Žalgirio Klinika

30/07/2026

💧 AR ŽINOJOTE? Vandens trūkumas gali padidinti ėduonies riziką

☀️ Vasarą daugiau prakaituojame, daugiau judame, daugiau keliaujame. Todėl organizmas netenka daugiau skysčių, o kartu gali nukentėti ir burnos sveikata. Nepakankamas vandens vartojimas mažina seilių gamybą, o tai didina ėduonies ir kitų burnos sveikatos problemų riziką bei gali sukelti nemalonų burnos kvapą.
💧 KAS VYKSTA, KAI ORGANIZMUI TRŪKSTA VANDENS?
💦 Kai organizmui pradeda trūkti skysčių, pirmiausia sumažėja seilių gamyba. Burnoje atsiranda sausumo pojūtis, gleivinė tampa jautresnė, o apsauginės seilių savybės silpnėja.
🦠 Sumažėjus seilių kiekiui, burnoje esančios bakterijos dauginasi greičiau, ilgiau išlieka rūgšti terpė, o dantų emalis tampa labiau pažeidžiamas.
🦷 Todėl net ir kruopščiai dantis prižiūrintis žmogus, geriantis per mažai vandens, gali susidurti su didesne ėduonies atsiradimo rizika.
😮 Burnos sausumas taip pat dažnai pasireiškia:
• nemaloniu burnos kvapu;
• lipnumo jausmu burnoje;
• sunkesniu rijimu;
• padidėjusiu dantų jautrumu;
• dažnesniais burnos gleivinės uždegimais;
• spartesniu apnašų kaupimusi.
💧 Tinkama organizmo hidratacija užtikrina normalią seilių gamybą. Nors dažnai apie tai nesusimąstome, jų reikšmė burnos sveikatai yra milžiniška.
💙 Būtent todėl seilės dažnai vadinamos natūralia burnos apsaugos sistema.
🦷 Seilės:
✔️ neutralizuoja bakterijų gaminamas rūgštis;
✔️ nuplauna maisto likučius ir cukrų nuo dantų paviršiaus;
✔️ slopina kenksmingų mikroorganizmų dauginimąsi;
✔️ padeda išlaikyti sveiką burnos gleivinę;
✔️ aprūpina dantų emalį mineralais, reikalingais natūraliai emalio remineralizacijai.
🥤 Kiek vandens reikėtų išgerti?
Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama per dieną išgerti apie 2–2,5 litro vandens, tačiau karštomis vasaros dienomis ar intensyviai sportuojant jo gali prireikti daugiau.
⏳ Svarbu prisiminti, kad troškulys jau yra ženklas, jog organizmui pradeda trūkti vandens.
🦷 KAIP VASARĄ APSAUGOTI DANTIS?
Burnos sveikata priklauso nuo daugelio kasdienių įpročių, todėl rekomenduojama laikytis kelių paprastų taisyklių:
💧 reguliariai gurkšnoti paprastą vandenį visos dienos metu;
🥤 saldžius gėrimus kuo dažniau pakeisti vandeniu;
💦 po rūgščių ar saldžių produktų praskalauti burną vandeniu;
🪥 dantis valyti du kartus per dieną;
🦷 kasdien valyti tarpdančius;
🍭 riboti dažną užkandžiavimą ir cukraus vartojimą;
👩‍⚕️ bent kartą per metus apsilankyti pas odontologą.
⚠️ Jei burnos sausumas vargina nuolat, net ir geriant pakankamai vandens, verta pasikonsultuoti su odontologu ar gydytoju. Tai gali būti susiję ne tik su dehidratacija, bet ir su vartojamais vaistais ar tam tikromis sveikatos būklėmis.
💙 Pakankamas vandens vartojimas – vienas paprasčiausių kasdienių įpročių, padedančių išsaugoti ne tik burnos sveikatą, bet ir gerą bendrą organizmo savijautą bei sveikatą.
Konsultavo gydytoja odontologė INDRĖ STAŠKEVIČIENĖ

28/07/2026

🦷 KAULO ATSTATYMAS PRIEŠ IMPLANTACIJĄ: ką apie tai sako mokslas?
Praradus dantį, žandikaulio kaulas palaipsniui nyksta – mažėja jo plotis, aukštis ir storis. Jei kaulo nepakanka implantui įsriegti, reikalingas kaulinio audinio atstatymas. Jei kaulo trūksta nedaug, jis gali būti atstatomas kartu su implanto įsriegimu. Jei kaulo trūkumas didesnis, pirmiausia atliekamas kaulo atstatymas, o tik vėlesniu etapu – implantacija.
Nuosavo kaulinio audinio persodinimas
Viena iš patikimiausių kaulo atstatymo galimybių – to paties žmogaus, t. y. nuosavo kaulinio audinio, panaudojimas.
Tai dešimtmečius taikomas ir plačiai ištirtas metodas, kuris laikomas vienu patikimiausių sprendimų atkuriant didesnius žandikaulio kaulo defektus.
🔬 KĄ RODO TYRIMAI?
Didelės apimties sisteminės mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad implantų, įsriegtų į persodintą nuosavą kaulą, ilgalaikiai rezultatai yra labai geri – daugelyje tyrimų jų ilgalaikis išlikimas kaule siekia apie 90–98 proc. ir yra panašus į implantų, įsriegtų į pakankamo tūrio natūralų kaulą.
🦴 IŠ KUR IMAMAS KAULAS?
Geriausių rezultatų pasiekiama naudojant paties paciento kaulą, paimtą iš apatinio žandikaulio šakos arba smakrinės dalies. Nuosavas kaulas gali būti paimamas ir iš viršutinio žandikaulio, dažniausiai iš užpakalinės jo dalies.
Toks metodas leidžia išvengti papildomos operacijos kitose kūno vietose, o gijimas paprastai būna greitesnis.
⚡ ŠIUOLAIKINĖS TECHNOLOGIJOS
Kaului paimti, kai reikia nedidelio jo kiekio, naudojami specialūs kauliniai gremžtukai, o jei reikia didesnio kaulo kiekio, dažniau naudojami pjezochirurginiai (ultragarsiniai) instrumentai, kuriais atpjaunamas reikiamas kaulo kiekis. Tyrimai rodo, kad tai leidžia tiksliau atlikti operaciją, mažiau traumuojami aplinkiniai audiniai ir sumažinama kai kurių komplikacijų, pavyzdžiui, patinimo ar laikino jutimo sutrikimo, rizika.
🧩 GYDYMAS VISADA PARENKAMAS INDIVIDUALIAI
Priklausomai nuo kaulo trūkumo, gali būti taikomi įvairūs metodai:
• nuosavo kaulo bloko persodinimas;
• valdoma kaulo regeneracija (GBR);
• kombinuoti metodai, derinant nuosavą kaulą ir kaulo pakaitalus;
• sudėtingų kaulo defektų atkūrimas po traumų ar ilgalaikio dantų netekimo.
📐 GYDYMAS PRASIDEDA NUO 3D TYRIMO
Prieš operaciją atliekama 3D kompiuterinė tomografija. Tai leidžia tiksliai įvertinti esamo kaulo tūrį, defekto dydį, anatomines struktūras ir suplanuoti saugiausią bei tinkamiausią gydymo planą.
📅 KAS VYKSTA PO OPERACIJOS?
• po 10–14 dienų pašalinami siūlai;
• maždaug po 3–5 mėnesių, sugijus persodintam kaului, gali būti įsriegiamas implantas;
• vėliau atliekamas protezavimas.
💡 SVARBU ŽINOTI
Kuo anksčiau po danties netekimo kreipiamasi į specialistus, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks išvengti sudėtingesnių kaulo atkūrimo procedūrų. Tačiau net ir esant ryškiai žandikaulio atrofijai, šiuolaikiniai gydymo metodai daugeliui pacientų leidžia sėkmingai atkurti kaulą ir sudaryti sąlygas sėkmingai implantacijai.
📍 Jei netekote danties ir svarstote apie implantaciją, pirmasis žingsnis – gydytojo konsultacija ir išsamus ištyrimas. Tik įvertinus individualią situaciją galima parinkti tinkamiausią gydymo metodą.
Konsultavo veido ir žandikaulių chirurgas doc.dr. LINAS ZALECKAS

Augustino Stasiūno nuotrauka

24/07/2026

🦷 KAI DANTĮ DAR GALIMA IŠGELBĖTI: kas yra šaknies viršūnės rezekcija?

Įsivaizduokite: jums jau buvo gydytas danties šaknies kanalas, tačiau po kurio laiko dantis vėl pradeda skaudėti arba rentgeno nuotraukoje gydytojas pastebi tamsų šešėlį prie šaknies viršūnės. Tai reiškia, kad giliai kaule gali būti išlikęs uždegimo židinys.
Gera žinia – tokiais atvejais dantį dažnai dar galima išsaugoti. Tam atliekama procedūra, vadinama šaknies viršūnės rezekcija.
➡️ Kas tai per procedūra?
Tai nedidelė chirurginė operacija, kurios metu:
✅ atkeliamos dantenos ir per nedidelę angą kaule pasiekiama danties šaknies viršūnė;
✅ pašalinamas uždegimo pažeistas audinys ir maždaug 2–3 mm šaknies viršūnės;
✅ šaknies kanalas iš šaknies viršūnės pusės sandariai užpildomas specialia medžiaga, kad bakterijos nebegalėtų patekti į kaulą.
Baigus procedūrą dantenos susiuvamos, o gijimas vyksta panašiai kaip po kitų nedidelių burnos chirurgijos operacijų.
➡️ Kada jos prireikia?
Šaknies viršūnės rezekcija rekomenduojama, kai po šaknų kanalų gydymo ar pakartotinio gydymo išlieka uždegimo židinys dėl atsparios infekcijos, arba tuomet, kai pakartotinis endodontinis gydymas techniškai neįmanomas.
Svarbiausia žinia – ši operacija dažnai leidžia išvengti danties šalinimo. Tai reiškia, kad nereikia implanto ar tilto, o išsaugomas nuosavas dantis.
➡️ Kodėl verta išsaugoti savo dantį?
Jeigu tik yra galimybė, savas dantis visada yra geriausias pasirinkimas. Jis:
🦷 išlaiko natūralią kramtymo funkciją;
🦷 padeda išsaugoti žandikaulio kaulą;
🦷 leidžia išvengti sudėtingesnio ir ilgesnio gydymo;
🦷 išlieka natūralus tiek funkciniu, tiek estetiniu požiūriu.
Šiuolaikinės odontologijos tikslas – pirmiausia išsaugoti dantį, o ne jį pašalinti. Šaknies viršūnės rezekcija yra vienas iš gydymo būdų, padedančių tą padaryti.
👩‍⚕️ Konsultavo gydytoja endodontologė dr. EGLĖ NEDZINSKIENĖ.

23/07/2026

Dalijamės Odontologų rūmų ir lrytas.lt medžiaga, kurioje Žalgirio klinikos, Klinikinės odontologijos centro, Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos skyriaus vedėja, doc. dr. Rūta Rastenienė pasakoja apie pastaruoju metu vis labiau plintantį medicininį turizmą, kai galima paatostogauti Turkijoje ar kitoje šalyje ir tuo pačiu metu sugydyti dantis. Tačiau toks greitas ir „pigus“ gydymas neretai baigiasi komplikacijomis sugrįžus į namus ir dar didesnėmis išlaidomis. Kokios komplikacijos yra dažniausios, kodėl jos pasireiškia, kokių iššūkių kyla gydytojams odontologams Lietuvoje ir ką privalu žinoti pacientui – laidoje 📲 https://www.youtube.com/watch?v=5tpuGx7OO5U Matyti mažiau

Medicininis turizmas, kai galima paatostogauti Turkijoje ar kitoje ...

22/07/2026

⚠️🦷 Skausmas žandikaulyje: dvi priežastys, du skirtingi gydymai
Daugelis pacientų, pajutę skausmą žandikaulio srityje, iškart pagalvoja apie danties problemą. Tačiau tiesa yra ta, kad panašų skausmą gali sukelti dvi visiškai skirtingos priežastys – ir kiekviena iš jų reikalauja kitokio gydymo.
Pirmoji priežastis – infekcinis uždegimas (pūlinys). Tai atsiranda, kai bakterijos prasiskverbia į danties ar dantenų audinius. Toks skausmas dažniausiai būna intensyvus, tvinkčiojantis, sinchroniškas su širdies plakimu, o kartu matote patinimą, paraudimą, kartais net karščiuojate ar jaučiatės silpni.
Antroji priežastis – žandikaulio sąnario (TMJ) sutrikimas. Jis susijęs ne su bakterijomis, o su mechaninėmis problemomis – įtampa, dantų griežimu, trauma ar sąnario nusidėvėjimu. Šiuo atveju skausmas dažniau būna maudžiantis, sustiprėja judinant žandikaulį, girdimas traškėjimas ar spragsėjimas, o patinimo praktiškai nėra.
Kodėl šis skirtumas toks svarbus? Nes infekcijai reikalingas skubus odontologo įsikišimas – drenavimas, šaknų kanalų gydymas ar antibiotikai, o TMJ sutrikimui dažniausiai pakanka specialių kapų, kineziterapijos ar uždegimą mažinančių vaistų. Sumaišius šias dvi būkles, gydymas gali užsitęsti arba būti netinkamas.
👇 Paprastas palyginimas, padėsiantis atpažinti, su kuo galite susidurti:
🦷 INFEKCINIS UŽDEGIMAS
• Skausmo pobūdis: intensyvus, nuolatinis, tvinkčiojantis
• Išoriniai ženklai: ryškus patinimas, paraudimas
• Garsai: jokių specifinių garsų
• Sisteminiai požymiai: karščiavimas, silpnumas, padidėję limfmazgiai
• Priežastis: bakterijos (kariesas, dantenų ligos)
⚙️ ŽANDIKAULIO SĄNARIO (TMJ) SUTRIKIMAS
• Skausmo pobūdis: maudžiantis, aštresnis judinant burną
• Išoriniai ženklai: patinimo paprastai nėra
• Garsai: traškėjimas, spragsėjimas žiojantis
• Sisteminiai požymiai: karščiavimo nėra, gali skaudėti galvą
• Priežastis: stresas, dantų griežimas, trauma
Jei jaučiate stiprų, nuolatinį skausmą su patinimu – nedelskite ir kreipkitės pagalbos. Jei skausmas atsiranda tik kramtant ar girdite specifinius garsus – taip pat verta pasitarti su specialistu, kad išvengtumėte ilgalaikių sąnario problemų.
Konsultavo veido ir žandikaulių chirurgas JUSTAS KELBAUSKIS

21/07/2026

🦷 AR ŽINOJOTE, KAD JŪSŲ DANTENOS GALI ĮSPĖTI APIE DIABETĄ ANKSČIAU NEI KRAUJO TYRIMAS?

Diabetas ir burnos sveikata susiję kur kas glaudžiau, nei atrodo. Tyrimų duomenimis, tai – dvikryptis ryšys: aukštas cukraus kiekis kraujyje kenkia dantenoms ir kitiems periodonto audiniams, o dantenų uždegimas savo ruožtu apsunkina diabeto kontrolę.

📊 Ką rodo tyrimai?

✔️ Sergantiesiems diabetu net 40 proc. dažniau pasitaiko dantų ėduonis.

✔️ Periodonto ligomis serga beveik pusė suaugusiųjų nuo 45 metų, o tarp vyresnių nei 65 metų – dar daugiau.

✔️ Vidutiniam cukraus kiekiui kraujyje padidėjus 1 proc., dantenų ligų rizika padidėja 18 proc.

✔️ Vienas tyrimas atskleidė, kad beveik kas penktas žmogus, sergantis sunkia dantenų liga, galėjo sirgti diabetu ir apie tai net nežinoti.

😬 Kodėl taip nutinka?

Sergant cukriniu diabetu sumažėja seilių kiekis burnoje, todėl susilpnėja natūrali seilių apsauga nuo bakterijų ir ėduonies. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje sukuria palankesnes sąlygas daugintis mikroorganizmams. Be to, susilpnėjusi imuninė sistema sunkiau kovoja su infekcijomis, todėl žaizdelės ir uždegimai burnoje gyja lėčiau.

🛡️ Ką galima padaryti?

🔹 Reguliariai tikrintis dantenų būklę, ypač sergant diabetu.

🔹 Kruopščiai valyti dantis ir tarpdančius.

🔹 Pastebėjus paraudusias, patinusias ar kraujuojančias dantenas, nedelsti ir kreiptis į specialistą.

🔹 Informuoti odontologą, jei sergate diabetu ar prediabetu.

Kartais būtent odontologo kabinete pirmą kartą pastebimi galimi diabeto požymiai, todėl reguliarus vizitas gali būti svarbesnis, nei atrodo.

⚠️ Svarbu: įprastos burnos higienos procedūros gali nepakakti. Po jos, ypač sergant diabetu, rekomenduojama profilaktiškai apsilankyti pas periodontologą – dantenų ir aplinkinių periodonto audinių ligų gydytoją. Tai leidžia laiku pastebėti pirmuosius uždegimo požymius ir pradėti gydymą.

Konsultavo gydytojas periodontologas GIEDRIUS KRUKONIS

17/07/2026

🍦 KAIP MĖGAUTIS LEDAIS ir APSAUGOTI DANTIS?
Ledai – vienas mėgstamiausių vasaros skanėstų. Tačiau dantims didžiausią įtaką daro ne patys ledai, o juose esantis cukrus ir labai žema temperatūra.
🍬 Cukrus burnoje esančioms bakterijoms tampa maistu. Jos gamina rūgštis, kurios gali pažeisti dantų emalį ir skatinti ėduonies atsiradimą.
❄️ Šaltis kai kuriems žmonėms gali sukelti trumpą dantų jautrumą. Tai ne visada reiškia burnos sveikatos problemą – jautrumas į šaltį gali būti ir individuali organizmo savybė. Jei jautrumas kelia diskomfortą, stiprėja ar pradeda varginti kasdien, verta pasikonsultuoti su odontologu.
Kaip apsaugoti dantis?
🍦 Ledus valgykite vienu kartu, o ne po truputį ilgą laiką.
💧 Po ledų atsigerkite vandens. Tai padės nuplauti cukraus likučius nuo dantų.
🪥 Dantis valykite įprastu metu. Jei kartu valgėte rūgštesnį desertą ar gėrėte gaivųjį gėrimą, prieš valydami palaukite apie 30 minučių.
🍓 Ledus geriau valgyti po pagrindinio valgymo, o ne nuolat užkandžiauti tarp valgymų.
😁 Jei jautrumas ar skausmas tampa nuolatinis arba pradeda trukdyti kasdien, verta apsilankyti pas odontologą ir išsiaiškinti jo priežastį.
👉 Svarbu prisiminti: retkarčiais suvalgyti ledai sveikų dantų nesugadins. Daug didesnę reikšmę turi tai, kaip dažnai vartojate saldžius produktus ir kaip rūpinatės burnos higiena.
Konsultavo gydytoja odontologė MONIKA MONTRIMAITĖ

Iliustracija - DI turinys

16/07/2026

🦷 GARSAS, KURIO NEGIRDITE, BET DANTYS JAUČIA KIEKVIENĄ NAKTĮ – KAS YRA BRUKSIZMAS?

Bruksizmas, arba griežimas dantimis, - tai pasikartojanti kramtymo raumenų veikla, kuri pasireiškia dantimis stipriai suspaudžiant arba dantis trinant vienas į kitą. Kai kurie žmonės to net nepajunta patys. Tačiau apie tai gali pranešti artimieji, girdintys dantų griežimo garsą naktimis, arba gydytojas odontologas, profilaktiškai tikrinantis burnos sveikatą. Kitiems ir pats organizmas praneša: atsiranda skausmas veido, galvos, žandikaulių, kaklo raumenų srityse, ausies srityje, be to, dantys pradeda patologiškai dilti ir tampa jautresni dirgikliams, skilinėja plombos ir restauracijos, ūmiais atvejais veide gali atsirasti sužemėjusio sąkandžio požymių - ramybės būsenoje lūpų kampučiai nukreipti žemyn.
😬 Kodėl taip nutinka?
Daugumai pacientų griežimas dantimis yra streso pasekmė.
⏳ Kodėl nevertėtų ignoruoti?
Griežimas dantimis parodo bendros sveikatos problemą – žmogaus organizmas yra įtampoje, o susiskaupęs stresas naktį "išleidžiamas" per raumenis. Tai tik viena iš streso išraiškų, jų gali būti ir kitokių – širdies ligos, psichiatrinės ligos, virškinamojo trakto sutrikimai. Todėl į šį organizmo signalą – griežimą dantimis – reikėtų reaguoti ir įtampą naikinti kitais, sveikesniais būdais.

🛡️ Ką galite padaryti jau dabar?
🔹 Šalinti streso priežastis
🔹Tvarkingas režimas: miegas, mityba, sportas ir poilsis
🔹Profilaktinė odontologo patikra ir profesionali burnos higiena bent 1-2 kartus per metus, o kartais ir dažniau, jei taip rekomenduoja specialistai
🔹 Jei pajuntate panašius simptomus, registruokitės pas savo gydytoją odontologą
🔹 Jei rekomenduoja gydytojas odontologas, dėvėkite naktinę kapą, konsultuokitės su veido raumenų kineziterapijos specialistais
Konsultavo gydytoja rezidentė odontologė ortopedė MIGLĖ PEKARSKAITĖ

16/07/2026

ŽALGIRIO KLINIKA PATARIA. JAUTRŪS DANTYS VASARĄ – KĄ DARYTI?

15/07/2026

ESTETINIS PLOMBAVIMAS: KĄ IŠ TIESŲ GALIMA PAKEISTI? 🦷✨
Estetinis plombavimas dažnai asocijuojasi vien su gražesne šypsena. Iš tiesų ši procedūra gali daug daugiau – atkurti pažeisto danties formą, funkciją ir natūralią išvaizdą, kartu išsaugant kuo daugiau sveikų audinių.
Kada jis gali padėti?
✔️ nuskilus priekiniam danties kraštui
✔️ nusidėvėjus dantims dėl griežimo
✔️ esant nedideliems tarpams tarp dantų
✔️ norint pakoreguoti formą ar spalvos pakitimus
✔️ atkuriant traumos metu pažeistą dantį
Šiuolaikinės medžiagos leidžia atkurti danties anatomiją taip, kad restauracija spalva ir forma beveik nesiskirtų nuo natūralaus danties.
Bet svarbu žinoti ribas. Estetinis plombavimas nepakeičia ortodontinio gydymo, kai reikia koreguoti susigrūdimą ar sąkandį. Stipriai pažeistiems dantims dažniau tinka protezavimas ar kitas gydymo būdas.
Todėl pirmas žingsnis visada – gydytojo konsultacija. Jos metu įvertinama dantų būklė, sąkandis, kramtymo funkcija ir kartu su gydytoju aptariama, ar procedūra šiuo atveju duos ilgalaikį rezultatą.
O kad restauracijos išliktų gražios ilgai, svarbi ir priežiūra: reguliari profesionali burnos higiena bei profilaktiniai vizitai.
Konsultavo gydytoja odontologė dr. ESTERA MILIŪNIENĖ.