?
Taigi, besibaigiant metams tiesiog kviečiame akimirkai sau padėkoti už tai ką mes turime ir už mūsų nepaprastą gebėjimą prisitaikyti, atsigauti ir augti (tiek fiziškai ir protiškai).
Turiningų ir gerų (ne blogesnių nei šitie) 2021 metų!
