11/06/2026
Dauguma žmonių galvoja,
kad progresas veikia kaip programa.
Turi planą → vykdai → progresuoji.
Tai veikia.
Kai gyvenimas dar paprastesnis.
Bet realybėje po 40 atsiranda dinamika.
Ir ne metai čia svarbiausia.
O tai, kaip veikia biologinė sistema.
Vieną dieną energijos daugiau
kitą – mažiau
vieną savaitę miegi gerai
kitą – ne
darbas vieną dieną lengvesnis
kitą – intensyvus
Ir čia atsiranda svarbus momentas.
Planai nustoja veikti ne todėl,
kad kažkas daroma blogai.
O todėl,
kad jie sukurti linijinei sistemai (nebent gali save dedikuoti vienai veiklai - sportui).
O žmogus yra dinaminė sistema.
Kūnas neveikia kaip programa.
Jis veikia kaip viena sistema- tiek darbui, tiek sportui.
Su keliais „slankikliais“:
krūvis
miegas
stresas
poilsis
judėjimas
mityba
Ir jie kasdien keičiasi.
Todėl progresas po 40 ar 50 atsiranda ne tada,
kai darai daugiau.
O tada,
kai moki reguliuoti.
Pakelti krūvį, kai gali,
Sumažinti, kai reikia,
Sustoti, kai kūnas to prašo.
Tai nėra silpnumas.
Tai yra įgūdis.
Ir čia atsiranda lygis,
kurio dauguma žmonių niekada neišmoksta.
Kaip suprasti savo būseną.
Kaip jausti nuovargį.
Kaip pasirinkti laiką.
Aš pats ryte dažniau žiūriu ne į planą.
O į save ir ką šiandien galiu
FØRMOJE nuo to ir pradedam.
Ne nuo programos.
O nuo gebėjimo suprasti,
ką tavo kūnas šiandien gali adaptuoti.
Nes po 40 ar 50 laimi ne tas,
kas daro daugiau (apie šį dar vėliau parašysiu).
O tas,
kas valdo procesą.