Erdvė jausti

Como chegar Website Contactar o consultório

Erdvė jausti Sveiki atvykę į erdvę JAUSTI! Esu psichologė Eglė Urbutienė.

Mūsų šeimos erdvė: gyvos emocijos ir patyrimai
Sveikas šešėlis (marškinėliai su UV apsauga) šeimos laisvalaikiui gamtoje
www.oakcrew.com

Barselonos lauktuvės 🎨Iš Barselonos su kolegėmis parsivežėme ne tik saulės lapkritį, įspūdžių ir Gaudí architektūros be ...
12/11/2026

Barselonos lauktuvės 🎨

Iš Barselonos su kolegėmis parsivežėme ne tik saulės lapkritį, įspūdžių ir Gaudí architektūros be ribų spalvų, bet ir daugybę naujų minčių, klausimų, patvirtinimo, kad gerai dirbam, profesinio įkvėpimo ir daugybę žingsnelių nužingsniuotos bendrystės.

Pasaulinis psichoonkologijos kongresas IPOS 2026 - beveik 700 mokslininkų, tyrėjų ir praktikų iš viso pasaulio. Skirtingos kultūros, patirtys, požiūriai ir tyrimų kryptys. Ir net 5 moteros iš mažos Lietuvos.

Psichoonkologija, kaip ir Gaudí kūryba (kurios, tiesa, Barselonoje nemažai aplankėme - nes reik mokėt derinti darbus su malonumais), - nepaprastai įvairiaspalvė. Joje susitinka mokslas, technologijos, kūrybiškumas ir labai jautrios žmogiškos patirtys.

Kuo šiandien gyvena psichoonkologijos mokslas pasaulyje?

🔸 Neapibrėžtumas ir baimė. Vis daugiau dėmesio skiriama laikotarpiui iki diagnozės. Nežinomybė, laukimas, jausmas, kad tavimi netikima, kartais gali būti sunkesni už pačią blogą žinią. Todėl emocinė pagalba svarbi dar prieš nustatant galutinę diagnozę.

🔸 Gyvenimas su onkologine liga ir po jos. Gydymo pabaiga nėra fizinių ir psichologinių sunkumų pabaiga. Kalbama apie tapatybę (kas aš po ligos?), santykius, grįžimą į darbą, gyvenimo prasmę, baimę dėl ligos atsinaujinimo ir santykį su pasikeitusiu kūnu. Iš kongrese pristatytų tyrimų išryškėjo dvi pacientų grupės, kurių specifinės patirtys ir poreikiai sulaukia vis daugiau dėmesio - jauni suaugusieji, sergantys ar sirgę onkologine liga, ir žmonės, sergantys retomis vėžio formomis.

Jaunus žmones (18-39 m.) užklumpa gyvenimo etape, kai dar tik formuojasi tapatumas, mezgami santykiai, siekiama savarankiškumo, planuojama karjera, kuriama šeima ir ateitis. Liga gali sutrikdyti šiuos natūralius gyvenimo procesus, pakeisti santykį su savo kūnu, pasitikėjimą juo, savęs suvokimą. O pasibaigus gydymui iššūkiai nesibaigia - tenka iš naujo ieškoti savo vietos gyvenime, tarp bendraamžių, mokytis gyventi su nežinomybe ir kartais visai kitokiu kūnu nei iki ligos.

Retomis vėžio formomis sergančių žmonių kelias iki diagnozės neretai primena klaidžiojimą labirinte - neaiškūs simptomai, daugybė konsultacijų, užsitęsę tyrimai, klaidingos diagnozės, nepakankamas informacijos kiekis. Vieno tyrimo dalyvės žodžiais: „Jautiesi tarsi skęstum baseine ir šauktumeisi pagalbos, bet aplink stovintys žmonės nieko nedarytų.“ Abi šias grupes jungia svarbus poreikis - būti išgirstiems, suprastiems ir sulaukti pagalbos, atliepiančios jų unikalią gyvenimo situaciją bei poreikius.

🔸 Demoralizacija, bejėgiškumas ir prasmės paieškos. Kai liga sugriauna įprastą gyvenimą, žmogus gali prarasti ne tik sveikatą, bet ir savo tapatybės, kontrolės, gyvenimo krypties pojūtį. Todėl psichoonkologijoje svarbu ne tik mažinti nerimą ar depresijos simptomus, bet ir padėti žmogui atrasti prasmę, viltį, orumą net ir sunkiausiose situacijose.

🔸 Artimųjų patirtys. Liga paliečia ne tik sergantįjį. Artimieji dažnai tampa slaugytojais, koordinatoriais, emocinės atramos šaltiniu, kartu išgyvendami savo baimes, netektis ir nežinomybę. Jiems taip pat reikia informacijos, palaikymo ir pagalbos.

🔸 Psichosocialinės pagalbos prieinamumas. Tyrimai vis dar rodo didžiulį atotrūkį tarp pagalbos poreikio ir galimybių ją gauti. Vienoje tarptautinėje apklausoje 63,5 % pacientų nurodė negavę psichosocialinės pagalbos. Todėl svarbu ne tik kurti naujus metodus, bet ir ieškoti būdų, kaip pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia.

🔸 Dirbtinis intelektas psichoonkologijoje. Viena ryškiausių kongreso temų. Ir tai nestebina. Nes jis vis labiau įsikuria mūsų kasdienybėje, o pacientų gyvenime tampa ir patarėju, ir gydytoju, ir psichologu, ir atjaučiančiu draugu. DI jau naudojamas psichologiniam distresui atpažinti, informacijai teikti, komunikacijai ir pagalbai papildyti. Kai kuriuose tyrimuose DI atsakymai netgi vertinami kaip aiškesni ir empatiškesni už specialistų atsakymus. Tačiau čia iškyla esminis klausimas - ar empatiškai skambantis atsakymas yra tas pats, kas empatija?

Dirbtinis intelektas gali imituoti empatiją, tačiau empatiškai skambantis atsakymas dar nėra tikras žmogiškas ryšys!!! DI vis labiau geba atsakyti jautriai ir supratingai, tačiau be autentiško emocinio išgyvenimo ir abipusio santykio!!!

Ir visų tų tyrimų, technologijų, naujų galimybių fone labiausiai įstrigo kelios labai paprastos mintys.

Žavingai susivėlusio olando, įkūrusio vaizduotės mokyklą, ir jau 56 metus dirbančio su vėžiu sergančiais bei jų baimėmis vaizduotės ir neverbalinėmis priemonėmis:

“Baimė primena diktatorių, kuris pajungia sau visus kitus smegenų procesus - nuo mąstymo iki kvėpavimo”. Kai žmogus labai bijo, ne visada pirmiausia reikia daugiau informacijos, patarimų ar sprendimų. Pirmiausia, reikia saugumo. Jausmo, kad esi matomas ir girdimas.

“First, LOVE. Then - technique”.

Pirmiausia - žmogiškas rūpestis, atjauta, santykis, saugi erdvė. Tik tada - metodai. Nes kartais svarbiausias žmogaus klausimas yra ne „ką man daryti?“, o ➡️ “Will I fall to the ground or will someone catch me in time?“

Ar krisiu, ar kas nors spės mane pagauti?

Kuo sparčiau tobulėja mokslas ir technologijos, tuo svarbiau nepamiršti, kad pagalbos centre visada yra žmogus.

Ačiū nuostabiai gražiems žmonėms Marija Turlinskiene Raminta Seniūnaitė-Ramanauskienė Irina Banienė Asta Libikiene - mano kolegėms, nes be jų šis IPOS - būtų tik dar vienas renginys.

Užėjo stiprus noras kažką greito ir svarbaus parašyt. O gal lėto ir nesvarbaus? Ką galėtumėt įsimest į širdis, smegenus ...
06/11/2026

Užėjo stiprus noras kažką greito ir svarbaus parašyt. O gal lėto ir nesvarbaus?
Ką galėtumėt įsimest į širdis, smegenus ir kepenus - per akimirką.
Juk gi neturim laiko!
Juk gi penktadienis!
Juk gi negalima sėdėt telefone, kai saulė šviečia už lango!

Viską mes galim, brangieji!

Mes galim būti kaip norim šitame savo ribotame laike! Galim malt šūdą, galim susipykt su savim ir kitais, galim pavargt, galim nenorėt eit saulėtan laukan, nes mums labiau prie širdies rūkas, galim norėt pabūt vieni, galim būti nepatogūs kitiems, galim netobulai nugyvent savo tą ribotą turimą laiką.

Bet galim ir ieškot, kantriai, ryžtingai, ištvermingai ieškot, kas tose dienuose mus pabudina, suvirpina širdis, sudrėkina akis, stipriai pakviečia prispausti ir apkabinti tuos, kurie šalia, kas mus džiugina ir daro gyvus, jautrius, patinkančius - pirmiausia - patiems sau.

Visur suspėsi. O jei nesuspėsi, vadinasi, ir nereikėjo suspėt.

❤️

Knyga “Ką valgyti susirgus vėžiu?” pristatyta ir išleista į gyvenimą, į namus, į šeimas! Jau gaunu žinučių iš tų, kas da...
05/11/2026

Knyga “Ką valgyti susirgus vėžiu?” pristatyta ir išleista į gyvenimą, į namus, į šeimas!

Jau gaunu žinučių iš tų, kas dalyvavo pristatyme, kad skirtukai keliauja po knygą, pasižymint artimiausiu metu norimus pasigaminti receptus!

Linkiu šiai knygai gyventi turtingą gyvenimą, tepliotis skaniais pirštukais gaminimo procese, suburti pokalbiams prie bendro stalo mylimus, tapti ramybės, šeimos ir gyvenimo knyga!

Meilės sau ne tik lėkštėje ❤️
Švelnumo ir atjautos sau ne tik gražiant brokolius, bet ir skanaujant bandeles ❤️

kraujas.lt Ieva Dregviene Aistė Strelčiūnė Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė Kineziterapeutė Kotryna Aida Čepukaitė

Šiandien Nacionaliniame vėžio centre pristatytas asociacijos „Kraujas“ išleistas atnaujintas leidinys žmonėms, susidūrusiems su onkologine liga, ir jų artimiesiems. Pirmoji knyga „Ką valgyti susirgus vėžiu?“ pasirodė 2014 metais. Per daugiau nei dešimtmetį keitėsi mokslo žinios, gydymo galimybės ir pacientams kylantys klausimai, todėl naujasis leidimas buvo parengtas iš naujo, gerokai išplėstas ir išaugo iki 608 puslapių. Jis skirtas onkologine liga sergantiems žmonėms, jų artimiesiems ir sveikatos priežiūros specialistams.

Daugiau skaitykite čia 👇

https://nvc.lt/po-daugiau-nei-desimtmecio-is-esmes-atnaujintas-leidinys-ka-valgyti-susirgus-veziu/

Susisukus šiltai mintyse, apmąstau vakarykštį renginį apie mirtį ir gyvenimą. Nuostabiai gražių sielų komanda, savanoria...
30/10/2026

Susisukus šiltai mintyse, apmąstau vakarykštį renginį apie mirtį ir gyvenimą.

Nuostabiai gražių sielų komanda, savanoriai, sujungti bendro tikslo - kad Vėlinės, mirusiųjų pagerbimas, šviesos ir susitikimo su išėjusiais mūsų mylimais laikas, mirties ir mirimo tradicijos, pagarbaus santykio su mirtimi kūrimas “nepaskęstų” tarp visų monstrų, lakstančių siaubo parkuose su benzopjūklais, pakaruoklių, nuo kurių vaikai krūpčioja ir sapnuoja košmarus.

Keletas minčių, pasidalinimų iš pokalbių ir buvimo kartu šiame jaukiame vakare:

🕯️ Apie 500 žmonių susispaudė salėje klausytis apie mirtį. Tai sako tik viena, mums beprotiškai reikia, mes ilgimės saugių erdvių, kuriose galėtume kalbėtis/klausytis apie sudėtingus, skausmingus, bet tuo pačiu neišvengiamus dalykus - netektis, mirusiųjų ilgesį, mirtį, sielos keliones po mirties, kas ten vyksta mums ar mūsų artimiems mirus.

🕯️ Šiame Vėlinių laike riba tarp žemiškojo ir anapusinio pasaulio plonytė. Tai laikas, kai žvakės liepsnoje, susimąstyme, sulėtėjime, stabtelėjime mes prisimename savo mirusius artimuosius. Mums brangios vėles atkeliauja pas mus - išsakykime mirusiems tai, ką norime išsakyti, leiskime širdimi išgirsti atsakymus, ką jie atsakys, pabūkime su jais.

🕯️ Apie mirtį apmąstant mums baisiausia nežinomybė. Mes bijome to, ko nežinome. Bet galbūt savas tikėjimas, žinojimas, jog mūsų kūnas - tik paltelis, kurį nusivilkę, keliaujame toliau - šiek tiek toje nežinomybėje gali mums būti kaip saugi salelė tikėti ir viltis, gyventi, kol gyvi, šviesoje ir meilėje.

🕯️ Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug dirbtinio siaubo, bet tiek mažai erdvės tikram pokalbiui apie mirtį? Mes galime žiūrėti kruvinus filmus, dalyvauti siaubo renginiuose, tačiau kartais nežinome, ką pasakyti vaikui, mirus jo seneliui.

🕯️ Rašytojos antropoteosofės Audronės Ilgevičienės - Astrėjos mintis: “Jeigu nebijome gyventi, tai nebijosime ir mirti” 🤎

Esu dėkinga Vėlinės.lt visai komandai už kvietimą, už nuostabiai jaukią erdvę pokalbiams, už kelionei atgal suvyniotus į servetėlę sumuštinius, mane kalbinusiai Kristinai už ryšį pokalbyje, prof. Rimantui Kėvalui už apkabinimą nulipus nuo scenos, visiems atėjusiems, leidusiems paliesti jų širdis 🤎

Artėjant Vėlinėms rūpinamės tais, kurių nebėra. Tvarkome kapus, renkamės gėles ir žvakes, planuojame keliones. Norime pr...
29/10/2026

Artėjant Vėlinėms rūpinamės tais, kurių nebėra. Tvarkome kapus, renkamės gėles ir žvakes, planuojame keliones. Norime prisiminti, pagerbti, išsaugoti ryšį.

O ar pagalvojame apie save?

Apie tuos, kurie likome. Kurie ilgimės ir mokomės gyventi pasaulyje, kuriame kažko labai svarbaus trūksta.

Ypač nelengvos gali būti pirmosios Vėlinės po netekties. Galbūt pernai dar kartu rinkotės žvakes, važiavote lankyti kapų. O šiemet viena žvakė bus skirta tam, kuris dar visai neseniai stovėjo šalia. Tas pats kelias. Tos pačios kapinės. Rudens vėsa. Tik viskas jau kitaip.

Vėlinės gali pažadinti ir seniai pritilusį skausmą. Net jei praėjo daug metų. Kartais užtenka kvapo, žvakės liepsnos ar ištarto vardo, kad ilgesys vėl taptų toks artimas, lyg netektis būtų įvykusi vakar.

O greta skausmo atsiranda mūsų lūkesčiai sau: turėčiau susitvarkyti, nuvažiuoti, nebeverkti, būti stipresnė/is. Juk praėjo tiek laiko...

Bet gal per šias Vėlines galėtume išjausti ne tik mirusiųjų atminimą, bet atjausti ir patys save?

Paklauskime savęs: kaip iš tiesų jaučiuosi? Kas bus sunkiausia? Ko man reikės?

Gal atjauta sau reikš leisti sau neaplankyti visų kapų. Paprašyti, kad kas nors palydėtų, arba pasirinkti vienumą. Verkti neslepiant ašarų arba nesijausti kaltam, jei jos neateina. Atsisakyti susitikimo, kuriam trūksta jėgų, arba ieškoti artumo, pokalbių, net juoko. Juk juokdamiesi nepradedame mažiau ilgėtis.

Atjauta sau nepanaikina netekties ir nepadaro Vėlinių lengvų. Bet ji gali pakeisti tai, kaip būname su savimi, kai skauda. Ar spaudžiame, kaltiname save? Ar galime būti sau tuo supratingu žmogumi, kurio taip norėtųsi šalia?

Kiek daug švelnumo šiomis dienomis skiriame išėjusiesiems: nuvalome nuo paminklo lapus, saugome žvakės liepsną nuo vėjo. O juk ir gyviesiems reikia tokio rūpesčio. Tiems, kurie iš kapinių grįš į namus, kuriuose kažko trūksta. Kurie galbūt pravirks automobilyje. Kurie toliau gyvens su ilgesiu. Gal šiemet, saugodami žvakės liepsną nuo vėjo, prisiminkime ir save?

Nes per Vėlines svarbūs ne tik tie, kuriuos prisimename. Svarbūs ir tie, kurie prisimena.

Mes patys 🤎

Pasikalbėjome apie mirtį ir gyvenimą - kviečiu skaityti interviu su manimi:https://www.15min.lt/m/id/gyvenimas/pokalbiai...
28/10/2026

Pasikalbėjome apie mirtį ir gyvenimą - kviečiu skaityti interviu su manimi:

https://www.15min.lt/m/id/gyvenimas/pokalbiai/onkopsichologe-egle-urbutiene-pokalbiai-apie-mirti-gali-uzkurti-gyvenimo-varikli-1040-2793098

O kauniečius kviečiu ryt į renginį:

https://facebook.com/events/s/pokalbiu-ir-diskusiju-vakaras-/1599453931979524/

Spalio 29 d. Kauno BLC konferencijų centre vyksiančiame renginyje specialistė dalysis darbo su vėžiu sergančiais žmonėmis ir jų artimaisiais patirtimi. Pokalbių vakaras yra renginių ciklo „Gyvenimo ir mirties misterijos“ dalis.

Džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti prie asociacijos „Kraujas“ inicijuotos knygos „Ką valgyti susirgus vėžiu?“ naujo leid...
27/10/2026

Džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti prie asociacijos „Kraujas“ inicijuotos knygos „Ką valgyti susirgus vėžiu?“ naujo leidimo ir parengti jos psichologinę dalį. Joje kalbu apie emocinius išgyvenimus, santykį su maistu ir tai, kaip pasirūpinti savimi, kad mityba ligos metu netaptų dar viena našta.

Lapkričio 5 d. kviečiu susitikti Nacionaliniame vėžio centre, kur kartu su knygos komanda (kraujas.lt Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė Ieva Dregviene Aistė Strelčiūnė Kineziterapeutė Kotryna Aida Čepukaitė) pristatysime naują knygos leidimą. 💚

Visi dalyvausiantys - dar spaustuve kvepiančią, pilną nuostabių receptų ir žinių knygą gaus dovanų!

Vietų skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija.

https://kraujas.lt/renginys/knygos-ka-valgyti-susirgus-veziu-pristatymas/

Kodėl knygoje apie mitybą kalbame ir apie emocinę savijautą?

„Maistas mums yra ne tik energijos šaltinis, bet ir malonumas, jaukumas, bendravimas, kasdienių ritualų dalis. Susirgus onkologine liga, santykis su maistu gali pasikeisti – tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą, kartais tampa dar vienu streso, nerimo ar įtampos šaltiniu. O juk ligos metu emocinių iššūkių ir taip netrūksta. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, ką žmogus valgo, bet ir apie tai, kaip jis jaučiasi valgydamas. Norisi, kad rūpinimasis mityba netaptų dar viena našta, o padėtų žmogui jaustis geriau – tiek fiziškai, tiek emociškai“, – sako psichologė dr. Eglė Urbutienė.

Naujajame asociacijos „Kraujas“ inicijuotos knygos „Ką valgyti susirgus vėžiu?“ leidime dr. E. Urbutienė parengė dalį apie psichologinius išgyvenimus, jų poveikį mitybai, santykį su maistu, emocinę savijautą ir artimųjų vaidmenį.

Lapkričio 5 d. Nacionaliniame vėžio centre asociacija „Kraujas“ pristatys naują knygos „Ką valgyti susirgus vėžiu?“ leidimą. Renginyje dalyvaus bendraautorės ir kiti prie jo kūrimo prisidėję žmonės.

Vietų skaičius ribotas – būtina registracija.

👉 Registracija: https://kraujas.lt/renginys/knygos-ka-valgyti-susirgus-veziu-pristatymas/

Kartais Vėlinės prasideda visai ne lapkričio pradžioje.Jos prasideda parduotuvėje, tarp lentynų su žvakėmis. Arba vieną ...
26/10/2026

Kartais Vėlinės prasideda visai ne lapkričio pradžioje.
Jos prasideda parduotuvėje, tarp lentynų su žvakėmis. Arba vieną vakarą, kai staiga pastebime, kaip anksti sutemsta. Kai kažkas paklausia, ar jau sutvarkėme kapus. Kai imame galvoti, kokių gėlių šiemet nupirkti.
Atrodytų, nieko ypatingo. Įprasti rudens rūpesčiai.
Tik staiga pajuntame, kad kažkas viduje pasikeitė.

Gal sunkiau užmiegame. Gal dažniau mintimis sugrįžtame pas žmones, kurių nebėra. Gal tampame jautresni, dirglesni, greičiau pavargstame. O kartais tiesiog vaikštome su kažkokiu sunkumu, kuriam net negalime rasti paaiškinimo. Tarsi mūsų vidus jau žinotų, kokios dienos artėja, nors mes dar bandome gyventi įprastai.

Netekus artimo žmogaus pasikeičia ne tik mūsų gyvenimas. Pasikeičia ir kalendorius. Jame atsiranda dienų, kurios daugiau niekada nebebus tokios kaip anksčiau. Gimtadieniai, šventės, sukaktys. Ir Vėlinės.
Ypač tos pirmosios. Kai galbūt pirmą kartą važiuosime ne kartu su žmogumi, o pas jį. Kai tarp lankomų kapų atsiras dar vienas. Kai pažįstamas kelias nuves į vietą, kurios niekada nenorėjome pažinti.

Ir tada galime nustebti, kaip stipriai skauda. Juk jau praėjo kiek laiko. Juk buvo dienų, kai galėjome šypsotis, dirbti, planuoti, net džiaugtis. Gal jau buvome patikėję, kad po truputį mokomės gyventi su netektimi.
O dabar vėl sunku.

SUSTIPRĖJĘS SKAUSMAS NEBŪTINAI REIŠKIA ŽINGSNĮ ATGAL.

Gedulas nėra kelias, kuriuo eidami paliekame skausmą už nugaros. Gal veikiau mokomės gyventi su tuo, kas nebeturi savo ankstesnės vietos mūsų gyvenime, bet vis dar turi labai daug vietos mūsų širdyje. Ir tam tikros dienos tą vietą primena ypač stipriai.

Artėjant Vėlinėms visur daugės žvakių, gėlių, kalbų apie mirusiuosius. Bet tarp visų šių pasiruošimų bus ir žmonių, kuriems sunkiausia dar kartą susitikti su tikrove, kurioje artimo žmogaus nebėra.

Galbūt ir tu esi vienas iš jų.
Ir jeigu šiemet Vėlinės prasidėjo anksčiau - ilgesiu, nerimu, ašaromis ar sunkumu krūtinėje - gal nereikia skubėtinuo šių jausmų bėgti, savęs taisyti, raginti susiimti. Gal pirmiau švelniai pripažinti, kad artėja dienos, kurios tau daug reiškia.

Nes kai kurių žmonių nebuvimas mūsų gyvenime niekada netampa paprastu faktu 🤎

Įkūnyti draugystę vol. 1 Miškas, tyla, miegas, pokalbiai, pirtis, arbata, pasivaikščiojimai, kramst gurkšt, miškas, svaj...
25/10/2026

Įkūnyti draugystę vol. 1

Miškas, tyla, miegas, pokalbiai, pirtis, arbata, pasivaikščiojimai, kramst gurkšt, miškas, svajonės, knyga, lėtai.

Indrė M. Petrauskienė Giedre Chromovaite sanctum_nature

Endereço

Machico

Notificações

Seja o primeiro a saber: enviamos-lhe um e-mail quando Erdvė jausti publicar novidades e promoções. O seu endereço de e-mail não será utilizado para nenhum outro fim e pode cancelar a subscrição a qualquer momento.

Contactar O Consultório

Envie uma mensagem para Erdvė jausti:

Atalhos

Partilhar

Categoria

Clínicas nas proximidades