Psichologė Eglė Jankovičė

Psichologė Eglė Jankovičė Psichologinis konsultavimas;
Mokymai;
Terapinės grupės;
Edukacijos;
Stovyklos;

Psichologė Eglė Jankovičė
Projekto "Vaikai Pasauliui" įkūrėja
VDU "Gifted" centro psichologė

Paauglys 16 m. Dėmesio sunkumai- Kartais mano kūnas manęs neklauso.- Ką turi omeny?- Na, būna ištisai judinu koją, ar ap...
18/02/2026

Paauglys 16 m. Dėmesio sunkumai

- Kartais mano kūnas manęs neklauso.
- Ką turi omeny?
- Na, būna ištisai judinu koją, ar apipaišau sąsiuvinius, nežinau kodėl taip elgiuosi.
- Su tavim viskas gerai, taip tu sau padedi susikaupti.

Vaikams ir paaugliams, turintiems dėmesio reguliacijos sunkumų, judėjimas labai dažnai nėra išdykavimas, neklausymas ar kažkoks specialus suaugusiųjų erzinimas. Tai būdas susikaupti. Kai smegenims sunku išlaikyti dėmesį, kūnas įsijungia į pagalbą – juda, spaudo, piešia, linguoja, kramto pieštukus, kartais blogiau - drąsko nagų odeles, kramto nagus, plaukus, nusikandžioja lūpas.

Gali būti, kad toks elgesys vargina tėvus, ypač jei gaunate pastabų iš mokyklos, kad vaikas „neišsėdi vietoje“, „nuolat kažką judina“, apipaišo sąsiuvinius ar net pridaro juose skylių, o gal ir patys pastebite, kad namuose valgant, ruošiant namų darbus ar net žiūrint filmą vaikas nuolat muistosi, juda.
Toks elgesys iš esmės vaikui yra reikalingas ir naudingas, tad labai kviečiu vietoj bandymo sukontroliuoti, paieškoti būdų, kaip tokį elgesį prisijaukinti, o žalingą – pakeisti kitu, nežalingu vaikui.

Visų pirma svarbu vaikui paaiškinti, kad taip veikia jo smegenys, kadangi visko aplink ir taip labai daug – judindamas savo kūną jis sau padeda susikoncentruoti į kąžką vieną – girdėjimą, rašymą, bandymą kažką atsiminti ar sugalvot kokią gerą idėją ir taip toliau. Visų antra – galima vaikui pasiūlyti įvairias sensorines priemones, “Fidgetus”, kuriuos jis gali turėti ant rankos, ar prisisegęs prie penalo.

Jeigu aktualu, kad plačiau papasakočiau apie priemones, kurios padeda susikaupti, parašykite komentaruose, kitą postą sukursiu apie tai.

09/02/2026

Kartais tėvai rėkia ant savo vaiko ne todėl, kad yra blogas tėtis ar mama.

O todėl, kad jų pačių nervų sistema jau seniai ant ribos.
Konsultacijose ne kartą esu mačiusi tokį momentą, kai kalbamės apie vaiko sunkumus, aš dalinuosi rekomendacijomis, ir staiga pastebiu, kaip pasikeičia tėvų kūnas.
Prieš tai atėję pasitempę, pasiruošę suprasti ir spręsti vaiko sunkumus staiga susmunka arba sustingsta. Veido raumenys įsitempia… arba kaip tik nusvyra žemyn.
Viena mama yra pasakiusi:
„Aš tikrai nebežinau, kaip būti dar geresne mama.“
Tokiais momentais aš nutylu, pabandau pagauti žvilgsnį, ir ten pamatau daug visko:
kaltės, gėdos, nuovargio, skausmo, bejėgystės.
Ir tuomet paklausiu labai paprastai:
O kaip jūs, visame šitame, pasirūpinate savimi?
Tada dažnai iškyla istorijos apie tai, kaip „aš kaip moteris“ ar „aš kaip vyras“ vaidmuo yra visiškai apleistas.
Kaip pasakė viena mama:
„Šitas vaidmuo nuleistas į klozetą.“
Ir tada aš švelniai sakau:
Žiūrėkite… mes būtinai pasirūpinsime jūsų vaiku.
Bet šiuo metu svarbiausia esate jūs. Šiuo metu svarbiausia pasirūpinti jumis.
Nes vaikai geriausiai gyja ne nuo tobulų tėvų, kurie gavo dar vieną paketą veiksmingų rekomendacijų, o nuo tėvų, kurie turi resursų.

Jei šiandien jums buvo sunkiau susivaldyti nepakelti balso, negebėti atliepti vaiko poreikių – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai.
Tai reiškia, kad jums irgi reikia rūpesčio 🩵

Dėmesio sutrikimas, mokymosi sunkumai.Berniukas 11 m.– Papasakok man du liūdnus dalykus ir dvi situacijas, kai savimi di...
05/02/2026

Dėmesio sutrikimas, mokymosi sunkumai.
Berniukas 11 m.

– Papasakok man du liūdnus dalykus ir dvi situacijas, kai savimi didžiavaisi.
– Liūdna, kad reikia eiti į mokyklą. Dar liūdna, kad aš egzistuoju. Šią savaitę savimi nesididžiavau.

Vaikams, turintiems mokymosi sunkumų mokykla dažnai tampa vieta, kur jie nuolat patiria „man nepavyksta“. Po truputį tai virsta mintimi: „su manimi kažkas negerai“. Todėl ypač svarbu ieškoti vaiko stiprybių, motyvuoti ten, kur jam sekasi, duoti pasirinkimus, leisti kalbėti, pasiginčyti, net ir aštriau ginti savo nuomonę. Tai nėra nepagarba, tai bandymas išsaugoti savivertę. Vaikas, kuris jaučiasi girdimas, pamažu ima tikėti savimi.

Nuotrauka paimta iš interneto.

ADHD – diagnozė ar dovana?Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) – vis dar per mažai suprantama ir dažnai stigmatizuojama...
11/06/2025

ADHD – diagnozė ar dovana?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) – vis dar per mažai suprantama ir dažnai stigmatizuojama būsena. Nors Lietuvoje oficialiai diagnozuojama 3–8 % vaikų, realūs skaičiai, greičiausiai, yra kur kas didesni. Dalis vaikų lieka nepastebėti, kiti – negauna oficialios diagnozės, nors elgesys rodo aiškius požymius.

Tai reiškia, kad kiekvienoje klasėje galime turėti bent 2–3 vaikus su ADHD. Ir žinių trūkumas tampa iššūkiu ne tik mokytojams ar aplinkiniams, bet – svarbiausia – pačiam vaikui.

Mokymų metu su mokytojais kalbėjome apie tai, kad ADHD nėra tiesiog „problema“ – tai kitokios smegenys, kurios veikia kitaip: trokšta naujumo, adrenalino, nuolat ieško stimulo. Vaikai su ADHD – kūrybingi, jautrūs, energingi. Tačiau dažnai – nesuprasti.

Ar žinojote, kad iki 12 metų tokie vaikai vidutiniškai sulaukia apie 20 000 neigiamų pastabų? Už tai, kokie jie tiesiog yra: kad nenusėdi vietoje, supas kėdėse, svajoja, pertraukinėja, ginčijasi, piešia sąsiuviniuose, pamiršta daiktus, netelpa į „rėmus“ ir t.t.

Tai palieka pėdsaką. Ir mūsų, suaugusiųjų, pareiga – ne gesinti jų „draivą“, bet padėti jį nukreipti tinkama linkme. Ugdyti stiprybes, mokyti gyventi su iššūkiais, o ne gėdinti už juos.

Taip, ADHD gali būti iššūkis. Tačiau tinkamai suprastas – ir dovana. Pasaulis pilnas pavyzdžių:

Richard Branson (“Virgin“ įkūrėjas),
Bill Gates („Microsoft“ įkūrėjas),
Jim Carrey (aktorius, komikas),
Cameron Diaz (aktorė, prodiuserė),
John Lennon (muzikantas, „The Beatles“ narys),
Justin Timberlake (dainininkas, aktorius),
Will Smith (aktorius, prodiuseris),
Agatha Christie (rašytoja, detektyvų autorė),
Jamie Oliver (virtuvės šefas, laidų vedėjas),
Louis Smith (gimnastas, olimpinis medalininkas),
Michael Phelps (plaukikas, olimpinis rekordininkas)

….sąrašas ilgas. Visi jie – su kitaip veikiančiu protu. Ir su dideliu „draivu“.

Vaikas negali susikaupti, neturi motyvacijos, o gal patiria mokymosi sunkumų?Dalinausi žiniomis su mokytojais apie tai, ...
16/04/2025

Vaikas negali susikaupti, neturi motyvacijos, o gal patiria mokymosi sunkumų?

Dalinausi žiniomis su mokytojais apie tai, kaip geriau pažinti kiekvieną vaiką - jo stiprybes, sunkumus, elgesį ir emocijas. Kalbėjome apie tai, kaip atskirti kada vaikui iš tiesų sunku susikaupti, o kada jis tiesiog nenori - o gal jam neaišku, per sunku ar net neįdomu? Aptarėme dėmesio, atminties, kalbos, motyvacijos, emocijų bei kitų gebėjimų raidą. Visa tai tam, kad mokytojai galėtų tiksliau aprašyti vaiko poreikius specialioje formoje, kai prireikia specialistų pagalbos. Smagu matyti, kaip mokytojai ieško būdų padėti vaikams augti, mokytis ir gerai jaustis mokykloje.

Stipriname mokytojų kompetencijas 👏 Pedagogas.lt
20/03/2025

Stipriname mokytojų kompetencijas 👏 Pedagogas.lt

Kuriam vaikui pagalbos reikia labiau?Pagalbos kreipėsi mama dėl tėvų skyrybas išgyvenančio 8 m. sūnaus. - Jis trankosi d...
19/03/2025

Kuriam vaikui pagalbos reikia labiau?

Pagalbos kreipėsi mama dėl tėvų skyrybas išgyvenančio 8 m. sūnaus.
- Jis trankosi durimis, atsisako daryti namų darbus, šaukia ant manęs, spardo šunį.
- Tikriausiai labai pyksta. Turi tokią teisę. Minėjote, kad dar yra 12 m. dukra, kaip į skyrybas reaguoja ji?
- Su ja jokių problemų. Kažkaip labai ramiai reaguoja, apie skyrybas nei žodžio. Pradėjo man daug daugiau buityje padėti. Ji labai supratinga mergaitė, turbūt supranta, kad man dabar sunku.
- Vadinasi pagalba labiausiai reikalinga būtent jai.

Kai vaikas atvirai reiškia savo emocijas – pyksta, šaukia, maištauja – mes suprantame, kad jam sunku. Tačiau tie vaikai, kurie „nekrauna“ savo skausmo kitiems, dažnai lieka nepastebėti. Jie tyliai stengiasi būti „geri“, „stiprūs“, „supratingi“, nes jaučia, kad šeima byra ir jų kančiai čia nėra vietos. Vistik viduje jie gali patirti stiprų stresą, nerimą, jaustis apleisti ar nematomi. Tokia vidinė vaiko kančia, jei lieka nepastebėta, gali virsti emociniu užsidarymu, nuolatiniu savo jausmų slopinimu, o vėliau – depresija, nerimo sutrikimais ar net sveikatos problemomis.

Todėl labai svarbu „pamatyti“ ir tuos vaikus, kurie nerėkia apie savo skausmą, bet tyliai neša jį savyje. Jiems ypač reikia pagalbos.


Vaikų sporto psichologija. Futbolistas 11 m.“Aš nemoku žaisti futbolo”. Dekonstruojame situaciją, mokomės vidinio dialog...
29/01/2025

Vaikų sporto psichologija. Futbolistas 11 m.

“Aš nemoku žaisti futbolo”.
Dekonstruojame situaciją, mokomės vidinio dialogo:

- Aš nemoku žaisti futbolo
- Hm.. Atrodai nusiminęs, greičiausiai kažkas nepasisekė?
- Per varžybas blogai sekės, nepažaidžiau.
- Per visas varžybas ar kažkuriuo momentu?
- Pradžioje buvo gerai.
- Kas nutiko poto?
- Poto atidaviau blogą pasą, treneris pradėjo rėkti.
- Ir kas buvo poto?
- Poto nebegalėjau pabėgti normaliai
- Mhm. Tai sakai treneris užrėkė?
- Na taip, nes atidaviau blogą pasą
- Ir ką tuo momentu sau mintyse pasakei?
- Kad aš nemoku žaisti.
- Na žiūrėk. Pasakyk man kokios nors galingos mašinos pavadinimą.
- Ferrari
- Gerai. Tai pasakyk man, jei Ferrari sustoja ar ji mažiau galinga?
- Ne, taip pat
- Taip. Nes tai ta pati mašina su tuo pačiu varikliu, tik sustojus.
- Mhm
- Tai tu lygiai kaip tas Ferrari irgi išjungei savo variklį per varžybas, nes buvai aprėktas, bet žaidėjas tai likai tas pats. Tik išjungtu varikliu. Ar taip?
- Mhm.

Paauglių depresija Nuo ko mes pradėjome prieš 10 mėnesių:“Vienintelė vieta, kurioje aš noriu būti, yra mano lova. Aš mie...
26/01/2025

Paauglių depresija

Nuo ko mes pradėjome prieš 10 mėnesių:

“Vienintelė vieta, kurioje aš noriu būti, yra mano lova. Aš miegu antrame aukšte, tai ranka galiu pasiekti lubas. Tai va tiek yra mano saugus pasaulis”

Kur mes esame dabar:

“Man dar kartais pasidaro liūdna, maždaug kartą per savaitę. Bet tais momentais aš tiesiog pabandau suprasti kas šiandien tokio įvyko ir tada pasiklausyti savo mėgstamos muzikos”

Depresija dažnai uždaro paauglius jų vidiniame pasaulyje, bet saugus santykis ir tikras ryšys gali tapti tuo tiltu, vedančiu link pokyčių. Kelias nuo užsidarymo mažame, „saugiame“ pasaulyje iki gebėjimo atpažinti emocijas ir rasti būdų su jomis tvarkytis yra ilgas, bet įmanomas. Palaikymas, kantrybė ir supratimas turi neįtikėtiną galią.

Paauglių savižala 😥13 m. paauglė:“Aš nesuprantu kodėl jiems tokie svarbūs tie pažymiai, žymiai svarbesni nei man. Jie ta...
18/01/2025

Paauglių savižala 😥

13 m. paauglė:

“Aš nesuprantu kodėl jiems tokie svarbūs tie pažymiai, žymiai svarbesni nei man. Jie taip rėkė, kad aš nesuprantu tos matematikos, vadino mane neišsivysčiusia. Man buvo taip skaudu. Draugė sakė, kad pasipjaustyti nėra baisu, tada palengvėja. Kai jie išėjo iš kambario, aš pasipjausčiau. Man buvo taip skaudu, bet kai pjausčiaus, tas skausmas buvo stipresnis nei viduj ir man darės lengviau.”

Savižala dažnai tampa užburtu ratu. Ji suteikia laikiną emocinį palengvėjimą, tačiau ilgainiui sukelia dar didesnį kaltės jausmą ir poreikį tęsti žalojimą. Jei savižala nebus atpažinta ir gydoma, ji gali peraugti į rimtesnius psichikos sutrikimus ar net bandymą nusižudyti

Nepraraskime ryšio su savo vaikais 💔

Įvyko jau trečiasis mūsų susitikimas su futbolo treneriais, kuriame kalbėjome itin aktualia tema – vaikų perdegimą. Daug...
08/09/2024

Įvyko jau trečiasis mūsų susitikimas su futbolo treneriais, kuriame kalbėjome itin aktualia tema – vaikų perdegimą. Daugelis trenerių buvo nustebę, kad net jaunieji sportininkai gali susidurti su šia problema. Nors mes įpratę galvoti, jog vaikai turi neišsenkančią energiją, tačiau nuolatinis spaudimas pasiekti aukštų rezultatų, treniruočių krūvis ir dideli lūkesčiai gali lemti perdegimą.

Simptomai, kuriuos pastebėję treneriai ir tėvai gali atpažinti perdegimą: nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka, susierzinimas, susikaupimo trūkumas, emocinės iškrovos ar net fiziniai negalavimai: galvos, pilvo, raumenų skausmai, dažnas vaiko užsigavimas “lygioj vietoj”.

Pagrindinės priežastys dažnai slypi per dideliuose lūkesčiuose, tiek iš trenerių, tiek iš tėvų pusės, per daug treniruočių ir per mažai poilsio laiko. Kai vaikai jaučiasi nuolat privalantys būti geriausi, jie gali prarasti malonumą sportuoti, o futbolas – juk turėtų būti pirmiausia džiaugsmas!

Rekomendacijos treneriams ir tėvams: svarbu stebėti vaiko emocinę būseną, suteikti jam erdvę klysti ir atsipalaiduoti, skatinti ne tik fizinį, bet ir emocinį augimą. Balansas tarp treniruočių ir poilsio yra itin svarbus.

Prasidedant naujiems mokslo metams linkiu visiems tėvams – leiskime savo vaikams mėgautis futbolu! Sportas turi būti džiaugsmo šaltinis, o ne spaudimo zona.

Address

Tuskulėnų Gatvė 39
Vilnius

Telephone

+37063044400

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Psichologė Eglė Jankovičė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Psichologė Eglė Jankovičė:

Shortcuts

Share

Category