13/08/2026
Kokia dar depresija? Tu juk šypsaisi.
Taip. Žmogus šypsosi.
Ir galbūt būtent todėl niekas nepastebi, kiek jėgų kainuoja ryte tiesiog atsikelti iš lovos.
Depresija ne visada atrodo kaip žmogus, kuris verkia.
Kartais ji atrodo kaip žmogus, kuris eina į darbą.
Atsako į žinutes.
Rūpinasi vaikais.
Juokiasi su draugais.
Įkelia gražią nuotrauką.
Paklaustas „kaip tu?“ atsako: „viskas gerai.“
O vakare, kai nebereikia niekam nieko vaidinti, tiesiog guli ir žiūri į lubas.
Ne todėl, kad tingi.
Ne todėl, kad neturi už ką būti dėkingas.
O todėl, kad viduje nebeliko jėgų.
Skaudžiausia, kai bandai apie tai pasakyti ir išgirsti:
„Tau viskas gerai.“
„Kitiems dar blogiau.“
„Tiesiog daugiau veiklos reikia.“
„Nustok tiek galvoti.“
Ir tada išmoksti tylėti.
Išmoksti atrodyti gerai, kai viduje griūni.
Todėl kartais žmogui nereikia pasakyti:
„Bet juk tu neatrodai sergantis.“
Kartais jam reikia pasakyti:
„Aš tavimi tikiu. Tau nereikia prieš mane apsimesti, kad viskas gerai.“
Nes kartais didžiausią skausmą nešioja tie, iš kurių jo mažiausiai tikimės. ❤️
Su meile Eglė