08/10/2026
Darboholizmas nėra tiesiog didelis atsidavimas savo profesijai. Tai – kompulsyvus, sunkiai kontroliuojamas poreikis nuolat ir intensyviai dirbti, kai nuo darbo sunku psichologiškai atsitraukti, o tokio darbo pasekmės tampa nebesvarbios. Štai ambicingas ir tiesiog savo darbą mylintis žmogus gali intensyviai dirbti, tačiau kartu ir geba sustoti, skirti laiko poilsiui bei dėmesio kitoms gyvenimo sritims. Tuo tarpu darboholikas nedirbdamas gali imti jausti kaltę, nerimą ar vidinę įtampą, kad laikas yra švaistomas. Nuolatinis užimtumas nėra tolygu produktyvumui – trumpalaikėje perspektyvoje išties galime pasiekti gerų rezultatų, tačiau ilgainiui trūkstant poilsio blogėja dėmesio koncentracija, didėja nuovargis ir klaidų tikimybė, todėl darbas tampa nebe produktyvus. Tad šioje vietoje tampa svarbus ne tik klausimas : „Kiek aš dirbu?“, bet ir „Kas vyksta su manimi, kai nedirbu?“.
Apie darboholizmo priežastis, požymius ir įveikos būdus kviečiame skaityti naujame Anima medicinos psichologės Gretos Sukovienės straipsnyje.
Darboholizmas – ne tik ilgos darbo valandos. Sužinokite, kaip jį atpažinti, kodėl sunku atsitraukti nuo darbo ir kaip susigrąžinti balansą.