Depresijos įveikimo centras

28/05/2026

Nauja savipagalbos programos internetu „BE DEPRESIJOS“ versija! www.savipagalba.lt

Pati programa skaičiuoja jau 10-us metus, tad tikrai yra laiko patikrinta, nušlifuota ir patikima. Per tą laiką ji kelis kartus keitė formą.

Naujausia forma — pati savarankiškiausia ir turinti daugiausiai lankstumo:

- Programą galite įsigyti nebe du kartus per metus, kaip iki šiol, o bet kuriuo sau patogiu metu, pavyzdžiui, dabar.

- Įsigyta programa galite naudotis 100 dienų.

- Per tą laiką galite susipažinti su 10 svarbiausių temų, kurios atsako į klausimus apie depresiją, jos priežastis ir svarbiausius bei labiausiai moksliškai ištyrinėtus pagalbos sau būdus.

- Pasirinktose temose galite atlikti siūlomas užduotis ir praktiškai išbandyti, kaip Jūsų gyvenime šie būdai veikia.

- Pakeliui siūlome stebėti savo būseną atliekant įsivertinimo testus. Tai padeda įvertinti, kaip veikia Jūsų išbandomi savipagalbos būdai. Taip pat padeda mokytis suprasti, kas dar gali turėti įtakos Jūsų savijautos svyravimams.

Efektyvumas

Jei savipagalba atrodo kaip pernelyg paprastas dalykas, kad būtų veiksminga... Na, taip tikrai nėra. Žinoma, nėra paprasta skirti laiko ir realiai išbandyti naujus įpročius, ypač kai būsenos sunkios. Bet mūsų ir daugelio programos dalyvių patirtis rodo, kad tai tikrai yra įmanoma — 66% programą baigusių dalyvių patyrė vidutinį ar reikšmingą, 50–100%, depresijos požymių sumažėjimą.

Iki birželio 5 d., penktadienio, 24:00 val. programai taikoma 60 Eur nuolaida.
Pilna kaina — 160 Eur.
Nuolaidos kodas: savipagalba

Tad kviečiame ir raginame nenuleisti rankų mokytis naujų būdų sau padėti:
www.savipagalba.lt

10 sav. internetinė savipagalbos programa: 20 val. vaizdo paskaitų, praktinės užduotys ir kassavaitiniai klausimų-atsakymų(Q&A), dalyvių pasidalinimų susitikimai su psichologe-psichoterapeute. 7 d. pinigų grąžinimas.

26/05/2026

Autistiškas žmogus psichologo konsultacijoje: ką svarbu suprasti?

Dirbdamas psichologu savo konsultavimo praktikoje ne kartą susidūriau su žmonėmis, kuriems būdingi autistiški bruožai.

Turiu pripažinti, kad pradžioje juos ne visada buvo lengva atpažinti. Ne dėl to, kad jie būtų „neaiškūs“, o veikiau dėl to, kad tuo metu dar trūko žinių, kalbos ir aiškesnio supratimo apie autistišką žmogaus buvimo pasaulyje būdą.

Vis dėlto man labai padėdavo egzistencinės-humanistinės psichologijos principai. Jų centre yra ne bandymas žmogų pataisyti ar pritaikyti prie normos, bet pastanga padėti jam geriau pažinti save, atrasti savo unikalumą, ieškoti savo vietos gyvenime ir būdų realizuoti save savitu būdu.

Tik vėliau susidūriau su neuro-afirmatyvaus konsultavimo samprata. Ji padėjo aiškiau įvardyti tai, kas mano praktikoje jau buvo svarbu: ne „normalizuoti“ žmogų, o padėti jam pažinti ir priimti savo mąstymo, jautimo, santykio su pasauliu būdą bei kartu ieškoti, kaip įveikti kylančius sunkumus.

Man atrodo, kad autistiškiems žmonėms ypač svarbu ne tik pagalba prisitaikant, bet ir erdvė suprasti: kaip veikia mano nervų sistema? kas man padeda? kas mane sekina? kaip galiu gyventi ne prieš save, o labiau pagal save?

Todėl neuro-afirmatyvus požiūris man atrodo labai svarbus. Jis primena, kad žmogaus kitoniškumas nėra klaida, kurią reikia ištaisyti. Tai gali būti savitas buvimo būdas, kurį reikia suprasti, gerbti ir padėti žmogui su juo kurti kuo sveikesnį, prasmingesnį gyvenimą. - Psichologas Antanas Mockus

Registruotis konsultacijai https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

19/05/2026

Kartais žmonės jaučiasi depresiški ar patiria sunkius depresijos epizodus dėl ilgo gyvenimo prieš natūralius ir unikalius savo nervų sistemos poreikius.

Žmonės, turintys ADHD ar autistiškų bruožų, paprastai metų metus stengiasi prisitaikyti: susikaupti „kaip visi“, bendrauti „kaip visi“, dirbti „kaip visi“, nereaguoti į triukšmą, spaudimą, nuolatinę kritiką ar dažnai patiriamą išsekimą.

Iš išorės tai gali atrodyti kaip tingumas, jautrumas ar atsitraukimas. Iš vidaus — kaip nuolatinis išsekimas, gėda, jausmas, kad „su manimi kažkas ne taip“.

Neuroįvairovė nėra depresija. Tačiau tyrimai rodo, kad autistiški žmonės apie keturis kartus dažniau gyvenimo eigoje susiduria su depresija, o ADHD taip pat siejamas su reikšmingai didesne depresijos rizika.

Visgi svarbu suprasti, kad riziką dažnai didina ne patys neuroįvairovės bruožai, bet ilgas gyvenimas be supratimo, palaikymo, tinkamų strategijų ir aplinkos pritaikymo.
Tad pirmas žingsnis sveikimo link yra ne dar labiau save spausti ar "susiimti", o geriau suprasti, kaip veikia tavo nervų sistema, tinkamai pasirūpinti savo unikaliais poreikiais ir ieškoti tinkamos pagalbos bei aplinkos pritaikymo prie savo galimybių.

Jei jaučiate, kad ilgai gyvenate „per jėgą“, konsultacija gali padėti atskirti, kur yra depresija, kur — pervargimas, o kur — ilgai neatpažinti neuroįvairovės bruožai.

Registruotis konsultacijai https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

14/05/2026

Nauja savipagalbos programos internetu "BE DEPRESIJOS" versija! www.savipagalba.lt

Pati programa skaičiuoja jau 10 metus, tad tikrai yra jau laiko patikrinta, nušlifuota ir patikima. Kelis kartus jau keitųsi formas.

Naujausia forma - pati savarankiškiausia ir turinti daugiausiai lankstumo:
- Programą galite įsigyti nebe du kartus per metus (kaip iki šiol), o bet kuriuo sau patogiu metu (pvz., dabar).
- Naudotis įsigyta programa galite 100 dienų.
- Per tą laiką galite susipažinti su 10-čia svarbiausių temų, kurios atsako į klausimus apie depresiją, jos priežastis ir svarbiausius bei labiausiai moksliškai ištyrinėtus pagalbos sau būdus.
- Pasirinktose temose galite atlikti siūlomas užduotis ir praktiškai išbandyti, kaip Jūsų gyvenime šie būdai veikia.
- Pakeliui siūlome stebėti savo būseną atliekant įsivertinimo testus. Tai padeda įvertinti, kaip veikia Jūsų išbandomi savipagalbos būdai. Taip pat padeda mokytis suprasti, kas dar gali įtakoti Jūsų savijautos svyravimus.

Efektyvumas
Jei savipagalba atrodo, kaip pernelyg paprastas dalykas, kad būtų veiksminga... Na, taip tikrai nėra. Žinoma, nėra paprasta skirti laiko ir realiai išbandyti naujus įpročius, ypatingai, kai būsenos sunkios. Bet mūsų ir daugelio programos dalyvių patirtis rodo, kad tai tikrai yra įmanoma - 66% programą baigusių dalyvių patyrė vidutinį ar reikšmingą (50-100%) depresijos požymių sumažėjimą.
Tad kviečiame ir raginame nenuleisti rankų mokytis naujų būdų sau padėti: www.savipagalba.lt

10 sav. internetinė savipagalbos programa: 20 val. vaizdo paskaitų, praktinės užduotys ir kassavaitiniai klausimų-atsakymų(Q&A), dalyvių pasidalinimų susitikimai su psichologe-psichoterapeute. 7 d. pinigų grąžinimas.

13/05/2026

Klimato nerimas - kas tai? Kodėl jis pasireiškia, kaip į jį reaguoti ir kuo šis nerimas gali būti naudingas? Apie tai pasakoja Depresijos įveikimo centro psichologė Gintarė Šėmytė

Registruotis konsultacijai pas Gintarę galite: https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

12/05/2026

Ar kada nors jautėtės taip, tarsi nuolat save „slepiate“ – kruopščiai stebite ir analizuojate socialines situacijas, kitus žmones, galbūt kopijuojate jų manieras, dirbtinai šypsotės ar žiūrite į akis vien tam, kad tik neatrodytumėte „keisti“ ir neapsikvailintumėte, jūsų neatstumtų? Grįžę namo, trokštate tik tylos ir vienatvės, nes net trumpas buvimas tarp žmonių išvargina iki išsekimo? Jei tai jums pažįstama, verta pasvarstyti – galbūt susiduriate su autistinio maskavimosi patirtimi.

Kas yra autistinis maskavimas?

Autistinis maskavimasis (angl. autistic masking, dar vadinamas camouflaging, compensation arba adaptive morphing) – tai sąmoningas arba nesąmoningas savo autistiškų bruožų slopinimas, siekiant atrodyti panašesniam į neurotipiškus (t. y. įprastos raidos) žmones. Skirtingai nei įprastas įspūdžio valdymas, kai siekiama sudaryti teigiamą įspūdį apie save, maskavimasis kyla kaip reakcija į visuomenėje vyraujantį autizmo stigmatizavimą ir tampa būdu išlikti bei jaustis saugiai.

------
Gegužės 13d. 18val. vyks Indrės Muraškaitės nuotolinė paskaita „Autistinis perdegimas: kaip suprasti ir padėti?”. Daugiau informacijos apie paskaitą ir bilietus 👉 https://depresijosiveikimas.lt/pro.../autistinis-perdegimas/

Registruotis konsultacijai https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

07/05/2026

Autistinis perdegimas – tai ilgalaikio streso sukelta visiško išsekimo būsena, atsirandanti, kai aplinkos reikalavimai ilgą laiką viršija autistiško žmogaus galimybes ir trūksta tinkamos paramos gyvenant neurotipiškiems žmonėms pritaikytoje aplinkoje. Ši būklė gali paveikti visas gyvenimo sritis – darbą, santykius, psichinę ir fizinę sveikatą.

Jam būdingas ilgalaikis fizinis ir emocinis išsekimas bei atsitraukimas nuo bendravimo – vienatvė tampa būdu atsigauti. Taip pat gali būti sunkiau susikaupti, planuoti, priimti sprendimus ar atlikti kasdienes veiklas. Padidėja jautrumas aplinkai, darosi sunkiau slėpti autistiškus bruožus.

Autistinis perdegimas nėra trumpalaikis nuovargis – jis gali trukti mėnesius ar net metus. Laiku neatpažintas, gali lemti depresiją ar net padidėjusią suicido riziką. - Depresijos įveikimo centro psichologė Indrė Muraškaitė

------
Gegužės 13d. 18val. vyks Indrės Muraškaitės nuotolinė paskaita „Autistinis perdegimas: kaip suprasti ir padėti?”. Daugiau informacijos apie paskaitą ir bilietus 👉 https://depresijosiveikimas.lt/produktas/autistinis-perdegimas/

Registruotis konsultacijai https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

07/05/2026

Kartais išsekimas ateina tyliai: per nuolatinį prisitaikymą, pastangas „išlaikyti tempą“, jautrumą aplinkai ar ilgai nepastebėtą įtampą.

Autistinis išsekimas gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, santykius, darbą, mokymąsi ir savijautą. Tačiau supratus, kodėl jis kyla, tampa lengviau ieškoti kelių į atsistatymą.

Kviečiame į nuotolinę paskaitą „Autistinis išsekimas: kodėl jis kyla ir kaip susigrąžinti gyvenimo kokybę“.

P***aitoje kalbėsime apie:

• kas yra autistinis perdegimas ir kaip jis gali pasireikšti;
• kokios priežastys ir rizikos veiksniai prie jo prisideda;
• kokie pagalbos sau ir aplinkos pritaikymo žingsniai gali padėti atsistatyti.

P***aita skirta autistiškiems žmonėms, jų šeimoms ir specialistams.

Lektorė: Depresijos įveikimo centro psichologė Indrė Muraškaitė
🔥 Data: gegužės 13 d., trečiadienis
Laikas: 18:00 val.
Trukmė: 1 val.
Vieta: nuotolinė paskaita
Atvirų durų dienų kaina: 5 €
Įprasta kaina: 20 €

Registruokitės 👇

Data: gegužės 13 d., trečiad.., 18 val. Trukmė: 1 val. Atvirų durų dienų kaina: 5€ (įprasta kaina: 20 €) Vieta: Nuotolinė paskaita. Prisijungimo nuorodą atsiųsime prieš paskaitą el. paštu. Sužinokite, kodėl kyla autistinis išsekimas ir kaip susigrąžinti gyvenimo kokybę. P***a...

06/05/2026

Kaip reaguoti, jei vaikas jums atsiskleidė, kad nėra heteroseksualus? Kokie jausmai gali aplankyti? Kaip neprarasti ryšio su savo vaiku? Apie tai ir daugiau pasakoja Depresijos įveikimo centro psichologė Gintarė Šėmytė.
- - - - - - - - - - -
Registruotis konsultacijai pas Gintarę 👉 https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

30/04/2026

Ar psichologinis smurtas yra normalizuotas visuomenėje?

Kartais gali atrodyti, kad psichologinis smurtas „praslysta“ kaip normalus, įprastas elgesys, nes žmonėms tiesiog trūksta žinių, kaip atpažinti psichologinį smurtą. Be to, psichologinis smurtas, dar vadinamas emociniu smurtu, nėra toks akivaizdus (kaip, pavyzdžiui, fizinis), jis nepalieka žymių, todėl jį pastebėti gali būti sunkiau ir dėl to.
Psichologinis smurtas – tai smurto forma, galinti sukelti psichologinę traumą, įskaitant nerimą, depresiją ar potrauminį streso sutrikimą (Duman, 2019). Psichologinio smurto apraiškomis gali būti laikomas ignoravimas, izoliavimas, tyčiojimasis, žeminimas, atskirtis, manipuliacija, nuolatinė kritika, kontrolė, menkinimas, jausmų nuvertinimas, kaltinimas, kad esate „per daug jautrus“, elgesio taisymas ir kt.

Toks smurtas gali likti nepastebėtas daugelį metų, nes nėra akivaizdžių fizinių smurto įrodymų. Ypač, jei žmogus vaikystėje patyrė psichologinį smurtą iš savo tėvų, suaugęs jis gali gyventi net nesuvokdamas, kad prieš jį buvo smurtaujama, ir toliau nepastebėti psichologinio smurto kitose gyvenimo situacijose.

Pavyzdžiui, psichologinis smurtas kai kuriose aplinkose gali būti laikomas:

👉auklėjimo forma šeimoje
👉„griežtu“ vadovavimu darbe
👉„drama“ santykiuose
👉juokais tarp draugų

Tokie pateisinimai ir yra psichologinio smurto normalizavimo forma. Taigi svarbu atpažinti psichologinį smurtą ir neleisti jo „teisinti“, nes toks smurtas stipriai veikia žmogaus psichologinę gerovę.

Psichologinis smurtas gali visiškai kontroliuoti žmogaus gyvenimą, smarkiai paveikti jo jausmus ir mintis. Žmogus gali jaustis nesaugus ir neužtikrintas savo aplinkoje, netgi savo paties namuose. Psichologinis smurtas gali sunaikinti artimus santykius, draugystes ir netgi žmogaus santykį su savimi, tačiau tik nedaugelis tai suvokia, nors tai yra esminė problema, kurią būtina pripažinti tiek asmeninės, tiek visuomenės psichinės sveikatos labui (Engel, 2023).

Atpažinus psichologinį smurtą, svarbu nenutylėti ir jį įvardinti. Jei pastebime, kad su smurtu susiduria artimasis, galime jam taip pat padėti atpažinti, kas vyksta, ir kartu ieškoti sprendimų. O ir patiems patyrus psichologinį smurtą, svarbu prisiminti savo ribas ir stengtis jas užtikrinti bei kreiptis reikiamos pagalbos, nelaukiant, kol problema atrodys „didesnė“ už mus.

– Klinikinis psichologas Tomas Uleckas

Registruotis psichologo konsultacijai 👇
https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

Depresijos gidas 👇
https://depresijosiveikimas.lt/depresijos-gidas/