11/10/2025
Šiandien, prisimindama vieną žinomiausių dzenbudistų vienuolių Thich Nhat Hanh, prisiminiau ir jo garsiąją mintį “Be dumblo nebūtų lotoso”/“No Mod - no Lotus”.
Dumblas daugeliui iš mūsų asocijuojasi su kažkuo bjauriu ir tamsiu. Tačiau, jei nebūtų dumblo, neatsirastų ir lotosas. Dumblas ne itin maloniai kvepia, bet lotoso žiedų kvapas labai malonus. Augantis lotosas neša mums stiprią žinią. Lotosas pradeda savo gyvenimą giliai vandenyje, tamsiame dumble. Be šios vietos negalėtų prasidėti jo gyvenimas ir ši gėlė nepražystų. Įsivaizduokime lotosą, susirangusį giliai vandens dugne. Švelnūs žiedlapiai palaipsniui išsiskleidžia ir jusdami aplinką, stiebiasi į šviesą. Lotoso turimos savybės leidžia šiai gėlei sužinoti, kur link jai stiebtis.
Thich Nhat Hanh savo knygoje „Kur auga lotosai: kančios permainymo menas“ rašo: “Dauguma žmonių bijo kančios. Tačiau kančia yra tarsi dumblas, padedantis augti lotoso žiedui - laimei.”
Kartais mes jaučiame vienišumą, nesaugumą ar net beviltiškumą. Galbūt tuo metu mes nežinome, kur yra išėjimas iš tokios savijautos. Todėl tokiais momentais, kai aplink mus įsivyrauja tamsa, svarbu būtų pasikliauti savo vidiniu žinojimu, kad mes tikrai savyje turime tą vidinę kryptį kur link mums judėti, kad “pražystume.” Jungas tai vadino savastimi.