Anima

15/10/2026

Rudeninė arba sezoninė depresija — tai pasikartojančios depresijos epizodai, turintys aiškų sezoninį modelį. Oficialiai ji vadinama Sezoniniu Afektiniu Sutrikimu (SAD — Seasonal Affective Disorder). Simptomai dažniausiai prasideda rudenį arba žiemą ir išnyksta pavasarį ar vasarą.

15/10/2026

Rudenį nuovargį, energijos stoką ar prastesnę nuotaiką neretai nurašome trumpėjančioms dienoms ir intensyvesniam gyvenimo ritmui. Tačiau kartais tai gali būti ne tik įprastas sezoninis sulėtėjimas, bet ir rudeninė, arba sezoninė, depresija. Vienas svarbiausių skirtumų – įprastas nuovargis dažniausiai praeina pailsėjus, o sezoninės depresijos atveju prislėgta nuotaika ir energijos stoka gali tęstis savaitėmis. Gali padidėti mieguistumas, tapti sunkiau susikaupti, nebedžiuginti anksčiau malonios veiklos, atsirasti noras atsiriboti nuo kitų. Jei tokia būsena trunka ilgiau nei dvi savaites ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, verta į ją pažvelgti atidžiau.

Kaip atskirti rudeninę depresiją nuo paprasto nuovargio, kodėl trumpėjant dienoms keičiasi mūsų savijauta ir kaip sau padėti, kviečiame skaityti naujame Anima medicinos psichologės – kognityvinės elgesio terapijos praktikės Viktorijos Plečkaitienės straipsnyje.

Kaip atpažinti rudeninę depresiją ir atskirti ją nuo paprasto nuovargio? Sužinokite pagrindinius simptomus, priežastis ir pagalbos būdus.

12/10/2026

„Pas psichologą eina tik silpni žmonės.“

O gal kaip tik reikia drąsos pripažinti, kad ne viską turime įveikti vieni?

08/10/2026

Suvokimas, kad santykis su darbu yra žalingas, yra svarbus pirmas žingsnis, bet vien pažado „nuo šiol dirbsiu mažiau“ dažnai nepakanka. Todėl sveikesnis santykis su darbu reiškia ne tik išmokti mažiau dirbti, bet ir išmokti kitaip ilsėtis, vertinti save, išbūti su emocijomis ir kurti gyvenimą, kuriame darbas yra svarbi, tačiau ne vienintelė prasminga jo dalis.

08/10/2026

Darboholizmas nėra tiesiog didelis atsidavimas savo profesijai. Tai – kompulsyvus, sunkiai kontroliuojamas poreikis nuolat ir intensyviai dirbti, kai nuo darbo sunku psichologiškai atsitraukti, o tokio darbo pasekmės tampa nebesvarbios. Štai ambicingas ir tiesiog savo darbą mylintis žmogus gali intensyviai dirbti, tačiau kartu ir geba sustoti, skirti laiko poilsiui bei dėmesio kitoms gyvenimo sritims. Tuo tarpu darboholikas nedirbdamas gali imti jausti kaltę, nerimą ar vidinę įtampą, kad laikas yra švaistomas. Nuolatinis užimtumas nėra tolygu produktyvumui – trumpalaikėje perspektyvoje išties galime pasiekti gerų rezultatų, tačiau ilgainiui trūkstant poilsio blogėja dėmesio koncentracija, didėja nuovargis ir klaidų tikimybė, todėl darbas tampa nebe produktyvus. Tad šioje vietoje tampa svarbus ne tik klausimas : „Kiek aš dirbu?“, bet ir „Kas vyksta su manimi, kai nedirbu?“.

Apie darboholizmo priežastis, požymius ir įveikos būdus kviečiame skaityti naujame Anima medicinos psichologės Gretos Sukovienės straipsnyje.

Darboholizmas – ne tik ilgos darbo valandos. Sužinokite, kaip jį atpažinti, kodėl sunku atsitraukti nuo darbo ir kaip susigrąžinti balansą.

14/09/2026

Darboholizmas – kompulsyvus, sunkiai kontroliuojamas poreikis nuolat ir intensyviai dirbti, kai nuo darbo sunku psichologiškai atsitraukti, o tokio darbo pasekmės tampa nebesvarbios. Darboholikas nedirbdamas gali imti jausti kaltę, nerimą ar vidinę įtampą, kad laikas yra švaistomas. Ilgainiui trūkstant poilsio blogėja dėmesio koncentracija, didėja nuovargis ir klaidų tikimybė, todėl darbas tampa nebe produktyvus.

27/08/2026

Tėvai yra vaiko artimiausi žmonės, kurie gali padėti vaikui pasiruošti naujiems mokslo metams. Tėvų kantrumas, švelnumas, supratingumas bei pagalba gali sumažinti vaiko patiriamą nerimą.

18/08/2026

Tyrimai rodo, kad 30-50% mokinių susiduria su įtampa, stresu ar nerimu dėl grįžimo į mokyklą. Normalu jausti nerimą prieš naujus mokslo metus, įprastai toks nerimas atsiranda likus kelioms savaitėms ar dienoms iki mokslo metų pradžios ir palaipsniui mažėja, kai atsiranda rutina ir vaikas vėl pradeda jaustis saugus.

Kaip padėti vaikui ramiai grįžti į mokyklą? Skaitykite Anima medicinos psichologės, kognityvinės elgesio terapijos praktikės Gabrielės Švedaitės straipsnyje.

Sužinokite, kaip padėti vaikui ramiau grįžti į mokyklą: kaip atpažinti nerimą, atkurti rutiną, kalbėtis apie jausmus ir kada kreiptis pagalbos.

12/08/2026

Kai sunku, svarbu nelikti vieniems.

Kviečiame prisijungti prie Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamos nemokamos paramos grupės nusižudžiusiųjų ir bandžiusių nusižudyti artimiesiems.

Grupę ves: Anima medicinos psichologas, egzistencinės terapijos praktikas Karolis Poderis (https://animapsichologija.lt/psichologai/karolis-poderis/)

👉 Registracija: https://forms.cloud.microsoft/pages/responsepage.aspx?id=ChRfcHArKka8hLvSO9h0JobgiImKFdNJr-18O_Zy1v5UNEVMN0g3S0Y1TjlWUUJIQTVTSkpDQlhRNC4u&route=shorturl

10/08/2026

3 psichologinės knygos likusiai vasarai – ramiam vakarui, naujoms įžvalgoms ir geresniam savęs supratimui.