Lietuvos otorinolaringologų draugija

30/08/2026

Mielosios, mielieji,
paskutinį vasaros sekmadienį galvoju apie mūsų šaunią bendruomenę ir siunčiu klausimyną tema, kuri manęs vis dar nepaleidžia. Šį kartą tai globalios apklausos dalis – dauguma pasaulio lyderių vis dar mano, kad tikros lygybės nepasiekėme. O gal klystame ir mūsų bendruomenėje yra kitaip? Labai kviečiu išsakyti savo nuomonę! Lietuvos situaciją pristatysiu Stambule, „Women in ENT“ sesijoje. Pasimatome joje.
Linkėjimai,
Irina

Dear colleague, We invite you to participate in this anonymous international survey investigating gender-related differences in otolaryngology worldwide. The aim of this study is to evaluate training experiences, subspecialty selection, surgical exposure, academic career paths, leadership opportunit...

28/08/2026

„Negaliu niekuo padėti – teks su tuo gyventi.“ Ar tikrai tai yra viskas, ką galima pasakyti žmogui, kuris nuolat girdi ūžesį, cypimą ar spengimą ausyse?

Ūžesys (kitaip – tinnitus) nėra vien ausyse atsirandantis garsas. Tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja klausos sistema, smegenų neuronų aktyvumas, dėmesys ir emocinės reakcijos. Būtent todėl vieniems žmonėms ūžesys lieka beveik nepastebimu fonu, o kitiems – tampa simptomu, stipriai veikiančiu miegą, savijautą ir kasdienį gyvenimą.

Svarbu suprasti, kaip smegenys apdoroja šį signalą ne vien teoriškai. Vienas iš pagrindinių tinnitus valdymo principų – smegenys gali palaipsniui išmokti nebeskirti šiam garsui tiek dėmesio, t.y. jas galima ištreniruoti.

Ką tai reiškia praktiškai ir kodėl tinnitus nebūtinai turi valdyti žmogaus gyvenimą – vaizdo įraše pasakoja Lietuvos otorinolaringologų draugijos pirmininkė gydytoja ototrinolaringologė-otoneurologė Irina Arechvo.

Projektas „Prikurtimas, tinnitus, vertigo: Atpažinti. Suprasti. Padėti.“

17/08/2026

Kiek laiko užtrunka sužinoti, ar jūsų klausa pakitusi? Dažniausiai – vos per kelias minutes. Tačiau daugelis žmonių tam ryžtasi tik po kelerių ar net dešimties metų.

Kodėl?

Nes klausos sutrikimas dažniausiai progresuoja palaipsniui. Smegenys ilgą laiką kompensuoja prarandamą informaciją: spėja žodžius iš konteksto, remiasi pašnekovo mimika, todėl žmogui gali atrodyti, kad jis vis dar girdi pakankamai gerai.

Paprastai pagalbos į gydytoją ar klausos specialistą besikreipiantis žmogus taip ir apibūdina savo problemą – aš viską girdžiu, tik nebesuprantu kalbos.

Audiograma padeda objektyviai įvertinti klausą ir parodo ne tik ar klausa susilpnėjusi, bet ir kokius garsus girdėti tampa sunkiau. Tai svarbi informacija, padedanti specialistams kartu su pacientu nuspręsti, kokia pagalba konkrečiu atveju būtų tinkamiausia.

👉 Kaip vyksta klausos tyrimas, kiek jis trunka ir ką reiškia jo rezultatai – pasakoja klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika.

Projektas „Prikurtimas, tinnitus, vertigo: Atpažinti. Suprasti. Padėti.“

Informacija parengta konsultuojantis su projekto partneriu Klausos centras Audiomedika

13/08/2026

Profesiniame gyvenime gali būti įpratęs valdyti krizes, priimti sprendimus ir išlaikyti šaltą protą, tačiau kas nutinka, kai krizė tampa asmeninė, o jos priežastis – tavo paties kūnas?

Komunikacijos ir prekių ženklų valdymo ekspertė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė ne vienerius metus dirba srityje, kur gebėjimas veikti sudėtingose situacijose yra profesijos dalis. Tačiau susidūrus su stipriu vertigo, profesinė patirtis neapsaugojo nuo baimės ir nežinomybės.

Šiandien apie savo patirtį ji kalba tam, kad pirmą kartą su galvos svaigimu susidūręs žmogus geriau suprastų, kas su juo vyksta, ir žinotų, kad vertigo nebūtinai turi tapti tuo, kas pradeda diktuoti gyvenimo taisykles.

Kaip išmokstama gyventi su vertigo, kokią reikšmę turi paties žmogaus įsitraukimas ir kaip ši patirtis keičia kasdienybę – apie tai plačiau kalbamės LOD tinklalaidėje.

🎧 Visą pokalbį su Indre Trakimaite-Šeškuviene žiūrėkite LOD YouTube kanale - nuoroda komentare 👇

Projektas „Prikurtimas, tinnitus, vertigo: Atpažinti. Suprasti. Padėti."

07/08/2026

Kaip nusprendžiama, ar žmogui pakanka klausos aparato, ar jau reikalingas kochlearinis implantas?

Daugelis įsivaizduoja, kad kochlearinis implantas yra tiesiog „stipresnis klausos aparatas“, tačiau iš tiesų tai du visiškai skirtingi prietaisai, skirti padėti esant skirtingiems klausos sutrikimams.

Kuo jie skiriasi?

Klausos aparatas nešiojamas ausyje arba už jos. Jis surenka aplinkos garsus, juos sustiprina ir perduoda į ausį. Toks sprendimas tinka tada, kai vidinėje ausyje dar yra pakankamai veikiančių klausos ląstelių, galinčių perduoti garsinę informaciją į smegenis.

Kochlearinis implantas susideda iš dviejų dalių:
1. Išorinė dalis – garso procesorius, nešiojamas už ausies, ir siųstuvas, kuris magnetu prisitvirtina virš implantuotos vietos.
2. Vidinė dalis operacijos metu implantuojama po oda, o plonas elektrodas įvedamas į vidinę ausį – ausies sraigę.
Garso procesorius surenka aplinkos garsus, juos paverčia skaitmeniniais signalais ir siųstuvu perduoda vidinei implanto daliai. Tuomet elektrodai tiesiogiai stimuliuoja klausos nervą, apeidami pažeistas vidinės ausies klausos ląsteles.

Paprastai tariant:
🦻 Klausos aparatas garsą sustiprina.
🧠 Kochlearinis implantas aplinkos garsus paverčia elektriniais signalais ir perduoda juos tiesiai klausos nervui.

Svarbu suprasti, kad sprendimas, ar žmogui pakanka klausos aparato, ar reikalingas kochlearinis implantas, niekada nėra priimamas vien pagal audiogramos rezultatą.

Gydytojai otorinolaringologai vertina:
• klausos sutrikimo pobūdį ir laipsnį;
• kiek žmogui padeda klausos aparatai;
• kaip sekasi suprasti kalbą kasdienėse situacijose;
• bendrą sveikatos būklę ir individualius poreikius.

Todėl net du žmonės, kurių audiogramos atrodo labai panašios, gali gauti skirtingas rekomendacijas. Vienam tinkamiausias sprendimas bus tinkamai parinktas klausos aparatas, kitam – kochlearinis implantas.

Kartais tėvai, konsultacijos metu išgirdę, kad jų vaikui rekomenduojamas kochlearinis implantas, sunerimsta ir baiminasi, jog tai apribos jo gyvenimą. Tačiau praktika rodo ką kita. Šiandien vaikai su kochleariniais implantais lanko darželius ir mokyklas, sportuoja, mokosi muzikos, bendrauja su bendraamžiais ir gyvena visavertį gyvenimą. Svarbiausia – laiku pastebėti problemą, parinkti tinkamiausią klausos atkūrimo būdą ir nuosekliai tęsti reabilitaciją.

Kuo anksčiau priimamas tinkamiausias sprendimas, tuo daugiau galimybių išsaugoti kalbos, mokymosi ir bendravimo įgūdžius.

Projektas „Prikurtimas, tinnitus, vertigo: Atpažinti. Suprasti. Padėti.“
Informacija parengta konsultuojantis su projekto partneriais Lora Klausos centras.

02/07/2026

Ar smegenys gali iš naujo išmokti išlaikyti pusiausvyrą?

Tai vienas pagrindinių vestibuliarinės reabilitacijos principų – kai sutrinka pusiausvyros sistema, smegenys mokosi prisitaikyti prie pokyčių ir kitaip apdoroti gaunamą informaciją. Vienas iš šiuolaikinių būdų tai pasiekti – virtualios realybės taikymas reabilitacijoje.

Kaip tai vyksta praktikoje ir kodėl svarbu nelaukti, kol simptomai praeis savaime – šiame reel.

Ar dėl galvos svaigimo vengiate lankytis viešose vietose, pavyzdžiui, parduotuvėse? Pasidalinkite komentaruose. 👇

Projektas „Prikurtimas, tinnitus, vertigo: Atpažinti. Suprasti. Padėti.“
Informacija parengta konsultuojantis su projekto partneriais Biospektra.

30/06/2026

Ar žinojote, kad klausos sutrikimas laikomas vienu iš modifikuojamų demencijos rizikos veiksnių?

Tai tik viena iš priežasčių, kodėl gydytojai ragina neignoruoti klausos pokyčių.

👉 Ką mokslas šiandien žino apie negydomo klausos sutrikimo poveikį? Skaitykite skaidrėse.

Projektas „Prikurtimas, tinnitus, vertigo: Atpažinti. Suprasti. Padėti.“

Informaciją paruošė Lietuvos otorinolaringologų draugija

17/06/2026

Mieli jaunieji otorinolaringologai/-ės, neseniai specialybę įgiję kolegos – kviečiame aktyviau įsitraukti į tarptautinę profesinę bendruomenę!
Europos otorinolaringologijos konfederacija siekia stiprinti jaunųjų specialistų atstovavimą bei įtraukimą į tarptautines edukacines veiklas, iniciatyvas ir profesinio tobulėjimo galimybes.
Ieškome kolegos/-ės, kuris/-i norėtų atstovauti Lietuvos jaunuosius otoriniolaringologus tarptautiniu lygmeniu ir palaikyti ryšį su Europos jaunųjų otorinolaringologų tinklu.
Jei domitės tarptautinėmis veiklomis, mokymais, profesiniais mainais ir norėtumėte aktyviau prisidėti prie jaunųjų kolegų bendruomenės stiprinimo, kviečiame susisiekti su Lietuvos otorinolaringologų draugija iki birželio 30 d.
Tai puiki galimybė užmegzti tarptautinius ryšius, dalyvauti Europos iniciatyvose ir prisidėti prie jaunųjų kolegų balso stiprinimo Europoje.

01/06/2026

Smagu, kad po tam tikrų diskusijų dauguma valdybos narių priėmė sprendimą prisijungti prie šios svarbios iniciatyvos. Dėkoju visiems, pasisakiusiems už aktyvią lyderystę ir įsitraukimą į teisėkūros procesus, kurie galimai palies kiekvieną klinicistą ir mūsų pacientus. Tik veikdami kartu galime būti stiprūs.

Sveikatos sistemoje bręsta pokyčiai, kurie gali paveikti pacientus, gydytojus, slaugytojus ir gydymo įstaigas – siekiame juos stabdyti kartu su 111 organizacijų.🚨

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Seimui birželio 2 dieną teikia įstatymų projektus, kuriais siūloma iš esmės keisti kontrolės ir atsakomybės modelį sveikatos sistemoje.

Ką numato pokyčiai?

🔹 Stiprinti Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos kontrolės galias.

🔹 Didinti gydymo įstaigų, jų vadovų, gydytojų ir slaugytojų atsakomybę.

🔹 Plėsti piniginių baudų taikymo atvejus.

🔹 Sudaryti daugiau galimybių stabdyti ar nutraukti sutartis su gydymo įstaigomis.

Nors pokyčiai pristatomi kaip priemonės stiprinti paslaugų kokybę ir kontrolę, didelė dalis sveikatos sistemos bendruomenės šiandien kelia klausimą – kokias pasekmes tai sukels pacientams ir paslaugų prieinamumui?

Šiuo metu nėra aišku:

🔹 Kas nutiks pacientams, jei gydymo įstaigai bus sustabdyta sutartis su Valstybine ligonių kasa.

🔹 Kaip tokie sprendimai paveiks eiles pas gydytojus ir paslaugų prieinamumą regionuose.

🔹 Kaip tai atsilieps jau dabar specialistų trūkumą jaučiančioms gydymo įstaigoms.

🔹 Kaip bus užtikrinamas paslaugų tęstinumas pacientams, kuriems reikalingas ilgalaikis gydymas ar stebėjimas.

❗ Sveikatos sistemos bendruomenė perspėja, kad siūlomi pokyčiai gali dar labiau apsunkinti jau dabar didelį spaudimą patiriančią sistemą – ilginti eiles, kelti daugiau nežinomybės pacientams ir apsunkinti paslaugų prieinamumą regionuose.

❗ Sveikatos sistemos bendruomenė nekvestionuoja kontrolės ar atsakomybės būtinybės. Klausimas keliamas dėl to, ar siūlomi pokyčiai yra pakankamai pagrįsti, proporcingi ir tinkamai įvertinti pacientų, gydymo įstaigų bei visos sistemos požiūriu.

Būtent todėl viešą interesą ginanti European Life Science & Knowledge Institute sutelkė 111 pacientų organizacijų, gydymo įstaigų, medikų draugijų, profesinių sąjungų, asociacijų bei kitų sveikatos sistemos dalyvių bendram kreipimuisi į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu nepritarti siūlomiems įstatymų pakeitimams ir grąžinti juos tobulinti iniciatoriams.

Sveikatos sistemos sprendimai anksčiau ar vėliau paliečia kiekvieną iš mūsų – kviečiame nelikti abejingiems ir dalintis šia žinia!

24/05/2026

Kai kuriais atvejais simptomai neprasideda staiga, pvz., vieną rytą atsibundama blogiau girdint ar jaučiant stiprų galvos svaigimą.

Neretai viskas vyksta palaipsniui – žmogus pradeda dažniau paprašyti pakartoti, ką sakė pašnekovas, sunkiau supranta kalbą triukšmingoje aplinkoje, pavargsta nuo nuolatinio bandymo suprasti, ką išgirdo ir ar išgirdo teisingai. Kiti pripranta prie pasikartojančio ūžesio ausyse, nestabilumo jausmo ar trumpų svaigimo epizodų ir ilgainiui ima tai laikyti kasdienybės dalimi. Būtent todėl ankstyvas simptomų atpažinimas yra toks svarbus.

Šioje karuselėje Lietuvos otoneurologai atvirai kalba apie požymius, kurių nereikėtų ignoruoti, apie delsimo pasekmes ir apie tai, kodėl laiku suteikta pagalba gali padėti išsaugoti ne tik klausą ar pusiausvyrą, bet ir gyvenimo kokybę. Pasidalinkite ja su žmogumi, kuriam ši tema gali būti aktuali.

Projektas „Prikurtimas, tinnitus, vertigo: Atpažinti. Suprasti. Padėti.“