Semita Counselling/Psichologine pagalba

25/08/2026

Vaikų Saugumas - tėvams prioritetas . Elgesio pasikeitimai byloja sunkumus vaiko gyvenime , bet tai nereiškia, kad jie yra susiję su vaiko “paauglystes periodu “.
Jei jums rūpi jūsų paaugliai šitas Ted talk gali padėti jums suprasti vaiko elgesį , o terapeutas gali padėti jūsų vaikui atsiverti apie tėvams neįsivaizduojamus sunkumus mokykloje .
Kartu mes esame stipresni .
Rūpinkitės savo vaikais ir savimi.

In this groundbreaking talk Dr Firmin, the founder of Contextual Sa...

21/08/2026

Kitų žmonių patirtis

Kodėl mums taip dažnai norisi sužinoti, kaip sekėsi kitiems žmonėms pradėti kažką naujo, išbandyti produktą ar tiesiog išgirsti jų nuomonę apie vieną ar kitą gyvenimo situaciją?
Kaip tas žinojimas gali paveikti mūsų sprendimus?
Tikėtina, kad dažnai ieškome minčių, kurios patvirtintų mūsų jau turimą, subjektyvią nuomonę. Jei šiuo metu jaučiatės neužtikrinti ar nežinote, kaip pasielgti, labai didelė tikimybė, kad ieškote pritarimo savo abejonėms. Norite rasti įrodymų, kad nauja patirtis gali būti neverta pastangų ar net nuvilti. Ir dažniausiai tokį patvirtinimą rasite viename ar kitame atsiliepime ar nuomonėje.
Tuomet tai tampa argumentu sau pačiam: „Taip, aš buvau teisus. Neverta bandyti. Tai tik laiko švaistymas.“
Todėl, jei kyla klausimas: „Kokia jūsų patirtis?“, verta susimąstyti, ar tikrai ieškote informacijos, ar tiesiog dar nesate iki galo apsisprendę.

Užuot ieškoję kitų žmonių patvirtinimo, pabandykite paklausti savęs: kodėl mane domina ši veikla? Kodėl svarstau apie šią paslaugą ar naujovę? Ar man to iš tiesų reikia?
Jeigu atsakymas viduje yra „taip, aš noriu tai išbandyti“, tuomet leiskite sau tą patirtį patirti. Būkite atviri naujiems potyriams ir galimybėms.

Čia kyla dar vienas svarbus klausimas: kodėl mes stabdome save? Galbūt todėl, kad keliame labai aukštus reikalavimus. Pasitikime tik tais, kurie gali garantuoti patį geriausią aptarnavimą, patį geriausią produktą ar nepriekaištingą rezultatą. Tikriausiai todėl, kad mums tai svarbu ir mes galvojame apie save: „Aš esu vertas tik paties geriausio.“

Tai yra sveikas savęs vertinimo būdas. Tačiau kartu svarbu neprarasti ryšio su realybe ir suprasti, kad toks požiūris kartais gali apsunkinti mūsų pačių gyvenimą. Noras būti geriausiam ir naudotis tik pačiais geriausiais dalykais gali tapti našta, nes realybėje to pasiekti nuolat yra labai sunku.
Todėl verta sustoti ir pagalvoti: iš kur kyla tokie klausimai? Ko iš tiesų tikitės iš atsakymo, kurio ieškote? Atsakymas dažnai slypi ne kitų žmonių patirtyse, o jūsų pačių viduje.

Susitikimas su savimi terapeuto kambaryje veda link savęs pasitikėjimo , kelia savivertė ir atveria naujas galimybes .
Terapeutas ne gydo o padeda atrastu atsakymus .

Dėl asmeninių konsultacijų laiko kreipkitės asmenine žinute .

27/07/2026

Gebėjimas suprasti kitus asmenų patirtis yra dalis terapijos, tad CPD mokymai vienas iš būdų papildyti žinių bagažą .

Šį kartą mokymas buvo apie neurodovesija ADHD ir autizmo spektro turinčių asmenų savikritiką.

Aš esu tikra , kad siūlomi metodai sėkmingai gali būti taikomi visiems kurie patiria savikritiškumą .

Kas jums padeda susitvarkyti su savęs kaltinimu,gėdinimu ar šiaip menkinimu ?

25/07/2026

Paveldas

Kartais skausmas, kurį nešiojamės, neprasidėjo nuo mūsų.

Galbūt pastebėjote tam tikrus emocinius modelius savo gyvenime – nerimą, kuris atrodo „be pagrindo“, nuolatinį budrumą ar pasikartojančius santykių sunkumus – be jokio aiškaus traumuojančio įvykio jūsų pačių istorijoje.

Gabor Maté dažnai primena: trauma yra ne tik asmeninė, ji taip pat paveldima.

Mes nesąmoningai perimame prieš mus buvusių kartų emocinius įspaudus per elgesį, tylą ir net savo nervų sistemą.

Štai pavyzdys:

Įsivaizduokite močiutę, kuri išgyveno karą.

Ji niekada apie tai nekalbėjo, bet nešiojosi gilią baimę ir hiperbudrumą.
Jos dukra užaugo jausdama tą baimę, prisitaikė, kad namuose būtų „ramybė“, išmoko nesuerzinti motinos.

Suaugusi, ta dukra pati tampa mama , nesąmoningai perduodama tą patį budrumą ir emocinį atstumą savo vaikui.

Po trijų kartų anūkas gali patirti lėtinį nerimą nesuprasdamas, kodėl.

Realybėje nieko „neįvyko“.

Tačiau šeimos sistema nešiojo neapdorotą baimę kaip nematomą siūlą.

Tai ne apie tėvų ar senelių kaltinimą, jie taip pat stengėsi iš visų jėgų, naudodamiesi turimais įrankiais.

Tai apie pripažinimą, kad tai, kas neišgydoma, dažnai perduodama iš kartos į kartą.

Galingas žingsnis yra paklausti savęs:

Kokie emociniai modeliai ar sunkumai galėjo neprasidėti nuo manęs? Apie ką mano šeima vengė kalbėti?

Tiesiog šių paveldėtų žaizdų atpažinimas gali atnešti aiškumo ir užuojautos tiek sau, tiek savo šeimos istorijai.

Jei tai atliepia, dr. Gabor Maté gilinasi į mokslą ir gyvenimą.

O aš jums siūlau erdvę panagrinėti , atrasti ir suprasti kaip būtent šios ar kitos nematomos emocijos paveike ar vis dar turi įtakos jums individualios terapijos metu .

Jūsų Vaiva

24/07/2026

Meilės troškimo pasekmės

Tai Žmogaus noras pakeisti kitą žmogų ir jo elgesį .

Vaikai baudžiami tėvų , nes “nesugeba savęs kontroliuoti “ ir elgiasi ne “taip kaip tėvai liepia “.

Paaugliai baudžiami , nes nori išbandyti naujas saviraiškos priemones kurios gąsdina aplinkinius.

Porose /santuokoje dėl savo nesaugios būsenos partneriai imasi įvairiausių veiksmų reikalaujančių , kad kitas žmogus elgtųsi taip kaip tikimasi “savo saugumui užtikrinti”.

Suaugę vaikai tikisi, kad tėvai staiga ims juos mylėti , nors niekada to nejuto , ir baudžia tėvus sankcijomis , nutraukdami bendravimą , nelankydami jų, smerkdami ir tyčiodamiesi iš savo tėvų vardan prarastos “ meilės “.

Suaugę asmenys gyvena “kovos ir kitų smerkimo “ būsenoje, kad patys pasijustų “geresni ir išmintingesni “.

Neaptariu galimų elgesio variantų , nes jų diapazonas ir smurto skalė nesibaigianti . Noriu kad suprastumėte tik vieną , jei atpažinote tokį elgesį jūs smurtaujate ne tik prieš KITUS, bet ir prieš SAVE.

Sugadinti santykiai tikėtina jog skaudins jus patį labiau nei kitą žmogų. Skaudės labiau tuomet kai JUMS pasidarys aišku kas ir kodėl vyko.
Siūlau nebekovoti nei su savimi nei su kitais , nesmurtauti norint pakeisti kitus , tačiau keisti savo POŽIŪRĮ į aplinką , žmonės , gilinti žinias apie savastį , bei nuoskaudas , kurios lemia jūsų pasirinkimus .

Terapijoje tai vadinama savo aktualizacija , ji veda link savo pasitikėjimo stiprinimo.

Tai nėra stebuklinga formulė , tai yra terapinis procesas.

Išmokite mylėti save ir kitus iš naujo , atvira širdimi ir skaidriomis mintimis .

Dėl asmeninių terapijos sesijų teiraukitės asmeniškai .

Jūsų Vaiva

08/07/2026

Motinystė/Tevystė

Be galo atsakingas ir visiško , 100% atsidavimo reikalaujantis darbas , kartais atimantis gebėjimą adekvačiai reaguoti situacijose . O gal aš klystu , gal maitinti krūtimi kūdikį ant šaligatvio šalia parduotuvės , kurioje pats įkarštis yra būtinybė , kad kūdikis būtų ramus ir patenkintas. Ar ne šito tikimasi iš mamos ? Juk jos pareiga pasirūpint kad vaikas įgautų pasitikėjimą suaugusiais bei savimi , nes juo buvo pasirūpina laiku.

Tad kviečiu dar kartą susimąstyti kiek jūsų mamos paaukojo dėl jūsų , bei kaip jūs patys turite adaptuotis, kad suprastumėte , palaikytumėte bei atjaustumet savo vaikus.
Ir tai teisiasi nuo gimimo akimirkos iki paskutinio atodūsio …
Gaila, kad šito niekas nemokina nei mokykloje, nei koledže ar universitete.
Pats svarbiausias mokslas , kaip išauginti žmogų nėra akademiškai reglamentuotas .
Tad belieka mums ,tevams, remtis savo patirtimis , pastebėjimais ir tikėtis kuo geriausių rezultatų. Svarbu ne veikti “ užmerktomis akimis” bet išlikti budriems, stebėti savo reakcijas į situacijas ir be abejo sekti vaiko raidą, stebėti emocijas, elgesį kuris jums gali pasufleruoti apie vaiko dėmesio reikalaujančias bei stipriąsias savybes .

Aišku , jūs viską apie tai žinote , pažįstate savo vaiką ir išmanote kaip su juo elgtis .
Bet vis dėl to , jei kiltų vidinis jausmas kada kažkas ne taip , nejaučiate , kad suprantate ar esate suprastas kaip tėvas ar mama, verta apie tai paatvirauti , išsiaiškinti kas jus stabdo pajusti palaimą tėvystėje .

Dėl asmeninių sesijų susiekite asmeniškai .
Jūsų Vaiva

26/06/2026

Trauma ne visada atrodo kaip trauma.

Kartais tai nėra prisiminimų blyksniai.
Ne dramatiški prisiminimai.
Ne aiški „iki ir po“ riba.

Kartais tai tiesiog jausmas, kad tavo kūnas niekada visiškai neatsipalaidavo.
Iš išorės gali atrodyti, kad viskas gerai… bet viduje tavo nervų sistema vis dar ruošiasi smūgiui.

Tai gali pasireikšti taip:
• Nuolatinė įtampa, kurios negali paaiškinti
• Nerimas, kuris užklumpa iš niekur
• Per didelis jautrumas smulkiems dalykams
• Per stiprios reakcijos situacijose, kurios „neturėtų“ taip veikti
• Užsidarymas, sustingimas ar atsiribojimas nuo savęs
• Sunku užmigti arba pabundi jau išsekęs
• Kūnas jaučiasi neramus, įtemptas arba „įstrigęs“
• Sunku pasitikėti žmonėmis, net jei nori artumo
• Noras visiems įtikti, pergalvojimas arba nuolatinis pavojų ieškojimas
• Vieną dieną jautiesi saugus… o kitą vėl grįžti į išgyvenimo režimą
Ir labiausiai gluminantis dalykas yra šis:
Tu gali suprasti savo traumą.
Gali skaityti knygas, lankyti terapiją, dirbti su savimi.
Bet tavo kūnas vis tiek reaguoja taip, lyg pavojus vyktų dabar.

Jei atpažįsti save šiame aprašyme, su tavimi viskas yra gerai.

Taip veikia trauma.
• Ji pakeičia tai, kaip tavo smegenys ir nervų sistema reaguoja į gyvenimą
• Ji „perprogramuoja“ tavo reakciją į stresą
• Ir ji laiko tavo kūną išgyvenimo būsenoje net po daugelio metų
Todėl tikras pasveikimas nėra vien supratimas.
Tai – padėti kūnui vėl jaustis saugiam.
Tikroji priežastis, kodėl po traumos vis dar jautiesi įstrigęs
Daugelis žmonių mano, kad trauma gyvena tavo mintyse.
Bet trauma nėra tik prisiminimas.
Tai biologinė išgyvenimo reakcija, kuri gali išlikti aktyvi dar ilgai po to, kai pavojus jau praėjo.
Kai nutinka kažkas labai sunku — smurtas, nepriežiūra, nelaimingi atsitikimai, nuolatinis stresas, emocinis apleidimas, pažeminimas, netektis — tavo kūnas daro tai, kam yra sukurtas:
jis tave saugo.
Jis persijungia į kovos, bėgimo, sustingimo arba užsidarymo būseną.
Ir tuo momentu tai gali išgelbėti tavo gyvybę.
Tačiau problema yra ši:
jei patirtis buvo per stipri, per ilga arba per nesaugi… nervų sistema ne visada grįžta į įprastą būseną.
Net po metų kūnas gali likti įstrigęs išgyvenimo režime.
Todėl:
• Gali jausti nerimą be aiškios priežasties
• Reaguoji per stipriai
• Atsitrauki, užsisklendi
• Negali užmigti
• Širdis plaka greitai, skrandis susitraukia, o krūtinė atrodo sunki
• Negali iki galo pasitikėti žmonėmis, net jei nori
Nes trauma – tai ne tik „kas įvyko“.
Trauma – tai, kas vyksta tavo kūne, kai neturi pakankamai palaikymo, saugumo ar ryšio, kad galėtum išgyventą patirtį apdoroti.
Ir tai paaiškina tai, kas taip dažnai nuvilia:
tu gali puikiai suprasti savo traumą… ir vis tiek jaustis įstrigęs tose pačiose reakcijose.
Nes vien supratimas automatiškai nuramina nervų sistemą.
Kūnas nesikeičia vien valios pastangomis.
Jis keičiasi per saugumo patirtį, pasikartojimą ir naujus išgyvenimus, kurie moko tavo sistemą:
„Viskas jau baigėsi.“
„Dabar tu esi saugus.“
Todėl tikras traumos gydymas turi apimti kūną.
Ne kaip priedą — o kaip pradžios tašką.
Lūžis: gijimas prasideda tada, kai kūnas jaučiasi saugus
Štai apie ką daugelis žmonių nesužino:
tu pasveiksti ne „taisydamas save“.
Tu pasveiksti padėdamas savo nervų sistemai vėl jaustis saugiai.
Nes tikslas nėra ištrinti praeitį.
Tikslas – kad tavo kūnas nustotų ją nuolat išgyventi iš naujo.
Todėl veiksmingiausias darbas su trauma nėra tik kalbėjimas, analizavimas ar supratimas.
Tai vidinio saugumo kūrimas – iš vidaus į išorę.
Po truputį.
Per kūno pagrindu paremtas praktikas, kurios moko tavo sistemą naujų dalykų:
• „Aš galiu būti dabartyje.“
• „Galiu jausti emocijas neperdegdamas.“
• „Galiu nustatyti ribas be baimės.“
• „Man nereikia užsidaryti, kad išgyvenčiau.“
Būtent tai jau dešimtmečius rodo pasaulio traumos specialistai:
kai traumos supratimas derinamas su nervų sistemos reguliavimu, kūnas pradeda keistis.
O kai keičiasi kūnas…
keičiasi viskas.
• Tavo dirgikliai praranda galią
• Pagerėja miegas
• Reakcijos tampa ramesnės
• Santykiai tampa saugesni
• Ir pagaliau vėl pradedi jaustis savimi
Ne todėl, kad save privertei.
O todėl, kad tavo sistema nebeturi būti nuolat budri.
Tai – naujas požiūris.
Ne „pozityvus mąstymas“.
Ne vien valia.
O praktiškas, į kūną orientuotas kelias, padedantis pereiti iš išgyvenimo režimo… į vidinį saugumą.
Jei tai, ką perskaitei, tau pažįstama… štai ką gali padaryti toliau…

Mintys G Mate , Bess van der Kolk

…Pasirūpinti savimi .
Jei terapija tavo sąraše, parašyk , sutarsime dėl asmeninių sesijų laiko.

23/06/2026

Meilė savo vaikui tai atsakymas į visus tėvystės , bei vaiko auklėjimo iššūkius ir klausimus.

Mylimas vaikas jaučiasi suprastas, palaikomas bei saugus .Jam suteikiama galimybės ugdyti pasitikėjimą savimi nepaisant savo išskirtinumo.

Tiesa, vaiko elgesio iššūkiai namuose ar mokykloje sukelia didelį nerimą , kylantis tėvų nepasitenkinimas dėl vaikų elgesio verčia juos imtis priemonių stabilizuoti situaciją .

Vaiko elgesys tai jo reakcija į aplinką ir situacijas, jose galima įžvelgti pasikartojančias reakcijas ir pradėti ieškoti išeičių kaip pašalinti trukdžius.

Tai gali atlikti tik mylintys , supratingi bei atsidavę savo vaikams tėvai.

Linkiu puoselėti meilę vaikams , ypač tiems, kurie jus nuvilia , sudirgina , pakelia adrenaliną , tie kurie atsikalbinėja , nesitvarko , nesimoko , mušasi , praleidžia pamokas ar būna pašalinami iš mokyklos ar sukelia dar daugybę negatyvių jūsų redakcijų.

Myleti skamba kaip iššūkis , bet kito kelio į sėkmę nėra.
Aš džiaugiuosi , kad kažkada radau savyje jėgų mylėti , tada kai atrodė jog tai nebeįmanoma .

Jei trūksta palaikymo, jėgų ar atrodo kad jau viską išbandėte ,kas buvo jūsų valioje , linkiu išbandyti meilę.

Terapija tai vieta kur jus galite pradėti atrasti kas jums trukdo mylėti savo vaiką.
Dėl asmeninių konsultacijų susiekite žinute arba emailu : [email protected]

Jūsų Vaiva

09/06/2026

Pasak Dr J Neverausko “žmonių smegenys mokosi iš pavyzdžių , bet ne is knygų “.

Laikas skirtas savęs supratimui ir savimonės stiprinimui labiausiai atsiperkanti investicija .

03/06/2026

Savivertė

“Tai, kaip žmogus elgiasi su savo kūnu ir psichika , daug pasako apie jo savivertę: kūno ir sielos žalojimas kenksmingomis cheminėmis medžiagomis , netinkamas elgesys , per didelis darbo krūvis , asmenio laiko ir erdvaus trūkumas -viskas liudija žema savivertę. Visa tai kas išvardyta , atskleidžia esminį požiūrį į save , kuris yra sąlyginis ir nereiškia tikros pagarbos sau.”
Ps 278-279
Gabor Mate “išblaškyti protai”

Šių dienų baisiausia liga JK yra kūno dismorfija.

Kūno dismorfinis sutrikimas (BDS) yra psichinės sveikatos sutrikimas, kai žmogus ima obsesyviai rūpintis savo fizinės išvaizdos trūkumais, kurie yra arba nedideli, arba visiškai nepastebimi kitiems.

Maži pokyčiai , prieinamos paslaugų kainos , tikėjimas kad dar viena injekcija pakels saviverte, kuri ves sėkmės link , tai tik laikinai , man tai svarbu ir aš tuom tikiu … visos šitos mintys byloja kad jūs paieškose, jums kažko trūksta ir norisi pakeisti realybę.
Bet ar tai išeitis keisti savo kūną , vienintelius sielos namus ?
Gal yra kitos būdai pajausti savo vertę?

Leiskimės į paieškas kartu , susiek asmeniškai dėl individualios sesijos .