Aire Bradauskiene. Terapijos centras TOTUS

15/05/2026

: Trečia diena su Peteriu Philippsonu į pabaigą - dar vieni vertingi ir prasmingi mokymai pažengusiųjų programoje šį kartą apie valgymo sutrikimus . Keli aspektai, kuriuos noriu palikti čia: Geštalto terapijoje žmogus suvokiamas kaip vientisa sistema – kūnas, emocijos ir santykis su aplinka nuolat susiję. Todėl tai, ką ilgai sulaikome savyje, dažnai persikelia į kūną: kvėpavimą, įtampą, valgymo įpročius, gebėjimą jausti alkį ar sotumą.

Kaip akcentuoja Peter Philippson, agresija Geštalto požiūriu nėra vien destrukcija. Tai gyvybinė energija, reikalinga veikti, rinktis, kurti, pasakyti „ne“, ginti savo ribas. Kai ši energija nuolat slopinama, ji ima veikti prieš mus pačius.

Tuomet dažnai prarandamas natūralus ryšys su savo poreikiais. Žmogus nebežino, ko nori, kada yra alkanas, kada gana. Valgymas tampa ne rūpesčiu savimi, o būdu nutildyti įtampą, emocijas ar prisitaikyti prie išorinių taisyklių.

Geštalto terapija valgymo sunkumus mato ne kaip valios trūkumą, o kaip atsiskyrimą nuo savęs – kūno, jutimo, spontaniškumo. Sveikas santykis su maistu prasideda nuo gebėjimo jausti:
– ko noriu,
– kada esu alkanas,
– kada sotus,
– ir kaip iš tiesų jaučiuosi.

Šiandien daugelis gyvename nutolę nuo savo kūno signalų, rinkdamiesi tai, kas greita, patogu ar laikoma „teisinga“. Tačiau Geštalto požiūris kviečia ne kontroliuoti save, o grįžti į sąmoningą kontaktą su savimi – savo kūnu, kvėpavimu, emocijomis ir ribomis. Nes būtent ten prasideda mažiau save žalojantis, gyvesnis gyvenimas.

04/05/2026

: …Kabinete pasitaiko atskleidimų apie tai, ko norima : „Norėčiau būti sėkmingesnis, siekti daugiau…bet nežinau, ar turiu tai, kas reikalinga...“
Ir tuomet mes kartu sustojame. Įkvepiame. Pastebime, kas vyksta čia ir dabar.

Iš Geštalto perspektyvos, pokytis prasideda ne nuo to, kuo turėtume tapti, o nuo to, kuo jau esame – su visu savo neapibrėžtumu, abejonėmis ir galimybėmis. Išgirdus daugelio žmonių, kuriuos galima vadinti sėkmingais, istorijas , manęs nepalieka įspūdis , jog tai nelygu būti ypatingu, „išrinktu“ ar apdovanotu išskirtiniais gebėjimais. Dažniausiai pakanka to, ko taip trūksta šiandieniniame pasaulyje – nuoseklumo, vidinio nusiteikimo ir gebėjimo sugrįžti prie savo pasirinkimo vėl ir vėl: tuomet, kai ne viskas vyksta pagal planą, tuomet, kai reikalingi pataisymai , tuomet, kai tenka daryti nemalonius ir nepatogius dalykus…

Juk išties klausimas nėra: „Ar aš galiu?“
Klausimas labiau :
– Ar aš pasirenku?
– Ar aš lieku su tuo pasirinkimu, kai pasidaro nepatogu?
– Ar aš pasiruošęs(-usi) mokėti kainą – laiko, pastangų, kantrybės?

Geštalte mes kalbame apie atsakomybę – NE KAIP NAŠTĄ, O KAIP GALIĄ. Kiekvieną akimirką aš kuriu savo kryptį per mažus, bet tikrus veiksmus.

Sėkmė nėra staigus šuolis, ir kartais norisi taip įsivaizduoti, tarsi apeinant visus ‘nepatogumus’, ir jei kartais jų kyla - priežastimi, ‘ženklu’ , kad čia ne tai, ko noriu, ne tai, kas lemta - kitu atveju tai turėtų būti sklandu, be trukdžių…Realiame gyvenime kiekvienas pasirinkimas turi kainą ir išbandymų kelią - juk per tai tampama savimi, tai — savo galios atradimo kelias.

Ir kažkaip dažnai paaiškėja, kad sėkmė nėra apie tai, kad tu kažkoks ypatingas.
Ne apie talentą. Ne apie „duota ar neduota“.

Dažniau – apie labai žemiškus dalykus:
✨ar tu grįžti prie to, ką pasirinkai, net kai nesinori.
✨ar lieki, kai darosi nepatogu.
✨ar nepabėgi nuo savęs. . Kviečiu tave trumpam sustoti ir paklausti savęs:
👉 Ką aš šiandien renkuosi?
👉 Kur galiu būti bent 10% nuoseklesnis(-ė)?
👉 Ką esu pasiruošęs(-usi) dėl to padaryti šiandien – realiai, ne teoriškai?

Pažinti save – tai ne tik suprasti, bet ir patirti save veikime.
O galbūt būtent šiandien yra ta diena, kai tavo pasirinkimas tampa aiškesnis. Nesustok . 🙌🙌🙌 Nuotrauka Neringa Jencė

28/04/2026

: …Kartais tai prasideda labai tyliai — nuo jausmo, kad kažkas NE TAIP .
Kažkas TURI BŪTI blogai — su vaiku, su sveikata, savijauta, artimaisiais. Kažkas negerai. Pradedi ieškoti to „negerai“. Atrodo, net gali jausti ‘iš anksto’: BUS NEGERAI ! Ir atsitinka — PASITVIRTINA! Užsisuka ratas.
Kažkas turi būti negerai.Pasaulis nesaugus. Jame vis nutinka blogi dalykai, patvirtinantys, kad taip ir yra. Tu teisus. Taip ir yra — NES EINI TUO PAČIU KELIU! Ieškai, kur blogai, kur nesaugu. Ir aišku, kad to nepastebi. O visata, Dievas ar kaip bepavadinsi — dosniai duoda tai, ko prašai. Nėra atsakymo ne - visuomet taip, nepaisant , ar kreipiantysis suvokia savo prašymo esmę. Patvirtina.
Tik nuo to nėra geriau. Nelengvėja. Baisu. Pasaulis tampa vieta, kurioje nesinori būti. Tarsi įsijungia susinaikinimo programa. Be burtų ir užkeikimų — tavo paties ‘noru’…
Apsidairyk. Toje erdvėje, kurioje esi dabar.
Ar tikrai joje yra kažkas blogai?
O gal gali pastebėti, kad joje yra ir tam tikra harmonija?
Ar gali ją pajusti? Kur ji yra? Kurioje kūno vietoje jaučiasi?
Leisk sau kvėpuoti ir su tuo kvėpavimu šiek tiek praplėsti tai, ką jauti. Apsidairyk dar kartą. Pastebėk, ar keičiasi bendras jausmas.
Galbūt gali trumpam patirti: viskas yra tvarkoje.
Su tavimi. Su aplinka.
Jei neieškotum „blogo“ ir nesektum įprasta nuojauta, o pasikliautum tuo, ką jauti dabar — kas pasikeistų?
Pokytis nevyksta, kai kartojam tą patį. Kai užstringam. Bet užstrigti nereiškia, kad yra blogai. Užstrigimas gali būti kvietimas pabandyti kitą kryptį.
Skamba paprastai. Bet kai aplink tamsa, horizontas susiaurėja — einama tik pažįstamais takais.
Ir vis dėlto — saulė visada pateka rytuose . Tai dėsnis.
Nesustok. Tu ne vienas.🙌🙌🙌

10/04/2026

:…Yra vietų, kurios neprašo tavęs keistis – jos tiesiog tave perkeičia. Netikėtai .
Esu Maltoje — saloje, kurioje tempas kitoks ne todėl, kad taip aš nusprendžiau, o todėl, kad čia kitaip tiesiog neįmanoma. Atvykau su savo įprastu greičiu – galvoje sąrašai ‘ką pamatyti’ , akyse alkis ‘patirti kuo daugiau’ ir tuo pačiu ‘tik kelios dienos’...Pradžioje erzulys - lėtai važiuojančios mašinos (čia maksimalus greitis – 60 km/h), laukimas parduotuvėje, kai prieš tave tik vienas žmogus… bet jis nėra „tik klientas“. Jis – žmogus, su kuriuo kalbamasi, kuriam skiriamas dėmesys, kuriam net palinkima geros dienos su istorija… O aš , tuo tarpu , stoviu. Laukiu. Viduje kyla įtampa - NESPĖTI…Susitinku su savo nekantrumu čia ir dabar. Su tuo vidiniu „noriu greičiau“, kuris dažnai lieka nepastebėtas, kol aplinka jo neišryškina. Sala tampa veidrodžiu. Ji ne lėta – ji tiesiog pilna. Pilna buvimo. Aš pilna nekantrumo . Ir vaikiško noro, kad man ‘duotų poilsio’. Ištinka susitikimas su egzistencija — ar gyvenu, kad spėčiau, ar gyvenu, kad patirčiau? Nes čia tampa aišku – daugiau nereiškia giliau. Greičiau nereiškia tikriau.
Ir po truputį pradedu „prisikimšti“ ne vaizdų, o pastebėti ir tarsi ‘prisiminti’ buvimo kokybę: lėtumas leidžia pajusti. Tai tarsi ryšio atkūrimas, kuris atsiranda tik tada, kai niekur neskubu.
Albert Camus, rašęs apie Viduržemio jūros salas, yra pasakęs:
„Viduržemio jūroje yra kažkas, kas verčia žmogų susitaikyti su pasauliu.“
Gal lėtėjimas nėra apie tempą. Galbūt tai apie susitaikymą – su tuo, kas yra, ir su tuo, kaip esi.
Ir tada atsiranda erdvės vykti ne daugiau, o giliau…Dovanos išties kartais ‘nutinka ‘ netikėtai , bet labai laiku🙂

12/03/2026

: Mano ketvirtas susitikimas su Geštalto psichoterapeute, supervizore ir trenere Manon van Woensel , prancūziškos Geštalto tradicijos puoselėtoja ir tęsėja . Ji pati sako – tai tikriausiai paskutiniai mokymai Lietuvoje, nes pamažu atsitraukia nuo darbų, todėl kiekvienas žodis skambėjo dar svariau. Manon mano širdyje ir profesineje praktikoje užima ypatingą vietą - tai mokytoja, kurios mintys ir laikysena jau seniai tapo vidine atrama mano terapiniame darbe. Kaip ir dera pabaigai - seminaro tema: egzistenciniai klausimai Geštalto terapijoje. Dalykai, nuo kurių žmogus negali pabėgti – atsakomybė už savo gyvenimą, netobulumas, baigtinumas, vienatvė ir nuolatinis prasmės klausimas. Terapijoje šios temos ne visuomet atsiskleidžia iš karto, bet jos visuomet šalia: kvėpuoja į nugarą, pasireikšdamos nerimu, užsimaskavusios įvairiais ‘pasiteisinimais’ ir vengimu bei keliančios didelę frustraciją. Pirmas žingsnis nėra jas „sutaisyti“, o pamatyti ir pripažinti, kad jos jau yra mūsų gyvenimo lauke.
Šiame kontekste vis prisimenu Viktoro Franklio mintį: „Gyvenimo prasmės nereikia išrasti – ją reikia atrasti.“ Egzistencializmo perspektyvoje prasmė gimsta ne tada, kai gyvenimas tampa lengvesnis, o tada, kai žmogus drįsta susitikti su tuo, kas neišvengiama – su ribotumu, vienatve, atsakomybe – ir vis tiek renkasi gyventi, kurti, būti santykyje. Man asmeniškai šis seminaras buvo priminimas, kad terapeuto darbe svarbiausia ne turėti atsakymus, o išdrįsti likti šalia šių didžiųjų klausimų. Matyti, kaip žmogus su jais susitinka. Ir kartu kurti erdvę, kurioje net frustracija ar nerimas gali būti priimti kaip prasmingo gyvenimo dalis.
Dėkingumas už galimybę toliau plėsti ir gilinti šias žinias – ir neštis jas į savo terapinį darbą, dalinantis tuo, kas padeda žmogui išbūti su gyvenimo klausimais ir pamažu atrasti savo prasmę. Ir tuo pačiu man kaip terapeutei jausti savo darbo prasmę - čia nejučiomis prisimenu Irviną Yalomą: jis terapinį darbą lygina su akmenuko metimu į vandenį – niekada iki galo nežinome, kaip toli nuvilnys bangos. Kartais nedidelis susitikimas, pokalbis ar tikras prisilietimas prie žmogaus patirties sukuria ratilus, kurie vėliau paliečia daugybę kitų jo gyvenimo vietų ir santykių. Jis to paveiktas kuria savo patirtis ir taip kiekvieno iš mūsų palikti įspaudai įgauna savąjį amžiną gyvenimą, prie kurio mes turėjome galimybę prisiliesti… 🙌🙌🙌

16/01/2026

: …Antra diena Vilniaus Geštalto Instituto seminare su Geštalto terapijos autoritetu - ilgamečiu Niujorko Geštalto instituto vadovu Dan Bloom. Galva kaista gilinantis į sudėtingas teorines Geštalto subtilybes, prisimenant Geštalto terapijos pradžią ir formavimąsi: jau nežinia kelintą kartą grįžtu prie rodos tų pačių sąvokų - ir vistiek kiekvieną kartą vis kitaip ir yra ko naujo atrasti ir suprasti bei pritaikyti - juk tikrai tiesa, ką priimena ir Dan Bloom - mes visi gyvename ‘baigtumo iliuzijoje’ : tarsi viską supratau, ir einu prie sekančio , išties juk viską aplinkui pastoviai juda ir kinta kiekvieną sekundę , pasiekti visapusiškumo , galutinio supratimo neįmanoma . Tai baigtis. Tai mirtis. Kol gyvi mes pastoviai kintame. Apie tai gyvenimas. Ir kiekvieną kartą klausimas : Koks tu atėjai ? - yra dar viena galimybė susitikti ir permąstyti klausimą ‘Kas aš esu čia ?’ — lygiai taip pat kaip ir klientas atėjęs į terapiją gauna galimybę terapijoje prisiliesti prie to, kas išties yra esminga ir svarbu jam.

29/10/2025

: ..🎯Jau baigia įpusėti seksologijos kursas - esu kupina įkvėpimo, žinių atnaujinimo ir naujų požiūrių . Studijos įtraukios, nors apimtys labai didelės, tiesą sakant nesitikėjau , jog tema talpina tiek turinio ir mokslo! Noriu trumpai pasidalinti keliais pamąstymais pakeliui į naują kvalifikaciją : 🦋Seksualumas – tai ne siaura sąvoka , apimanti tik kūną ar apsaugą. Tai – tema talpinanti savyje sąmoningumą, ribas, pagarbą, emocinį ryšį , gebėjimą patirti malonumą be gėdos ar kaltės. Taip pat ši sąvoka nėra atskirta nuo mūsų dvasinio gyvenimo – seksualumas suprantamas kaip gyvybinės energijos išraiška, kūrybos, artumo ir buvimo su kitu žmogumi pilnatvėje forma. Kai mokomės jį pažinti be gėdos, be baimės ir be iškraipymų, atveriame kelią gilesniam ryšiui su savimi ir su gyvenimu. 🫨Šiandien daugelis žmonių susiduria su sunkumais kurdami artimus ryšius: bijo būti pažeidžiami, nežino, kaip kalbėti apie troškimus, ribas apskritai kaip komunikuoti savo seksualumą. Kita vertus, perteklinė informacija internete, pornografijos įtaka ir socialinių tinklų spaudimas dažnai iškraipo mūsų suvokimą apie intymumą ir kūną : tai atitolina nuo tikrojo intymumo – nuo buvimo, o ne vaidinimo. Seksualumas tampa ne šaltiniu, o įtampa, nors iš tiesų jis gali būti dvasinės energijos srautas, jungiantis kūną, širdį ir sąmonę.
🌱Per pastaruosius dešimt metų vis dažniau keliami klausimai:
✨Kaip atpažinti ir komunikuoti seksualumą?
✨Kaip suprasti savo tapatybę, poreikius ir orientaciją?
✨Kaip kurti artimus, emocinius ryšius, kai aplink tiek paviršutiniško bendravimo?
✨Kaip patirti malonumą, kuris remiasi autentiškumu, o ne spaudimu ar lūkesčiais?

🫂Seksualinis švietimas padeda grįžti prie esmės – žmogiško ryšio. Jis moko ne tik kaip saugiai ir atsakingai elgtis, bet ir kaip būti su kitu žmogumi sąmoningai, atvirai, be gėdos ir su pagarba sau bei kitam.
💡Žinojimas suteikia laisvę, o laisvė – galimybę mylėti giliau. Savo seksualumo pažinimas kartu yra kelias į sąmoningesnį, saugesnį ir labiau mylintį pasaulį. Jo pažinimas kartu yra kelias į tikrąjį ryšį - kaip mylėti iš širdies, o ne iš baimės ar pareigos. Juk ko gero dažnas iš mūsų ieškome kelio į pilnatvę, kur meilė, malonumas ir dvasinis buvimas galėtų tapti viena visuma. Ir kaip (ne)tikėta , jog atsakymai gali iškilti vietose, kurias dažniausiai aplenkiame😉🙌

02/10/2025

: Atrasti save – prabanga, ar būtinybė? 🫵Ar kada susimąstei, kiek kartų bandei pritapti, įtikti, „teisingai“ gyventi – kiek kartų išdavei SAVO TIESĄ? …Ar buvo verta , jei viduje vis tiek liko įtampa, kurios galutiniame taške gyvena vienatvė. Tavo paties apleista vieta…
💫Nustoti tylėti SAU apie SAVO TIESĄ - tai drąsos aktas. Jis nepatogus ir dažnai transformuojantis. Tiesa – ne visada patogi, o mes juk tikimės ovacijų ir pripažinimo dėl to , kokie esame. Tai juk labai suprantama. Žmogiška. Ir visgi, ar pagalvojai, kiek energijos išeikvoji bandydamas įtikti, kontroliuoti, ‘gyventi kitų tiesomis’?
🎯Geštalto terapijoje sakoma – kontaktas su savimi yra ‘sveikimo’ pradžia. Kai pradedi girdėti savo tikruosius poreikius, o ne tai, ką „reikėtų“ jausti, kaip ‘atrodyti’ ar gyventi. Kai išdrįsti pasakyti „ne“ tam, kas tave sekina. Kai pagaliau įsiklausai – KO NORIU AŠ? Skamba paprastai, tačiau nuo ko pradėti? - dažnai išgirstu klausimą savo kabinete. Ir tai svarbus klausimas - terapijoje mokomasi po truputį žvilgsnį atsukti į save, į savo gyvenimą ir pradėti pažintį su svarbiausiu savo gyvenime žmogumi - SAVIMI . To niekas nemokė, todėl pradžioje neįprasta - mokytis SAVO GYVENIMO MENO. Juk mus moko nuo pat vaikystės įvairių dalykų - matematikos, gramatikos, istorijos, literaturos, biologijos ir kt. - ir visa tai turi savo vietą, tačiau gyvenimo menas kažkur pasimeta ‘tarp eilučių’ , o tai taip reikalinga. Pažinti save. Išsigryninti save – tai nereiškia tapti atskirtu nuo pasaulio ir susireikšminti. Tai reiškia atrasti kelią į savo gyvybingumą, turėti energijos, įgyti pasitikėjimo ir gebėjimų kurti savo gyvenimą ne iš baimės bei nesaugumo: ne likti, kur slegia – tik todėl, kad pažįstama, o kurti GYVENIMĄ iš vidinės tiesos, atpažinti savo poreikius ir norus. Prisiminti , KAS ESI. Tai ištikimybės sau kelias, kuris reikalauja ir disciplinos, ir pasišventimo. Ir tai ne kiekvienam. Taip, deja, tai tiesa. Ir ne todėl, kad tai prabanga, o terapija kainuoja. Eiti savęs pažinimo keliu galima ir be terapijos. Tai tiems, kas jaučia sielos šauksmą - nes jau ‘nebegaliu’, ‘nenoriu’, jaučiu, jog kažkas ne taip…, bet dar negaliu įvardinti’, ‘pavargau , bet nemoku kitaip’, ‘bijau gyventi pagal save, nors taip, kaip yra dabar nebetinka’ ir kiti panašūs pasidalinimai , kurie ir yra tas ‘žadinantis’ elementas, o busti yra nemalonu. Dažnai įsibėgėjus terapijai sulaukiu pasidalinimo - aš galvojau , kad bus kitaip. Ir mes smagiai iš to pasijuokiame. Kompanija svarbu — terpė , kurioje augame atlieka stiprų formavimo vaidmenį . Kieno palydimas išeini į SAVO GYVENIMĄ. Kokį ‘kraitelį’ gauni - tai labai simboliška - ne visa mum pavyksta nuo pradžių - bet tam tikrus dalykus mes visgi galime ‘atgauti’ ir ‘pagerinti ‘ savęs auginimo procese.
🔥KURTI SAVO — tai kvietimas ne tik gyvenimą išgyventi, bet ir jį mokytis formuoti kaip savo asmeninį, autentišką pasaulį . Mes ne tik egzistuojame – mes turime galią kurti savo gyvenimą, remiantis savo vertybėmis, tikėjimu ir unikaliu patyrimu.

24/08/2025

: …Dar nesinori jog išauštų rytojus, dar norisi pasimėgauti tuo bendrystės saldumu, pabūti ir prisimintis tiek daug jautrių, matymo perspektyvą keičiančių akimirkų įvyko, kurios liks jautriai gyventi savo gyvenimą: nors trijų dienų mokymai jau oficialiai baigti, bet tikiu, jog tai, kas buvo patirta dar ilgai darys pokytį mano ir žinoma mano klientų gyvenime ir toliau.

👄Seksualumas ir santykiai — tema , tokia kupina to, ko mes dažnai ieškome visai ne ten, kur išties reiktų… Taip - mūsų niekas nemokė pažinti savęs, savo seksualumo, gyvenimo džiaugsmo ir malonumo. Nes ir jų nemokė… O tai ištisas menas, vertas atskiro diplomo ! — toks mano asmeninis priėjimas.

👑Jaučiuosi tikrai apdovanota visokeriopai - mokytis iš tikros meistrės Geštalto terapeutės , trenerės, seksologės Tatjanos Slavinos (Ukraina) buvo visokeriopai apimantis malonumas - profesionalu, žmogiškai jautru ir drąsinančiai, ten , kur reikalinga - o jos asmeninis įkvėpimas , skleidžiant moteriškos energijos burtus nepalinko abejingų, ne tik vyrų, bet ir moterų - sutikti meistrą yra gyvenimo malonė: didžiulė pagarba jos keliui ! Kita netikėta malonė - visa tai vyko mano ilgai kurtoje ir puoselėtoje Terapijos centro TOTUS erdvėje - gera buvo jausti , kaip ji prisipildė gyvybės talpindama ir liudydama jautrias istorijas, profesionalias žinias ir pasilikdama paslapčiai , tai kas vadinama fantazijų pasauliu - ne visa turi būti matoma ir įgyvendinama , paslapties šydas jaudina... Dar kartą pasitvirtinau, jog negali žmogaus palydėti ten, kur nesi buvęs, todėl pastovus mokymasis, asmeninis augimas ir yra ta ‘DERLINGOJI ŽEMĖ’ , kurią visų pirma pats ravi , pureni, laistai, sėji ir lauki derliaus, tuo pačiu ruošdamas vietą ir klientams. Jei jau pasiryžai eiti tuo keliu, tai tampa tavo gyvenimu - prižiūrėti ir puoselėti savo gyvenimo sodą.

🧚‍♀️Seksualumo temoje ši puiki metafora įgavo savo atspalvių - kiekvienas iš mūsų turi savo slaptą geismo sodą. Prisiliesti prie jo terapijoje - tai prisiliesti prie to, kas mumyse sakralu : tai labai jautru, pažeidžiama, subtilu - intymu ir itin asmeniška - tai vieta, kur mūsų gyvybingumo šaknys maitinančios gebėjimą mėgautis ir džiaugtis gyvenimu pilnai, tikėti ir pasitikėti savimi ir savo norais , judėti jų įgyvendinimo kryptimi arba drąsiai atsisakyti to, kas netinka, nes … tiesiog netinka, ir visa tai su pasitikėjimu, jog viskas įvyks , o jei ir ne, aš vėl bandysiu dar kartą...

🦋… Ir dar daug kitų dalykų, kuriais praturtėjau profesiškai - daug profesinių patarimų, edukacijos seksualumo tema, kurią tikrai kiekvienam rekomenduočiau žinoti - gyvenime atsiranda ženkliai daugiau aiškumo apie mūsų intymius santykius, gebėjimą patirti malonumą, pasitenkinimą ir artumą bei galimus jų iššūkius bei priemones juos įveikti - ir kaip daugelis iš jų stipriai ir tampriai susiję su mūsų vaikystės patirtimis, santykiu su tėčiu ir mama, tikrai ne veltui mes kolegiškai juokaujame , jog lovoje guli ne tik vyras ir žmona , ten dažnai mama ir tėtis, kartais net seneliai … žinoma, ne fiziškai , bet ‘gyvendami’ mūsų įsitikinimuose , savęs įsivaizdavime : kas galima, leidžiama , ir kas ne, pagalvokite apie tai : juk įneša visai kitą perspektyvą, ar išties mes tokie laisvi, kaip manome ? … ech viso nesutalpinsiu ir neišpasakosiu - tai ne tiek ir svarbu - kas svarbu tai atsiradęs stiprus aiškumas kaip visa susiję ir kaip iki to palydėti klientą - atgal į gyvybingumą !

🙏Dėkinga grupei už saugumą, patikėjimą ir savas sudėtas patirtis, be kurių nebūtų įmanomas mokymasis ir žinoma atskiras AČIŪ kolegei , Geštalto terapeutei , supervizorei Nataljai Mamedovai- Ryčkovei už jos asmeninę iniciatyvą ir sklandžią organizaciją , jog mokymai įvyktų. ..Kai jau patyrei, kad gali būti taip gerai, norisi dar… juk tiesa, ar ne?😉… Iki malonaus✨...

20/07/2025